10 straipsnis Dirvožemio būklės vertinimas

1.   Valstybės narės visuose savo dirvožemių rajonuose ir susijusiuose dirvožemio vienetuose vertina dirvožemio būklę, remdamosi duomenimis, surinktais vykdant 6–9 straipsniuose nurodytą dirvožemio stebėseną pagal kiekvieną I priedo A ir B dalyse išvardytą dirvožemio deskriptorių.

Valstybės narės užtikrina, kad dirvožemio būklės vertinimai būtų atliekami kas šešerius metus ir kad pirmasis dirvožemio būklės vertinimas būtų atliktas ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 17 d.

2.   Dirvožemio būklė vertinama kiekvieno dirvožemio degradacijos aspekto atžvilgiu naudojant neprivalomas tvarias tikslines vertes ir veiklos priežastinių veiksnių vertes, kiek tai susiję su geros dirvožemio būklės kriterijumi, nustatytu pagal 7 straipsnio 2, 5 ir 6 dalis.

3.   Valstybės narės analizuoja I priedo C dalyje išvardytų dirvožemio deskriptorių vertes siekdamos nustatyti, ar esama kritinio ekosisteminių paslaugų praradimo, atsižvelgdamos į atitinkamus duomenis ir turimas mokslo žinias. Valstybės narės analizuoja I priedo D dalyje išvardytų dirvožemio sandarinimo ir dirvožemio šalinimo rodiklių vertes, siekdamos įvertinti dirvožemio sandarinimo ir dirvožemio šalinimo poveikį ekosisteminių paslaugų praradimui ir pagal Reglamentą (ES) 2018/841 nustatytiems tikslams ir tiksliniams rodikliams.

4.   Valstybės narės gali nustatyti kiekvieno I priedo A, B ir C dalyse nurodyto dirvožemio deskriptoriaus patobulinimus.

5.   Gera būklė I priedo A ir B dalyse nurodyto deskriptoriaus atžvilgiu laikoma pasiekta, kai pasiekiama neprivaloma tvari tikslinė vertė. Valstybės narės nustato I priedo A ir B dalyse išvardytų dirvožemio deskriptorių verčių, kurios reiškia vidutinę būklę ir blogą būklę veiklos priežastinių veiksnių verčių atžvilgiu, intervalą. Tik vidutinės būklės intervalas gali būti nulinis.

6.   Remdamosi pagal šį straipsnį atliktais dirvožemio būklės vertinimais, 5 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos, kai aktualu, koordinuodamos veiksmus su vietos, regioninėmis ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, kiekviename dirvožemių rajone nustato plotus, kuriuose netenkinami atskiri dirvožemio geros būklės kriterijai bei kuriuose reikalinga parama dirvožemio būklei ir dirvožemio atsparumui gerinti pagal 11 straipsnį, ir informuoja visuomenę pateikdamos agreguotus duomenis pagal 20 straipsnį. Rengiant III priede išvardytas programas, planus, tikslinius rodiklius ir priemones, remiamasi dirvožemio būklės stebėsenos duomenimis, dirvožemio būklės vertinimų rezultatais ir šio straipsnio 3 dalyje nurodyta analize.

7.   Siekdamos prisidėti prie dirvožemio būklės gerinimo, 5 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos, kai aktualu, koordinuodamos veiksmus su vietos, regioninėmis ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, kiekviename dirvožemių rajone nustato plotus, kuriuose esama didelių galimybių pagerinti dirvožemio būklę vykdant išsandarinimą arba dirvožemio atstatymą. Sandarinto dirvožemio plotų ir plotų, iš kurių buvo šalinamas dirvožemis, potencialas vertinamas remiantis techniniu įgyvendinamumu, ekonominiu efektyvumu ir dirvožemio būklės pagerinimo lygiu, kurį galima pasiekti.

8.   Valstybės narės ne tik vykdo 20 straipsnyje nustatytas pareigas, bet ir, laikydamosi nacionalinės teisės, atitinkamiems žemės savininkams ir žemės valdytojams paprašius, jiems pateikia 6–9 straipsniuose nurodytus dirvožemio būklės duomenis ir pagal šį straipsnį atliktų dirvožemio būklės vertinimų rezultatus, visų pirma, siekdamos paremti 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų moksliškai pagrįstų rekomendacijų rengimą.