|
+60 straipsnis Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas |
60 straipsnis Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas60 straipsnis Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas 1. a) atidėjimai dažniausiai apskaičiuojami kiekvienam atvejui atskirai pagal ateityje numatomas išlaidas. Gali būti taikomi ir statistiniai metodai, jeigu galima sudaryti pakankamus atidėjimus, atsižvelgiant į rizikos pobūdį; tačiau valstybės narės gali numatyti, kad tokie metodai gali būti taikomi tik iš anksto juos patvirtinus; b) ši nuostata taip pat yra taikoma patirtoms žaloms, apie kurias iki balanso dienos nebuvo pranešta; atidėjimų suma nustatoma pagal žalų, apie kurias anksčiau buvo pranešta po balanso sudarymo, skaičių bei dydį; c) apskaičiuojant atidėjimus, įtraukiamos ir žalų apmokėjimo išlaidos, neatsižvelgiant į jų kilmę; d) atgautinos sumos, atsirandančios dėl perimtų draudėjo teisių trečiųjų asmenų atžvilgiu arba įgytų nuosavybės teisių į apdraustą turtą, atskaičiuojamos iš atidėjimų numatomiems išmokėjimams; jos įvertinamos pagal atsargumo principą. Jei šios sumos yra didelės, jos nurodomos paaiškinamajame rašte; e) nesilaikydamos d punkto, valstybės narės gali reikalauti arba leisti atgautinas sumas nurodyti kaip turtą; f) jei draudimo išmokos dėl žalos turi būti mokamos kaip periodinės išmokos, šiam tikslui atidėtinos sumos yra apskaičiuojamos pagal patvirtintus aktuarinius metodus; g) netiesioginis diskontavimas arba atskaitymai, atsirandantys dėl dabartinės vertės įtraukimo į atidėjimus numatomiems išmokėjimams, kurie ateityje gali būti didesni, ar dėl kitų priežasčių, yra draudžiami. Valstybės narės gali numatyti tiesioginį diskontavimą bei atskaitymus, atsižvelgiant į investicijų pajamas. Toks diskontavimas ir atskaitymai leidžiami tiktai jeigu: i) planuojama apytikrė žalų apmokėjimo data yra ne anksčiau kaip praėjus ketveriems metams nuo atsiskaitymo dienos; ii) diskontavimas ar atskaitymai atliekami pagal pripažintą atsargumo principą, kompetentinga institucija turi būti iš anksto informuojama apie metodo pakeitimą; iii) apskaičiuodama bendrąsias žalos apmokėjimo išlaidas, įmonė atsižvelgia į visus veiksnius, kurie galėtų sąlygoti šių išlaidų padidėjimą; iv) įmonė turi visus atitinkamus duomenis, reikalingus sudaryti patikimą žalų apmokėjimo indekso modelį; v) dabartinių verčių apskaičiavimui naudojama palūkanų norma neviršija atsargiai įvertintų investicinių pajamų iš turto, investuoto numatomų išmokėjimų atidėjimui padengti per laikotarpį, reikalingą tokiai žalai apmokėti. Be to, ji neturi viršyti: — investicinių pajamų iš minėto turto per praėjusius penkerius metus, arba — investicinių pajamų iš minėto turto per metus, einančius prieš balanso sudarymo metus. Diskontuodama arba atlikdama atskaitymus, įmonė savo paaiškinamajame rašte nurodo bendrą atidėjimų sumą iki diskontavimo arba atskaitymo, diskontuotų žalų arba žalos, iš kurios buvo daromi atskaitymai, kategorijas bei kiekvienai žalos rūšiai atskirai pritaikytus metodus, t. y. koeficientus, naudotus ankstesnės pastraipos iii ir v papunkčiuose nurodytiems apskaičiavimams, taip pat žalos apmokėjimui reikalingo laikotarpio nustatymo kriterijus. 2. a) numatomų išmokėjimų atidėjimo sumą sudaro naudos gavėjams mokėtinos sumos ir žalos apmokėjimo išlaidos. Į ją įeina atidėjimai patirtai žalai, apie kurią nėra pranešta; b) valstybės narės gali reikalauti a punkte nurodytas sumas įtraukti į Įsipareigojimų C straipsnio 2 dalį. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|