16. Vidaus audito funkcija

Vidaus audito funkcija (jei tokia funkcija įsteigta) turėtų būti nepriklausoma, jos vykdytojai turėtų būti pakankamai autoritetingi, ir turėti pakankamai išteklių. TSŽ emitentai, visų pirma, turėtų užtikrinti, kad vidaus audito funkciją atliekančių darbuotojų kvalifikacija ir vidaus audito funkcijos ištekliai, ypač audito priemonės ir rizikos analizės metodai, atitiktų TSŽ emitento dydį ir veiklos vietas, su verslo modeliu, kurį taiko TSŽ emitentas, susijusios rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, jo veiklą, rizikos kultūrą ir norimą prisiimti riziką.

Vidaus audito funkcija turėtų būti nepriklausoma nuo audituojamos veiklos. Todėl vidaus audito funkcijos nederėtų jungti su kitomis funkcijomis.

Remdamiesi rizika pagrįstu metodu, vidaus audito funkcijos vykdytojai, vadovaudamiesi rizika pagrįstu metodu, turėtų nepriklausomai peržiūrėti ir užtikrinti, kad visos TSŽ emitento įstaigos ir jų padaliniai, įskaitant pasitelktus trečiųjų šalių subjektus, atitiktų TSŽ emitento politiką ir procedūras bei reguliavimo reikalavus.

Vidaus audito funkcijos vykdytojai neturėtų dalyvauti rengiant, atrenkant, nustatant ir įgyvendinant konkrečią vidaus kontrolės politiką, mechanizmus, procedūras arba rizikos limitus. Tačiau valdymo funkciją vykdančiam valdymo organui tai neturėtų trukdyti prašyti vidaus audito funkcijos vykdytojų pateikti nuomonę su rizika, vidaus kontrolės priemonėmis ir taikytinų taisyklių laikymusi susijusiais klausimais.

Vidaus audito funkcijos vykdytojai turėtų vertinti, ar V antraštinėje dalyje nustatyta TSŽ emitento vidaus kontrolės sistema yra veiksminga ir efektyvi. Visų pirma, vidaus audito funkcijos vykdytojai turėtų vertinti:

• a. TSŽ emitento valdymo sistemos tinkamumą;
• b. ar esamos politikos priemonės ir procedūros tebėra pakankamos ir atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, TSŽ emitento rizikos strategiją ir rizikos apetitą;
• c. procedūrų atitiktį taikytiniems įstatymams, kitiems teisės aktams ir valdymo organo sprendimams;
• d. ar procedūros įgyvendinamos tinkamai ir veiksmingai (pvz., vertinti sandorių atitiktį, faktiškai patiriamos rizikos lygį ir kt.) ir
• e. veiklos padalinių (pirmoji gynybos linija), rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo funkcijų vykdytojų taikomų kontrolės priemonių ir teikiamų ataskaitų pakankamumą, kokybę ir veiksmingumą.

Vidaus audito funkcijos vykdytojai, visų pirma, turėtų tikrinti procesų, užtikrinančių TSŽ emitento taikomų kiekybinio rizikos vertinimo metodų ir būdų, įskaitant modelius, patikimumą, vientisumą. Jie taip pat turėtų vertinti įgyvendinamų kokybinių rizikos nustatymo ir vertinimo bei rizikos mažinimo priemonių kokybę ir naudojimą.

Vidaus audito funkcijos vykdytojai turėtų peržiūrėti baltųjų knygų rengimo procesų tinkamumą, jų patvirtinimą ir procesus, susijusius su tuo, kaip su turtu susieti žetonai siūlomi viešai.

Vidaus audito funkcijos vykdytojai turėtų turėti galimybę nekliudomai susipažinti su visais emitento įrašais, dokumentais ir informacija, patekti į visas TSŽ emitento patalpas. Jie taip pat turėtų turėti prieigą prie valdymo informacijos sistemų ir visų komitetų bei sprendimus priimančių organų posėdžių protokolų.

Vidaus audito funkcijos vykdytojai turėtų laikytis nacionalinių ir tarptautinių profesinių standartų. Čia minimų profesinių standartų pavyzdys būtų Vidaus auditorių instituto parengti standartai.

Vidaus audito darbas turėtų būti reguliariai vykdomas pagal audito planą ir išsamią audito programą, taikant rizika pagrįstą metodą.

Vidaus audito planas turėtų būti rengiamas kartą per metus, atsižvelgiant į metinius vidaus audito kontrolės tikslus. Vidaus audito planą turėtų tvirtinti valdymo organas.

Visoms audito rekomendacijoms turėtų būti taikoma oficiali tolesnių veiksmų procedūra atitinkamuose valdymo lygmenyse, apie jas turėtų būti pranešama TSŽ emitento valdymo organui ir jos turėtų būti pateikiamos kompetentingai institucijai, kad būtų užtikrintas veiksmingas bei savalaikis jų sprendimas ir pateikta ataskaita apie jo įgyvendinimą.