KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/758 2019 m. sausio 31 d. kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais reglamentuojami būtiniausi veiksmai ir papildomos priemonės, kurių turi imtis kredito ir finansų įstaigos, kad sumažintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką tam tikrose trečiosiose valstybėse (Tekstas svarbus EEE)

(1)

kredito įstaigos ir finansų įstaigos turi prievolę nustatyti, įvertinti ir valdyti jų patiriamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, ypač jei jos turi trečiosiose valstybėse įsteigtų filialų arba patronuojamųjų įmonių, kuriose jos turi daugumą akcijų, arba svarsto galimybę trečiosiose valstybėse įsteigti filialų ar patronuojamųjų įmonių, kuriose jos turėtų daugumą akcijų. Todėl Direktyvoje (ES) 2015/849 nustatyti veiksmingo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ir valdymo grupės lygmeniu standartai;

(2)

siekiant užtikrinti patikimą ir veiksmingą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymą grupės lygmeniu, labai svarbu visoje grupėje nuosekliai įgyvendinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką ir procedūras;

(3)

tačiau kartais grupė turi filialų ar patronuojamųjų įmonių, kuriose ji turi daugumą akcijų, trečiojoje valstybėje, kurios teisė neleidžia kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politikos ir procedūrų įgyvendinti visos grupės lygmeniu. Pavyzdžiui, toks atvejis įmanomas, jei pagal trečiosios valstybės duomenų apsaugos arba banko paslapties teisės aktus ribojama grupės prieiga prie informacijos apie trečiojoje valstybėje veikiančių filialų ar patronuojamųjų įmonių, kuriose ji turi daugumą akcijų, klientus, tokios informacijos tvarkymas ir keitimasis ja;

(4)

tokiais atvejais, taip pat tuomet, kai kompetentingų institucijų galimybės veiksmingai prižiūrėti, kaip grupė laikosi Direktyvos (ES) 2015/849 reikalavimų, yra ribotos, nes kompetentingos institucijos neturi prieigos prie svarbios informacijos, kurią turi trečiosiose valstybėse įsteigti filialai ar patronuojamosios įmonės, kuriose ji turi daugumą akcijų, siekiant veiksmingai valdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką reikalingos papildomos politikos priemonės ir procedūros. Viena iš tokių papildomų politikos priemonių ir procedūrų, kai kitos galimybės yra menkos, gali būti, pavyzdžiui, klientų sutikimo gavimas, kuris leistų įveikti tam tikras teisines kliūtis, dėl kurių trečiosiose valstybėse negalima grupės lygmeniu įgyvendinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimo politikos ir procedūrų;

(5)

kadangi labai svarbu užtikrinti nuoseklius Sąjungos lygmens veiksmus įveikiant teisines kliūtis, dėl kurių negalima grupės lygmeniu įgyvendinti politikos ir procedūrų, yra pagrįsta nustatyti konkrečius būtiniausius veiksmus, kurių tokiais atvejais privalėtų imtis kredito ir finansų įstaigos. Tačiau tokios papildomos politikos priemonės ir procedūros turėtų būti pagrįstos rizika;

(6)

kredito ir finansų įstaigos turėtų būti pajėgios įrodyti savo kompetentingai institucijai, kad jų taikomų papildomų priemonių apimtis atitinka patiriamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Tačiau jeigu kompetentinga institucija mano, kad kredito ar finansų įstaigos taikomos papildomos priemonės rizikos valdymo požiūriu yra nepakankamos, kompetentinga institucija turėtų galėti nurodyti kredito ar finansų įstaigai imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad kredito ar finansų įstaiga laikosi įsipareigojimų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje;

(7)

Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (2), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (4) įgaliotos paskelbti bendras gaires, skirtas bendram, vienodam ir nuosekliam Sąjungos teisės taikymui užtikrinti. Laikydamosi šio reglamento, kredito įstaigos ir finansų įstaigos turėtų atsižvelgti į pagal Direktyvos (ES) 2015/849 17 straipsnį ir 18 straipsnio 4 dalį parengtas bendras gaires dėl supaprastinto ir sustiprinto deramo klientų tikrinimo ir dėl veiksnių, į kuriuos kredito ir finansų įstaigos turėtų atsižvelgti vertindamos su atskirais verslo santykiais ir pavieniais sandoriais susijusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, ir dėti visas pastangas, kad tų gairių būtų laikomasi;

(8)

šio reglamento nuostatos neturėtų daryti poveikio buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų pareigai imtis papildomų priežiūros veiksmų, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/849 45 straipsnio 5 dalyje, t. y. tais atvejais, kai šiame reglamente nustatytų ir taikomų papildomų priemonių neužtenka;

(9)

šio reglamento nuostatos taip pat neturėtų daryti poveikio sustiprinto deramo tikrinimo priemonėms, kurias kredito ir finansų įstaigos turi (yra įpareigotos) taikyti santykiuose su fiziniais asmenimis arba juridiniais subjektais, įsisteigusiais valstybėse, kurias Komisija pagal Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnį yra priskyrusi prie didelės rizikos trečiųjų valstybių;

(10)

kredito ir finansų įstaigoms turėtų būti suteikta pakankamai laiko savo politikai ir procedūroms pritaikyti prie šio reglamento reikalavimų. Todėl tikslinga atidėti šio reglamento taikymą trims mėnesiams nuo jo įsigaliojimo dienos;

(11)

šis reglamentas grindžiamas Europos priežiūros institucijų (Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) parengtais ir Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(12)

dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, Europos priežiūros institucijos surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,