TITLE III WINDING-UP PROCEEDINGS

9 straipsnis

Likvidavimo procedūros pradžia — informacija, kurią reikia perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms

1.  Buveinės valstybės narės administracinės arba teisminės institucijos, atsakingos už likvidavimą, turi išimtinę teisę priimti sprendimą kredito įstaigoje, įskaitant jos filialus, įsteigtus kitose valstybėse narėse, pradėti likvidavimo procedūrą.

Buveinės valstybės narės administracinės arba teisminės institucijos priimtas sprendimas pradėti likvidavimo procedūrą, netaikant kitų formalumų, pripažįstamas visų kitų valstybių narių teritorijose ir jose įsigalioja, kai tik minėtas sprendimas įsigalioja valstybėje narėje, kurioje buvo pradėta procedūra.

2.  Buveinės valstybės narės administracinės arba teisminės institucijos skubos tvarka bet kokiomis turimomis priemonėmis informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas apie savo sprendimą pradėti likvidavimo procedūrą, įskaitant galimus praktinius tokios procedūros padarinius, jeigu įmanoma, prieš pradedant procedūrą, o jei ne — iš karto po to. Informaciją perduoda buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos.

10 straipsnis

Taikoma teisė

1.  Kredito įstaiga likviduojama pagal jos buveinės valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, išskyrus tuos atvejus, kai šioje direktyvoje numatyta kitaip.

2.  Buveinės valstybės narės teisėje pirmiausiai nustatoma:

11 straipsnis

Konsultavimasis su kompetentingomis institucijomis prieš savanorišką likvidavimą

1.  Prieš priimdami bet kokį sprendimą dėl savanoriško likvidavimo, kredito įstaigos valdymo organai tinkamiausia forma konsultuojasi su buveinės valstybės narės kompetentingomis institucijomis.

2.  Savanoriškas kredito įstaigos likvidavimas netrukdo taikyti reorganizavimo priemonę ar pradėti likvidavimo procedūrą.

12 straipsnis

Kredito įstaigos leidimo panaikinimas

1.  Jeigu sprendimas pradėti kredito įstaigos likvidavimo procedūrą priimamas netaikant reorganizavimo priemonių arba joms nepasiteisinus, įstaigos leidimas panaikinamas pirmiausia Direktyvos 2000/12/EB 22 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

2.  1 dalyje numatytas leidimo panaikinimas netrukdo asmeniui arba asmenims, kuriems suteikti likvidavimo įgaliojimai, tam tikrose kredito įstaigose vykdyti veiklą, jei to reikia ar tai tikslinga likvidavimo tikslais.

Buveinės valstybė narė gali numatyti, kad tokia veikla turi būti vykdoma pritariant ir prižiūrint jos kompetentingoms institucijoms.

13 straipsnis

Paskelbimas

Likvidatoriai arba bet kokia administracinė ar teisminė institucija praneša apie sprendimą pradėti likvidavimo procedūrą, paskelbdama jo ištrauką Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ir ne mažiau kaip dviejuose nacionaliniuose kiekvienos priimančiosios valstybės narės laikraščiuose.

14 straipsnis

Žinomų kreditorių informavimas

1.  Pradėjus likvidavimo procedūrą, buveinės valstybės narės administracinė arba teisminė institucija ar likvidatorius nedelsdami individualiai informuoja žinomus kreditorius, kurių nuolatinė ar įprastinė gyvenamoji vieta arba pagrindinė buveinė yra kitose valstybėse narėse, išskyrus tuos atvejus, kai buveinės valstybės narės teisės aktuose nereikalaujama pateikti reikalavimo, kad jis būtų pripažintas.

2.  Minėtoje informacijoje, pateikiamoje išsiunčiant pranešimą, konkrečiai nurodomi terminai, už jų nesilaikymą taikomos baudos, reikalavimus arba su jais susijusias pastabas priimti įgaliota įstaiga arba institucija ir kitos nustatytos priemonės. Pranešime taip pat nurodoma, ar kreditoriai, turintys pirmumo teisę arba kurių reikalavimai yra apsaugoti in re, turi pateikti savo reikalavimus.

15 straipsnis

Įsipareigojimų įvykdymas

Įsipareigojimas, kurį įvykdo asmuo kredito įstaigai, kuri nėra juridinis asmuo, kai jos likvidavimo procedūra yra pradėta kitoje valstybėje narėje ir kai minėtas įsipareigojimas turi būti įvykdytas tos procedūros likvidatoriaus naudai, laikomas įvykdytu, jeigu pirmiau nurodytas asmuo nežinojo apie tai, kad yra pradėta minėta procedūra. Kai minėtas įsipareigojimas įvykdomas prieš paskelbiant 13 straipsnyje nurodytą sprendimą, jeigu nėra priešingų įrodymų, laikoma, kad įsipareigojimą įvykdęs asmuo nežinojo, kad yra pradėta likvidavimo procedūra; kai minėtas įsipareigojimas įvykdomas po 13 straipsnyje nurodyto sprendimo paskelbimo, jeigu nėra priešingų įrodymų, laikoma, kad įsipareigojimą įvykdęs asmuo žinojo apie tai, kad pradėta likvidavimo procedūra.

16 straipsnis

Teisė pateikti reikalavimus

1.  Kiekvienas kreditorius, kurio nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, o ne buveinės valstybėje narėje, įskaitant valstybių narių valstybinės valdžios institucijas, turi teisę pateikti reikalavimus arba su jais susijusias rašytines pastabas.

2.  Visiems kreditoriams, kurių nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra kitose valstybėse narėse, o ne buveinės valstybėje narėje, taikomos vienodos sąlygos ir tokia pat jų reikalavimų eiliškumo tvarka, kaip lygiaverčiams kreditorių, kurių nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra buveinės valstybėje narėje, reikalavimams.

3.  Išskyrus atvejus, kai buveinės valstybės narės teisėje yra numatyta pateikti su reikalavimais susijusias pastabas, kreditorius atsiunčia patvirtinamųjų dokumentų, jeigu tokie dokumentai yra, kopijas, nurodydamas reikalavimo pobūdį, jo atsiradimo datą, sumą ir ar jis tvirtina turįs pirmumo teisę, prievolės įvykdymą užtikrinančią priemonę in re arba nuosavybės teisės išlaikymo teisę reikalavimo atžvilgiu, taip pat turtą, kuriuo kreditoriui užtikrinamas prievolės įvykdymas.

17 straipsnis

Kalbos

1.  Informacija, nurodyta 13 ir 14 straipsniuose, pateikiama buveinės valstybės narės valstybine kalba arba viena iš jos valstybinių kalbų. Šiam tikslui reikia naudoti formą su antrašte visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis „Siūlymas pateikti reikalavimą. Reikalavimo pateikimo terminai“ arba, kai buveinės valstybės narės teisėje yra numatyta pateikti su reikalavimais susijusias pastabas, antraštė — „Siūlymas pateikti pastabas, susijusias su reikalavimu. Pastabų pateikimo terminai“.

2.  Kiekvienas kreditorius, kurio nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, o ne buveinės valstybėje narėje, gali pateikti savo reikalavimą arba su juo susijusias pastabas tos valstybės narės valstybine kalba arba viena iš jos valstybinių kalbų. Tačiau tokiu atveju minėto kreditoriaus pateikiamoje reikalavimo arba su juo susijusių pastabų formoje turi būti antraštė buveinės valstybės narės valstybine kalba arba viena iš jos valstybinių kalbų „Reikalavimo pateikimas“ arba „Pastabų, susijusių su reikalavimais, pateikimas“. Be to, gali būti reikalaujama, kad kreditorius pateiktų savo reikalavimo arba su juo susijusių pastabų vertimą į minėtą kalbą.

18 straipsnis

Reguliarus kreditorių informavimas

Likvidatoriai reguliariai ir tinkamu būdu informuoja kreditorius, ypač apie likvidavimo eigą.

19 straipsnis

Trečiųjų šalių kredito įstaigų filialai

1.  Kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra ne Bendrijoje, filialo priimančiosios valstybės narės administracinės arba teisminės institucijos skubos tvarka bet kokiomis turimomis priemonėmis informuoja kompetentingas institucijas kitose priimančiosiose valstybėse narėse, kuriose yra minėtos kredito įstaigos filialai, įrašyti į Direktyvos 2000/12/EB 11 straipsnyje nurodytą sąrašą, kiekvienais metais skelbiamą Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, apie savo sprendimą pradėti likvidavimo procedūrą, įskaitant galimus praktinius jos padarinius, jeigu įmanoma, prieš pradedant procedūrą, o jei ne — iš karto po to. Informaciją siunčia pirmiau išvardytų priimančiųjų valstybių kompetentingos institucijos.

2.  Administracinės arba teisminės institucijos, kurios priima sprendimą likviduoti kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra ne Bendrijoje, filialą, priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas informuoja apie tai, kad buvo pradėta likvidavimo procedūra ir panaikintas leidimas.

Informaciją teikia priimančiosios valstybės narės, nusprendusios pradėti likvidavimo procedūrą, kompetentingos institucijos.

3.  1 dalyje nurodytos administracinės arba teisminės institucijos stengiasi derinti savo veiksmus.

Visi likvidatoriai taip pat stengiasi derinti savo veiksmus.