+7. Jei nenurodyta kitaip, Direktyvoje 2013/36/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 vartojami ir …

7. Jei nenurodyta kitaip, Direktyvoje 2013/36/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 vartojami ir …

Jei nenurodyta kitaip, Direktyvoje 2013/36/ES² ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013³ vartojami ir apibrėžti terminai šiose gairėse turi tokią pat reikšmę. Be to, šiose gairėse vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

Palūkanų normos rizika, kylanti iš ne prekybos knygos veiklos	Dabartinė ir galima neigiamo poveikio įstaigos nuosavo kapitalo ekonominei vertei arba įstaigos grynosioms palūkanų pajamoms rizika, kai tinkama, atsižvelgiant į rinkos vertės pokyčius, kuriuos sukelia nepalankūs palūkanų normų pokyčiai, darantys poveikį palūkanų normoms jautrioms priemonėms, įskaitant spragos riziką, bazinę riziką ir pasirinkimo sandorių riziką.
Palūkanų normų pokyčiams jautrios priemonės	Turtas, įsipareigojimai ir nebalansiniai straipsniai ne prekybos knygoje, kurie yra jautrūs palūkanų normų pokyčiams (išskyrus iš CET1 kapitalo išskaičiuotą turtą, pvz., nekilnojamąjį turtą arba nematerialųjį turtą ar nuosavybės vertybinių popierių pozicijas ne prekybos knygoje).
Kredito kainų skirtumo pokyčiams jautrios priemonės	Turtas, įsipareigojimai ir nebalansiniai straipsniai ne prekybos knygoje, kurie yra jautrūs kredito kainų skirtumo pokyčiams (išskyrus iš CET1 kapitalo išskaičiuotą turtą, pvz., nekilnojamąjį turtą arba nematerialųjį turtą ar nuosavybės vertybinių popierių pozicijas ne prekybos knygoje).
Spragos rizika	Rizika, susijusi su palūkanų normų pokyčiams jautrių priemonių struktūra pagal terminą, kuri kyla dėl skirtingo palūkanų normų pokyčių laiko, įskaitant palūkanų normų struktūros pagal terminą pokyčius, vykstančius nuosekliai visoje pelningumo kreivėje (lygiagreti rizika) arba per kiekvieną laikotarpį skirtingai (nelygiagreti rizika).
Bazinė rizika	Rizika, kylanti dėl santykinių palūkanų normų pokyčių poveikio palūkanų normai jautrioms priemonėms, kurių išpirkimo terminai yra panašūs, o kainos nustatomos taikant skirtingus palūkanų normų indeksus. Bazinė rizika kyla dėl netobulos koreliacijos koreguojant uždirbamų ir išmokamų palūkanų normas, susijusias su palūkanų normų pokyčiams jautriomis priemonėmis, kai kitos palūkanų normų pokyčių charakteristikos yra panašios.
Pasirinkimo sandorių rizika	Rizika, kylanti dėl (įterptųjų ir tiesioginių) pasirinkimo sandorių, kai įstaiga arba jos klientas gali pakeisti savo grynųjų pinigų srautų lygį ir laiką, t. y. rizika, kylanti dėl palūkanų normų pokyčiams jautrių priemonių, kai turėtojas įvykdys pasirinkimo sandorį (įterptąjį arba tiesioginį automatinį pasirinkimo sandorį) beveik visais atvejais, kai tai atitinka jo finansinius interesus, ir rizika, kylanti dėl numanomo arba palūkanų normų pokyčiams jautrių priemonių sąlygose numatyto lankstumo, kai palūkanų normų pokyčiai gali padaryti poveikį kliento elgesio pokyčiui (elgesiu grindžiamų įterptųjų pasirinkimo sandorių rizika).
Kredito kainų skirtumo rizika dėl ne prekybos knygos veiklos (CSRBB)	Rizika, kylanti dėl kredito rizikos sukeltų pokyčių, susijusių su rinkos kaina, likvidumu ir galbūt kitais kredito rizikai paveikių priemonių ypatumais, kurių neapima kita galiojanti riziką ribojanti sistema, pvz., IRRBB, arba tikėtina įsipareigojimų neįvykdymo (galimo įsipareigojimų neįvykdymo) rizika. CSRBB apima priemonės kainų skirtumo pokyčio riziką kartu darant prielaidą dėl to paties lygio kreditingumo, t. y. kaip kredito kainų skirtumas kinta atsižvelgiant į tam tikrą reitingavimo / pelno ir nuostolių intervalą.
Grynųjų palūkanų pajamų matai	Tikėtino būsimo pelningumo per atitinkamą laikotarpį matų pokyčiai, kuriuos lemia palūkanų normų pokyčiai IRRBB atveju arba kredito kainų skirtumo pokyčiai CSRBB atveju. Tai apima palūkanų pajamas ir palūkanų sąnaudas.
Grynųjų palūkanų pajamų matai ir rinkos vertės pokyčiai	Grynųjų palūkanų pajamų matai, įvykus priemonių rinkos vertės pokyčiams, apskaityti priklausomai nuo apskaitos metodų arba į juos atsižvelgus ir taikant tikrosios vertės matus arba nGAAP .
Ekonominės vertės (EV) matai	Palūkanų normoms jautrių priemonių grynosios dabartinės vertės matų pokyčiai per likusį šių priemonių galiojimo terminą, kuriuos lemia palūkanų normos pokyčiai IRRBB atveju arba kredito kainų skirtumo pokyčiams jautrių priemonių grynosios dabartinės vertės matų pokyčiai per likusį šių priemonių galiojimo terminą, kuriuos lemia kredito kainų skirtumo pokyčiai CSRBB atveju. EV matai atspindi palūkanų normai jautrių priemonių vertės pokyčius per likusį šių priemonių galiojimo laikotarpį IRRBB atveju arba kredito kainų skirtumo rizikai jautrių priemonių vertės pokyčius per likusį šių priemonių galiojimo laikotarpį CSRBB atveju, t. y. iki to laiko, kai bus likviduotos visos pozicijos.
Nuosavo kapitalo ekonominės vertės (NKEV) matai	Ypatingas EV matas, kurį taikant nuosavas kapitalas neįtraukiamas į grynųjų pinigų srautus.
Sąlyginis grynųjų pinigų srauto modeliavimas	Grynųjų pinigų srauto modeliavimas darant prielaidą, kad grynųjų pinigų srautų laikas ir (arba) suma priklauso nuo konkretaus palūkanų normų scenarijaus.
Besąlyginis grynųjų pinigų srauto modeliavimas	Grynųjų pinigų srauto modeliavimas darant prielaidą, kad grynųjų pinigų srautų laikas ir (arba) suma nepriklauso nuo konkretaus palūkanų normų scenarijaus.
Likvidavimo balansas	Balansas, įskaitant balansinius ir nebalansinius straipsnius, kuriame esamos ne prekybos knygos pozicijos amortizuojamos ir nėra pakeičiamos jokia nauja veikla.
Dinaminis balansas	Balansas, įskaitant balansinius ir nebalansinius straipsnius, į kurį įtraukiama tikėtina būsima veikla, nuosekliai atliekant koregavimą pagal atitinkamą scenarijų.
Pastovus balansas	Balansas, įskaitant balansinius ir nebalansinius straipsnius, kurių bendras dydis ir sudėtis palaikomi pakeičiant grynųjų pinigų srautus, kurių terminas sueina arba kurių kaina nustatoma naujai, naujais grynųjų pinigų srautais, kuriems būdingos palyginamos sumos, kainų keitimo ir skirtumo charakteristikos.
Mažmeninė prekyba	Fizinis asmuo arba MVĮ, kai MVĮ būtų priskiriama mažmeninių pozicijų klasei pagal standartizuotą arba IRB kredito rizikos metodus, arba įmonė, kuri atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 153 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir kai bendra tos MVĮ arba grupei priklausančios įmonės suma neviršija 1 mln. eurų.
Indėlis atsiskaitomojoje sąskaitoje ir atsiskaitomosios sąskaitos	Indėliai atsiskaitomosiose sąskaitose ir atsiskaitomosios sąskaitos – tai mažmeniniai neterminuotieji indėliai, susiję su įprastai vykdomais sandoriais (pvz., kai darbo užmokestis reguliariai pervedamas į sąskaitą), arba mažmeniniai neterminuotieji indėliai, už kuriuos nemokamos palūkanos net ir didesnių palūkanų normų aplinkoje. Laikoma, kad kiti mažmeniniai indėliai laikomi ne atsiskaitomojoje sąskaitoje. Ekonominės vertės (EV) matai ir grynųjų palūkanų pajamų matai ir rinkos vertės
IRRBB matai	pokyčiai, taikomi esant jautrumui palūkanų normų pokyčiams. Ekonominės vertės (EV) matai ir grynųjų palūkanų pajamų matai ir rinkos vertės
CSRBB matai	pokyčiai, taikomi esant jautrumui rinkos kredito / likvidumo skirtumo pokyčiams.

² 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB ( 1 ) OL L 176, 2013 6 27.

³ 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27).

1. Apžvalga

Pavadinimas	Reguliavimas

1.1 Nuorodos

153 straipsnis 4.

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis	Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis	Reikalavimas

EBA - Published by the European Banking Authority at https://www.eba.europa.eu/