I PRIEDAS

1. Neužtikrintos pasiskolintos piniginės lėšos. Kai investuojamos pasiskolintos piniginės lėšos, jos paprastai didina AIF poziciją visa tų pasiskolintų lėšų suma. Taigi minimali pozicija visuomet yra lygi pasiskolintų lėšų sumai. Ji gali būti didesnė, jei investicijos, realizuotos naudojant pasiskolintas lėšas, vertė yra didesnė nei pasiskolinta suma. Kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo, pasiskolintos piniginės lėšos, naudojamos pozicijai finansuoti, į skaičiavimą neįtraukiamos. Jei pasiskolintos piniginės lėšos neinvestuojamos, bet lieka pinigai ar pinigų ekvivalentai, kaip apibrėžta 7 straipsnio a punkte, jos AIF pozicijos nedidins.

2. Užtikrintos pasiskolintos piniginės lėšos. Užtikrintos pasiskolintos piniginės lėšos yra panašios į neužtikrintas pasiskolintas pinigines lėšas, tačiau paskola gali būti užtikrinta turto grupe arba turto vienetu. Jei pasiskolintos piniginės lėšos neinvestuojamos, bet lieka pinigai ar pinigų ekvivalentai, kaip apibrėžta 7 straipsnio a punkte, jie AIF pozicijos nedidins.

3. Konvertuojamos pasiskolintos lėšos. Konvertuojamos pasiskolintos lėšos yra įsigyta skola, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali sudaryti sąlygas savininkui ar emitentui konvertuoti tą skolą į kitą turtą. AIF pozicija yra tokių pasiskolintų lėšų rinkos vertė.

4. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Palūkanų normų apsikeitimo sandoris yra susitarimas apsikeisti palūkanų normų pinigų srautais, apskaičiuotais naudojant nominaliąją pagrindinę sumą, nustatytais intervalais (mokėjimo datos) per susitarimo galiojimo laikotarpį. Kiekvienos šalies mokėjimo prievolė apskaičiuojama naudojant skirtingą palūkanų normą, remiantis nominaliosiomis pozicijomis.

5. Sandoriai dėl skirtumų. Sandoris dėl skirtumų yra dviejų šalių – investuotojo ir sandorio dėl skirtumų teikėjo – susitarimas sumokėti kitai šaliai bazinio turto kainos pasikeitimo skirtumą. Priklausomai nuo to, kaip kinta kaina, viena šalis sumoka kitai skirtumą tarp kainos sandorio sudarymo metu ir kainos jo galiojimo pabaigoje. Pozicija yra bazinio turto rinkos vertė. Tokia pati tvarka turi būti taikoma finansinėms lažyboms dėl skirtumų (angl. financial spread bets).

6. Ateities sandoriai. Ateities sandoris yra susitarimas pirkti ar parduoti nustatytą vertybinių popierių, valiutos, biržos prekių, indekso ar kito turto kiekį nustatytą datą ateityje už iš anksto sutartą kainą. Pozicija yra lygiaverčio bazinio turto rinkos vertė.

7. Bendrosios grąžos apsikeitimo sandoriai. Bendrosios grąžos apsikeitimo sandoris yra susitarimas, pagal kurį viena šalis (bendrosios investicijų grąžos mokėtojas) kitai šaliai (bendrosios investicijų grąžos gavėjui) perveda visą susijusio įsipareigojimo ekonominį rezultatą. Visas ekonominis rezultatas apima pajamas iš palūkanų ir mokesčių, pelną arba nuostolius iš rinkos pokyčių ir kredito nuostolius. AIF pozicija yra lygiaverčio susijusio turto, kuris turi įtakos apsikeitimo sandorio ekonominiam rezultatui, rinkos vertė.

8. Išankstiniai sandoriai. Išankstinis sandoris yra specialioms reikmėms pritaikytas dvišalis susitarimas pasikeisti turtu arba pinigų srautais nustatytą atsiskaitymo dieną ateityje už išankstinę kainą, dėl kurios susitarta sandorio dieną. Viena išankstinio sandorio šalis yra pirkėjas (ilgoji pozicija), kuris sutinka sumokėti išankstinę kainą atsiskaitymo dieną; kita šalis – pardavėjas (trumpoji pozicija), kuris sutinka gauti išankstinę kainą. Sudarant išankstinį sandorį paprastai nereikalaujama sumokėti mokesčio. AIF pozicija yra lygiaverčio bazinio turto rinkos vertė. Ją galima pakeisti sandorio nominaliąja verte, kai ji konservatyvesnė.

9. Pasirinkimo sandoriai. Pasirinkimo sandoris yra susitarimas, pagal kurį pirkėjas už tam tikrą mokestį (premiją) įgyja teisę, bet ne prievolę už sutartą kainą (iš anksto nustatytą arba vykdymo kainą) pirkti arba parduoti tam tikrą bazinio turto kiekį pasibaigus sandorio galiojimui arba iki sandorio galiojimo pabaigos (galiojimo pabaiga). Pasirinkimo pirkti sandoris suteikia teisę pirkti, o pasirinkimo parduoti sandoris suteikia teisę parduoti. Fondo pozicijos ribos bus, viena vertus, potencialiai neribota pozicija ir, kita vertus, pozicija, apribota iki didesnės iš šių verčių: sumokėtos premijos arba to pasirinkimo sandorio rinkos vertės. Pozicija tarp šių dviejų ribų nustatoma kaip pagal delta koeficientą (pasirinkimo sandorio delta koeficientas (delta) rodo tik pasirinkimo sandorio kainos priklausomybę nuo bazinio turto kainos pokyčio) pakoreguotas bazinės pozicijos ekvivalentas. Toks pat metodas turi būti taikomas įterptosioms išvestinėms finansinėms priemonėms, pvz., struktūrizuotiems produktams. Struktūra turėtų būti išskaidoma į sudedamąsias dalis ir turi būti tinkamai atsižvelgiama į išvestinių finansinių priemonių pozicijų sluoksnių poveikį.

10. Atpirkimo sandoriai. Atpirkimo sandoris paprastai įvyksta, kai AIF „parduoda“ vertybinius popierius atvirkštinio atpirkimo sandorio šaliai ir susitaria ateityje juos atpirkti už sutartą kainą. AIF sudaręs šį sandorį patirs finansavimo išlaidų, todėl turės reinvestuoti pinigines įplaukas (faktiškai piniginį užstatą), kad gautų už patirtas finansavimo išlaidas didesnę grąžą. Šis „piniginio užstato“ reinvestavimas reiškia, kad papildoma rinkos rizika teks AIF, todėl į ją būtina atsižvelgti apskaičiuojant bendrą poziciją. „Parduotų“ vertybinių popierių ekonominė rizika ir grąža lieka AIF. Be to, atpirkimo sandoris beveik visada susijęs su finansiniu svertu, nes bus reinvestuojamas piniginis užstatas. Tuo atveju, kai pagal sandorį gaunamas nepiniginis užstatas ir šis užstatas toliau naudojamas kaip kito atpirkimo sandorio arba akcijų skolinimo susitarimo dalis, visa užstato rinkos vertė turi būti įtraukiama į bendros pozicijos sumą. AIF pozicija padidėja reinvestuota piniginio užstato dalimi.

11. Atvirkštinio atpirkimo sandoriai. Šis sandoris paprastai įvyksta, kai AIF „perka“ vertybinius popierius iš atvirkštinio atpirkimo sandorio šalies ir susitaria ateityje juos vėl parduoti už sutartą kainą. AIF paprastai sudaro šiuos sandorius, kad gautų mažai rizikingą pinigų rinkos tipo grąžą, o „įsigyti“ vertybiniai popieriai naudojami kaip užstatas. Taigi bendra pozicija nesukuriama; AIF taip pat neprisiima „įsigytų“ vertybinių popierių rizikos ir grąžos, t. y. nėra papildomos rinkos rizikos. Tačiau yra galimybė „įsigytus“ vertybinius popierius toliau naudoti kaip atpirkimo sandorio arba vertybinių popierių skolinimo sandorio dalį, kaip aprašyta pirmiau, ir tokiu atveju visa vertybinių popierių rinkos vertė turi būti įtraukiama į bendros pozicijos sumą. Įsigytų vertybinių popierių ekonominė rizika ir grąža lieka sandorio šaliai, todėl AIF pozicija nedidinama.

12. Vertybinių popierių skolinimo sandoriai. Vertybinių popierių skolinimo sandorį sudarantis AIF vertybinį popierių paskolins vertybinius popierius besiskolinančiai sandorio šaliai (kuri paprastai skolinasi vertybinius popierius fizinio skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoriui padengti) už sutartą mokestį. Vertybinius popierius besiskolinanti šalis AIF pateiks piniginį arba nepiniginį užstatą. Bendra pozicija sukuriama tik tuo atveju, kai piniginis užstatas reinvestuojamas į priemones, išskyrus 7 straipsnio a punkte apibrėžtas priemones. Jei nepiniginis užstatas toliau naudojamas kaip atpirkimo sandorio arba kito vertybinių popierių skolinimo sandorio dalis, visa vertybinių popierių rinkos vertė turi būti įtraukiama į bendros pozicijos sumą, kaip aprašyta pirmiau. Pozicija sukuriama tokiu mastu, kokiu reinvestuojamas piniginis užstatas.

13. Vertybinių popierių skolinimosi sandoriai. Vertybinių popierių skolinimosi sandorį sudarantis AIF pasiskolins vertybinį popierių iš vertybinius popierius skolinančios sandorio šalies už sutartą mokestį. Tuomet AIF parduos vertybinį popierių rinkoje. AIF turi trumpąją to vertybinio popieriaus poziciją. Jei pardavimo piniginės įplaukos reinvestuojamos, dėl to taip pat padidės AIF pozicija. Pozicija yra parduotų skolintų vertybinių popierių rinkos vertė; papildoma pozicija sukuriama tokiu mastu, kokiu gauti pinigai reinvestuojami.

14. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris (CDS) yra kredito išvestinės finansinės priemonės susitarimas, kuris suteikia pirkėjui apsaugą (paprastai grąžinama visa suma) tuo atveju, jei susijęs subjektas nevykdo įsipareigojimų arba patiria kredito įvykį. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pardavėjas mainais iš pirkėjo gauna reguliarų mokestį, vadinamą kredito kainų skirtumu (angl. spread). Apsaugos pardavėjo pozicija yra didesnioji iš šių verčių: bazinio susijusio turto rinkos vertė arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio nominalioji vertė. Apsaugos pirkėjo pozicija yra bazinio susijusio turto rinkos vertė.