7 SKIRSNIS Vertės nustatymo taisyklės

45 straipsnis

Direktyvos 78/660/EEB 32 straipsnis, pagal kurį metinėje finansinėje atskaitomybėje straipsnių vertės nustatymas turi būti pagrįstas pirkimo kainos arba gamybos sąnaudų principu, yra taikomas investicijoms pagal šios direktyvos 46–49 straipsnius.

46 straipsnis

1.  Valstybės narės gali reikalauti arba leisti investicijas nurodytas Turto C straipsnyje vertinti pagal jų einamąją vertę, apskaičiuojamą pagal 48 ir 49 straipsnius.

2.  Turto D straipsnyje nurodytos investicijos yra pateikiamos pagal einamąją vertę.

3.  Jei investicijos yra nurodomos pagal jų pirkimo kainą, jų einamoji vertė nurodoma paaiškinamajame rašte.

Tačiau valstybės narės, kuriose pranešimo apie šią direktyvą metu investicijos yra nurodomos pagal jų pirkimo kainą, gali suteikti įmonėms galimybę Turto C straipsnio I dalyje nurodytų investicijų einamąją vertę paaiškinamajame rašte nurodyti ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po 70 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos, o einamąją kitų investicijų vertę ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo tos pačios datos.

4.  Jei investicijos rodomos jų einamąja verte, jų pirkimo kaina yra nurodoma paaiškinamajame rašte.

5.  Toks pat įvertinimo metodas taikomas visoms investicijoms, nurodytoms arabiškais skaitmenimis pažymėtuose straipsniuose arba kaip Turto C straipsnio I dalyje. ►M1  Valstybės narės gali leisti nuo šio reikalavimo leidžiančias nukrypti nuostatas. ◄

▼M1

6.  Kiekvienam investicijų straipsniui taikomas metodas (-ai) yra nurodomas (-i) paaiškinamajame rašte kartu su taip apskaičiuotomis sumomis.

▼M1

46a straipsnis

1.  Kai turtas ir įsipareigojimai vertinami laikantis Direktyvos 78/660/EEB 7a skirsnio, taikomos šio straipsnio 2–6 dalys.

2.  Investicijos, kurios D skiltyje nurodytos kaip turtas, pateikiamos pagal jų tikslią vertę.

3.  Kai investicijos nurodomos pagal pirkimo kainas, jų tiksli vertė pateikiama paaiškinamuosiuose raštuose.

4.  Kai investicijos nurodomos pagal tikslią vertę, jų pirkimo kaina pateikiama paaiškinamuosiuose raštuose.

5.  Toks pat įvertinimo metodas taikomas visoms investicijoms, nurodytoms bet kuriame arabišku skaitmeniu pažymėtame straipsnyje arba nurodytoms kaip turtas C straipsnio I dalyje. Valstybės narės gali leisti nuo šio reikalavimo leidžiančias nukrypti nuostatas.

6.  Kiekvienam investicijų straipsniui taikomas metodas (-ai) nurodomas (-i) paaiškinamuosiuose raštuose kartu su taip apskaičiuotomis sumomis.

▼B

47 straipsnis

Jei investicijos nurodomos pagal jų einamąją vertę, yra taikomos Direktyvos 78/660/EEB 33 straipsnio 2 ir 3 dalys, išskyrus šios direktyvos 37 ir 44 straipsniuose nurodytus atvejus.

48 straipsnis

1.  Kitų nei žemės ir pastatų investicijų atveju, einamoji vertė atitinka rinkos vertę, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus.

2.  Jei investicijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos oficialius prekybos sąrašus, rinkos vertė reiškia vertę, buvusią balanso sudarymo dieną arba paskutinę biržos prekybos dieną prieš tą dieną, jei balanso sudarymo dieną biržoje prekyba nevyksta.

3.  Jeigu yra rinkos kitokiom nei 2 dalyje nurodytom investicijoms, rinkos kaina reiškia vidutinę kainą, pagal kurią investicijomis buvo prekiaujama balanso sudarymo dieną arba paskutinę biržos prekybos dieną prieš tą dieną, jei balanso sudarymo dieną biržoje prekyba nevyksta.

4.  Jei ataskaitų rengimo dieną 2 arba 3 dalyse nurodytos investicijos buvo parduotos arba turi būti parduotos per trumpą laikotarpį, rinkos vertė yra sumažinama faktinių arba apskaičiuotų realizavimo sąnaudų suma.

5.  Išskyrus Direktyvos 78/660/EEB 59 straipsnyje nurodytus nuosavybės metodo taikymo atvejus, visos kitos investicijos yra vertinamos deramai atsižvelgiant į galimą realizavimo kainą.

6.  Visais atvejais vertinimo metodas turi būti tiksliai apibūdinamas ir paaiškinamajame rašte nurodomos tokio metodo pasirinkimo priežastys.

49 straipsnis

1.  Žemės ir pastatų einamoji vertė reiškia rinkos vertę vertės nustatymo dieną, kur reikia, atitinkamai sumažinant ją pagal 4 ir 5 dalių reikalavimus.

2.  Rinkos kaina reiškia galimą žemės ir pastatų pardavimo kainą pagal atskirą sutartį, sudarytą tarp norinčio parduoti pardavėjo ir nesusijusio pirkėjo vertės nustatymo dieną, darant prielaidą, kad turtas yra viešai pateikiamas į rinką, rinkos sąlygos leidžia jį parduoti numatyta tvarka bei atsižvelgiant į turto pobūdį, yra numatytas normalus laikotarpis deryboms dėl jo pardavimo.

3.  Rinkos kaina yra nustatoma atskirai įvertinant kiekvieną žemės sklypą ir pastatą mažiausiai kartą per penkerius metus pagal visuotinai arba draudimo priežiūros tarnybų pripažintus metodus. Direktyvos 78/660/EEB 35 straipsnio 1 dalies b punktas netaikomas.

4.  Jei žemės arba pastatų vertė sumažėja nuo paskutinio pagal 3 straipsnį atlikto įvertinimo, ji atitinkamai perskaičiuojama. Tokiu būdu apskaičiuota žemesnė vertė nedidinama vėlesniuose balansuose, išskyrus atvejus, kai vertė padidėja naujai nustačius rinkos kainą pagal 2 ir 3 dalį.

5.  Jei iki ataskaitų sudarymo dienos žemė ir pastatai buvo parduoti arba turi būti parduoti per trumpą laikotarpį, pagal 2 ir 4 dalis nustatyta vertė yra sumažinama faktinių arba apskaičiuotų realizavimo sąnaudų suma.

6.  Jei žemės ir pastatų rinkos vertės nustatyti neįmanoma, tuomet einamąja verte yra laikoma pirkimo kainos arba gamybos sąnaudų principu apskaičiuota vertė.

7.  Paaiškinamajame rašte yra nurodomas žemės ir pastatų einamosios vertės apskaičiavimo metodas bei jų suskirstymas pagal vertės nustatymo finansinius metus.

50 straipsnis

Direktyvos 78/660/EEB 33 straipsnis draudimo įmonėms taikomas taip:

51 straipsnis

Direktyvos 78/660/EEB 35 straipsnis taikomas draudimo įmonėms, laikantis šių nuostatų:

Valstybės narės gali reikalauti, kad būtų patikslinta į investicijas įtrauktų perleidžiamų vertybinių popierių vertė, nurodant juos balanso dieną numatoma žemesne verte.

52 straipsnis

Direktyvos 78/660/EEB 38 straipsnis taikomas F straipsnio I dalyje nurodytam turtui, kaip apibrėžta šios direktyvos 6 straipsnyje.

53 straipsnis

Direktyvos 78/660/EEB 39 straipsnis taikomas E straipsnio I, II ir III dalyse bei F straipsnio II dalyje nurodytam turtui, kaip apibrėžta šios direktyvos 6 straipsnyje.

54 straipsnis

Ne gyvybės draudimo visų atidėtų įsigijimo sąnaudų suma yra nustatoma tokiu pačiu pagrindu kaip ir perkeltų įmokų.

Gyvybės draudimo visų atidėtų įsigijimo sąnaudų sumos apskaičiavimas gali būti įtraukiamas į aktuarinį apskaičiavimą, nurodytą 59 straipsnyje.

55 straipsnis

1.  

2.  Jei pagal rinkos vertę neįvertinti skolos vertybiniai popieriai ir kiti pastovių pajamų vertybiniai popieriai yra parduodami prieš sueinant išpirkimo terminui, o gautos lėšos yra panaudojamos kitiems skolos arba pastovių pajamų vertybiniams popieriams pirkti, valstybės narės gali leisti skirtumą tarp lėšų, gautų iš pardavimo, ir jų buhalterinės vertės tolygiai paskirstyti per laikotarpį, likusį iki pradinių investicijų išpirkimo termino.

56 straipsnis

Techniniai atidėjimai

Techninių atidėjimų suma visuomet turi būti pakankama įmonės įsipareigojimams pagal draudimo sutartis įvykdyti, kiek tai galima pagrįstai numatyti.

57 straipsnis

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas

1.  Perkeltų įmokų atidėjimai iš principo yra apskaičiuojami kiekvienai draudimo sutarčiai atskirai. Tačiau valstybės narės gali leisti taikyti statistinius metodus, o ypač proporcingumo bei nustatyto koeficiento metodus, jei galima tikėtis, kad jie duos maždaug tokius pačius rezultatus, kaip ir atskiri skaičiavimai.

2.  Toms draudimo rūšims, kurios negali remtis laikinojo ryšio tarp rizikos patirties ir įmokos prielaida, yra taikomi tokie apskaičiavimo metodai, pagal kuriuos atsižvelgiama į laikui bėgant kintančią riziką.

58 straipsnis

Atidėjimas rizikai, kuriai galioja draudimo apsauga

26 straipsnyje nurodyti atidėjimai rizikai, kuriai galioja draudimo apsauga, yra apskaičiuojami pagal žalas ir administracines sąnaudas, kurios, pasibaigus finansiniams metams, gali atsirasti iš sutarčių, sudarytų iki finansinių metų pabaigos, jeigu jų nustatyta vertė viršija atidėjimus perkeltoms įmokoms bei visoms kitoms pagal minėtas sutartis gautinoms įmokoms.

59 straipsnis

Gyvybės draudimo atidėjimas

1.  Atidėjimai gyvybės draudimui iš principo apskaičiuojami kiekvienai gyvybės draudimo sutarčiai atskirai. Tačiau valstybės narės gali leisti taikyti statistinius arba matematinius metodus, jei galima tikėtis, kad jie duos maždaug tokius pačius rezultatus, kaip ir atskiri skaičiavimai. Paaiškinamajame rašte pateikiama pagrindinių padarytų prielaidų santrauka.

2.  Skaičiavimus kiekvienais metais atlieka aktuarijus arba kitas draudimo specialistas pagal patvirtintus aktuarinius metodus.

60 straipsnis

Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas

1.  Ne gyvybės draudimas :

2.  Gyvybės draudimas:

61 straipsnis

1.  Iki tolesnio suderinimo valstybės narės gali reikalauti arba leisti taikyti žemiau apibūdintus metodus, jei tuo metu, kai sudaroma metinė finansinė atskaitomybė, dėl nagrinėjamos draudimo klasės ar rūšies pobūdžio informacija apie tais draudiminiais metais gautinas įmokas ir (arba) apmokėtiną žalą yra nepakankama tiksliems įvertinimams atlikti.

1 metodas

Suma, kuria pasirašytos įmokos viršija žalą bei sąnaudas, susijusias su draudiminiais metais įsigaliojančiomis sutartimis, sudaro techninį atidėjimą, kuris įtraukiamas į numatomų išmokėjimų techninius atidėjimus, balanse rodomus Įsipareigojimų C straipsnio 3 dalyje. Atidėjimai taip pat gali būti apskaičiuojami pagal žinomą pasirašytų įmokų procentinę dalį, jei toks metodas tinka pagal apdraustos rizikos rūšį. Jei prireiktų, šių techninių atidėjimų suma gali būti padidinta, kad jos pakaktų dabartiniams bei būsimiems įsipareigojimams įvykdyti. Šiuo metodu suformuoti techniniai atidėjimai pakeičiami numatomų išmokėjimų techniniais atidėjimais, apskaičiuotais įprastu būdu, kai tik surenkama pakankama informacijos, bet ne vėliau kaip praėjus trejiems metams po draudiminių metų.

2 metodas

Techninėje ataskaitoje arba tam tikruose jos straipsniuose pateikti skaičiai yra susiję su metais, einančiais prieš finansinius metus, arba su tam tikra jų dalimi. Tačiau šis laikotarpis negali būti ilgesnis negu dvylika mėnesių. Metinėse finansinėse ataskaitose pateiktos techninių atidėjimų sumos, jei reikia, yra padidinamos, kad jų pakaktų dabartiniams ir būsimiems įsipareigojimams įvykdyti.

2.  Jei pasirenkamas vienas iš 1 dalyje nurodytų metodų, jis taikomas sistemingai kiekvienais metais, jei tam tikros aplinkybės nesąlygoja jų pakeitimo. Naudojamas metodas bei atitinkamas jo taikymo pagrindimas nurodomi paaiškinamajame rašte; pasikeitus taikomam metodui, paaiškinamajame rašte nurodoma jo įtaka turtui, įsipareigojimams, finansinei būklei bei pelnui ir nuostoliui. Naudojant 1 metodą, paaiškinamajame rašte nurodomas laikotarpis, per kurį paprastai suformuojamas numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas. Naudojant 2 metodą, paaiškinamajame rašte nurodomas praėjusių metų, už kuriuos yra pateikti skaičiai, laikotarpis, likęs iki finansinių metų [pradžios], taip pat atitinkamų sandorių apimtys.

3.  Šiame straipsnyje vartojamas terminas „draudiminiai metai“ reiškia finansinius metus, per kuriuos yra sudaromos atitinkamos klasės arba rūšies draudimo sutartys.

62 straipsnis

Iki tolesnio suderinimo valstybės narės, reikalaujančios suformuoti nuostolių svyravimo išlyginimo atidėjimus, nustato jiems taikytinas vertės nustatymo taisykles.