EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/1503 2020 m. spalio 7 d. dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937 (Tekstas svarbus EEE)

(1)

sutelktinis finansavimas yra vis labiau pripažįstama startuolių ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) alternatyvaus finansavimo forma, paprastai skirta smulkiomis investicijomis. Sutelktinis finansavimas yra vis svarbesnė tarpininkavimo forma, kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, neprisiimdamas rizikos, administruoja viešą skaitmeninę platformą, kad būsimiems investuotojams ar skolintojams parinktų arba sudarytų palankesnes sąlygas jiems parinkti įmones, kurios ieško finansavimo. Toks finansavimas galėtų būti teikiamas paskolų forma arba įsigyjant perleidžiamųjų vertybinių popierių arba sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių forma. Todėl tikslinga į šio reglamento taikymo sritį įtraukti tiek skolinimu grindžiamą sutelktinį finansavimą, tiek ir investicijomis grindžiamą sutelktinį finansavimą, nes tų rūšių sutelktinį finansavimą galima struktūrizuoti kaip panašias finansavimo alternatyvas;

(2)

sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo procese iš esmės dalyvauja trijų rūšių subjektai: projekto savininkas, kuris siūlo finansuotiną projektą, investuotojai, kurie finansuoja siūlomą projektą, ir tarpininkaujanti organizacija, kuri vykdo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo, suvedančio projektų savininkus ir investuotojus per internetinę platformą, funkcijas;

(3)

sutelktinis finansavimas gali padėti sudaryti galimybę gauti finansavimą MVĮ ir užbaigti kurti kapitalo rinkų sąjungą. Tai, kad MVĮ negali gauti finansavimo, yra problema net ir tose valstybėse narėse, kuriose galimybės gauti banko finansavimą išliko nepakitusios per visą finansų krizę. Sutelktinis finansavimas susiformavo ir tapo įprasta verslo veiklą vykdančių fizinių ir juridinių asmenų finansavimo praktika. Toks finansavimas vykdomas per interneto platformas, verslo veikla finansuojama, kai paprastai lėšų skiria daug žmonių ar organizacijų ir kai įmonės, įskaitant verslo startuolius, pritraukia palyginti nedideles pinigų sumas;

(4)

sutelktinis finansavimas ne tik yra alternatyvus finansavimo, įskaitant rizikos kapitalą, šaltinis, jis gali teikti kitokios naudos įmonėms. Jis gali patvirtinti verslo idėją, suteikti verslininkams galimybę susisiekti su daugybe žmonių, kurie teikia įžvalgų ir informacijos, ir tapti rinkodaros priemone;

(5)

kelios valstybės narės jau pradėjo taikyti reglamentavimo tvarką, skirtą tik sutelktiniam finansavimui. Ta tvarka pritaikyta vietos rinkų ir investuotojų ypatumams ir poreikiams. Todėl visoje Sąjungoje galiojančios nacionalinės taisyklės dėl sutelktinio finansavimo platformų veiklos sąlygų, leidžiamos veiklos masto ir veiklos leidimo reikalavimų skiriasi;

(6)

galiojančių nacionalinių taisyklių skirtumai yra tokio masto, kad jie trukdo teikti tarpvalstybines sutelktinio finansavimo paslaugas ir todėl turi tiesioginį poveikį tokių paslaugų vidaus rinkos veikimui. Visų pirma dėl to, kad teisinė sistema yra susiskaidžiusi palei nacionalines sienas, atsiranda didelių teisinių išlaidų patirties neturintiems investuotojams – jie dažnai susiduria su sunkumais nustatant tarpvalstybinėms sutelktinio finansavimo paslaugoms taikytinas taisykles. Todėl tokie investuotojai dažnai atgrasomi nuo investavimo tarpvalstybiniu mastu naudojantis sutelktinio finansavimo platformomis. Dėl tokių pačių priežasčių sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, administruodami tokias platformas, neskatinami siūlyti savo paslaugų valstybėse narėse, kuriose jie nėra įsisteigę. Todėl iki šiol sutelktinio finansavimo paslaugos daugiausiai buvo teikiamos nacionaliniu lygmeniu, darant žalą Sąjungos masto sutelktinio finansavimo rinkai, taigi nesudarant įmonėms galimybių pasinaudoti sutelktinio finansavimo paslaugomis, ypač tais atvejais, kai tos įmonės veikia mažesnėse nacionalinėse rinkose;

(7)

siekiant skatinti tarpvalstybines sutelktinio finansavimo paslaugas ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis laisve teikti tokias paslaugas ir jas gauti vidaus rinkoje, būtina šalinti esamas sutelktinio finansavimo paslaugų vidaus rinkos tinkamo veikimo kliūtis ir užtikrinti investuotojų aukšto lygio apsaugą nustatant reglamentavimo sistemą Sąjungos lygmeniu;

(8)

šalinant sutelktinio finansavimo paslaugų vidaus rinkos veikimo kliūtis, šiuo reglamentu siekiama skatinti tarpvalstybinį verslo finansavimą. Todėl į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti neįtrauktos sutelktinio finansavimo paslaugos, susijusios su skolinimu vartotojams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB (3) 3 straipsnio a punkte;

(9)

siekiant išvengti reglamentavimo arbitražo ir užtikrinti veiksmingą sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų priežiūrą, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams turėtų būti draudžiama priimti indėlius ar kitas grąžintinas lėšas iš visuomenės, nebent jiems taip pat išduotas kredito įstaigos veiklos leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (4) 8 straipsnį. Vis dėlto valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagal nacionalinę teisę iš projektų savininkų ar investuotojų nebūtų reikalaujama leidimo kredito įstaigos veiklai ar kitokio individualaus veiklos leidimo, išimties, ar kitokio leidimo, kai jie priima lėšas ar teikia paskolas sutelktinio finansavimo projektų siūlymo arba investavimo į šiuos projektus tikslais;

(10)

teikiant sutelktinio finansavimo paslaugas siekiama palengvinti projekto finansavimą pritraukiant kapitalą iš didelio skaičiaus žmonių, kurių kiekvienas prisideda palyginti nedidelėmis investicijų sumomis per viešai prieinamą internetinę informacinę sistemą. Todėl sutelktinio finansavimo paslaugomis gali naudotis neribota investuotojų, kurie investicijų pasiūlymus gauna tuo pačiu metu ir pritraukia lėšų daugiausia iš fizinių asmenų, įskaitant tuos, kurie nėra daug grynųjų lėšų turintys asmenys, grupė. Šis reglamentas turėtų būti taikomas sutelktinio finansavimo paslaugoms, kurias sudaro bendras klientų pavedimų priėmimo ir perdavimo vykdymas ir perleidžiamųjų vertybinių popierių ar sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių platinimas neįsipareigojant jų išplatinti viešoje platformoje, prie kurios investuotojams suteikiama neribota prieiga. Bendras tokių paslaugų teikimas yra pagrindinė sutelktinio finansavimo paslaugų savybė palyginus su tam tikromis investicinėmis paslaugomis, teikiamomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES (5), nors teikiamos individualiai, tos paslaugos atitinka paslaugas, kurioms taikoma ta direktyva;

(11)

kiek tai susiję su skolinimu grindžiamu sutelktiniu finansavimu, šis reglamentas turėtų būti taikomas sutelktinio finansavimo paslaugoms, kurias sudaro tarpininkavimas teikiant paskolas, įskaitant paslaugas, pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo pasiūlymų teikimą klientams ir sutelktinio finansavimo projektų kainodaros ar projektų savininkų kredito rizikos įvertinimą. Sutelktinio finansavimo apibrėžtimi turėtų būti atsižvelgiama į įvairius verslo modelius, kad būtų sudarytos sąlygos sudaryti vieno ar kelių investuotojų ir vieno ar kelių projekto savininkų paskolos susitarimą. Į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtrauktos paskolos su besąlyginėmis pareigomis grąžinti sutartą pinigų sumą investuotojui, o skolinimu grindžiamos sutelktinio finansavimo platformos tik palengvina investuotojams ir projektų savininkams sudaryti paskolos susitarimus sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui bet kuriuo metu nevykdant projekto savininko kreditoriaus funkcijų. Į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas tarpininkavimas teikiant paskolas turi būti atskirtas nuo kredito įstaigos, kuri teikia kreditus savo sąskaita ir priima indėlius ar kitas grąžintinas lėšas iš visuomenės, veiklos;

(12)

kad galėtų teikti savo paslaugas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai naudoja visuomenei prieinamas internetines informacines sistemas, įskaitant tas sistemas, kuriose reikalaujama naudotojo registracijos;

(13)

investicijomis grindžiamam sutelktiniam finansavimui perleidžiamumas yra svarbi apsaugos priemonė siekiant sudaryti galimybę investuotojams perleisti savo investiciją, nes tai suteikia jiems galimybę atsisakyti savo dalies kapitalo rinkose. Todėl į šio reglamento taikymo sritį patenka ir yra leidžiamos tik su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais susijusios sutelktinio finansavimo paslaugos. Tam tikrų pagal valstybių narių nacionalinę teisę įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių akcijos taip pat yra laisvai perleidžiamos kapitalo rinkose ir todėl turėtų būti leidžiama jas įtraukti į šio reglamento taikymo sritį;

(14)

atskirose valstybėse narėse tam tikroms sutelktinio finansavimo tikslais naudojamoms priemonėms taikoma nacionalinė teisė, reglamentuojanti jų perleidžiamumą, pavyzdžiui, reikalavimas, kad perleidimą patvirtintų notaras. Šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio tokių priemonių perleidimą reglamentuojančiai nacionalinei teisei;

(15)

vykdant pradinį kriptomonetų platinimą gali būti finansuojamos MVĮ, inovaciniai startuoliai bei veiklą plečiančios įmonės ir gali būti paspartintas technologijų perdavimas, tačiau jų ypatybės labai skiriasi nuo šiuo reglamentu reglamentuojamų sutelktinio finansavimo paslaugų ypatybių;

(16)

atsižvelgiant į riziką, siejamą su sutelktinio finansavimo investicijomis, ir siekiant veiksmingai apsaugoti investuotojus bei nustatyti rinkos drausmės mechanizmą, tikslinga nustatyti konkretaus projekto savininko pateikto sutelktinio finansavimo pasiūlymo bendros pardavimo vertės ribą. Atitinkamai turėtų būti nustatyta 5 000 000 EUR riba, nes ją taiko dauguma valstybių narių siekdamos viešai siūlomų vertybinių popierių atveju netaikyti pareigos skelbti prospektą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1129 (6);

(17)

dėl šiuo reglamentu ir Reglamentu (ES) 2017/1129 nustatytų reglamentavimo sistemų sutapimų, kadangi nustatyta 5 000 000 EUR riba, galėtų padidėti reglamentavimo arbitražo rizika ir atsirasti trikdomasis poveikis galimybei gauti finansavimą ir kapitalo rinkų vystymuisi tam tikrose valstybėse narėse. Be to, šiuo metu tik kelios valstybės narės yra nustačiusios konkrečią teisinę sistemą, reglamentuojančią sutelktinio finansavimo platformas ir paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2017/1129, yra nustačiusios ribą, kad viešai siūlomų vertybinių popierių atveju nebūtų taikoma pareiga skelbti prospektą, kai suma yra mažesnės nei 5 000 000 EUR, ir atsižvelgiant į specialias pastangas, kurias galėtų toliau dėti tos valstybės narės keisdamos savo nacionalinę teisę ir užtikrindamos bendros ribos taikymą pagal šį reglamentą, šiame reglamente turėtų būti numatyta nepratęsiama laikina nukrypti leidžianti nuostata, kad tos valstybės narės galėtų dėti tas dideles pastangas. Ta laikina nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma kuo trumpesnį laikotarpį, kad būtų kuo mažiau trikdomas vidaus rinkos veikimas;

(18)

siekiant išlaikyti aukšto lygio investuotojų apsaugą, sumažinti su sutelktiniu finansavimu siejamą riziką ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems klientams, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų įdiegti politiką, skirtą užtikrinti, kad projektai jų platformose būtų atrenkami profesionaliai, sąžiningai ir skaidriai, o sutelktinio finansavimo paslaugos būtų teikiamos laikantis tokių pačių principų;

(19)

siekdami pagerinti savo klientams teikiamas paslaugas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų galėti individualiems investuotojams siūlyti sutelktinio finansavimo projektus remdamiesi vienu ar keliais konkrečiais parametrais ar rizikos rodikliais, kaip antai verslo veiklos rūšimi ar sektoriumi arba kredito reitingu, apie kuriuos investuotojas iš anksto pranešė sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui. Vis dėlto pagal šį reglamentą gautas veiklos leidimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams neturėtų suteikti teisės teikti individualaus ar kolektyvinio turto valdymo paslaugų. Siekiant užtikrinti, kad būsimiems investuotojams neutraliu pagrindu būtų pasiūlyta galimybių investuoti, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai neturėtų mokėti ar gauti atlygio, gauti nuolaidos ar nepiniginės naudos už tai, kad nukreipia investuotojų pavedimus į konkretų savo platformoje arba trečiosios šalies platformoje teikiamą pasiūlymą;

(20)

automatizuotais procesais pagrįsti verslo modeliai, kuriais sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas automatiškai skiria lėšas sutelktinio finansavimo projektams pagal investuotojo iš anksto nustatytus parametrus ir rizikos rodiklius, vadinamasis automatinis investavimas, turėtų būti laikomas individualaus paskolų portfelio valdymu;

(21)

pagal šį reglamentą sutelktinio finansavimo platformoje esančios filtravimo priemonės neturėtų būti laikomos konsultacijomis dėl investicijų pagal Direktyvą 2014/65/ES, jei tokiose priemonėse klientams pateikiama neutrali informacija, kuri nėra rekomendacinio pobūdžio. Tokios priemonės turėtų apimti priemones, kuriose nurodomi rezultatai, grindžiami tik su visiškai objektyviomis produkto savybėmis susijusiais kriterijais. Kalbant apie sutelktinio finansavimo platformą, objektyviomis produkto savybėmis galėtų būti iš anksto apibrėžti projekto kriterijai, kaip antai ekonomikos sektorius, naudojama priemonė ir palūkanų norma arba rizikos kategorija, kai atskleidžiama pakankamai informacijos apie jos apskaičiavimo metodą. Panašiai, pagrindiniai finansiniai duomenys, apskaičiuoti be jokios diskrecijos galimybės, taip pat turėtų būti laikomi objektyviais kriterijais;

(22)

šiuo reglamentu siekiama palengvinti tiesiogines investicijas ir nesukurti reglamentavimo arbitražo galimybių finansų tarpininkams, kurių veikla reglamentuojama kitų Sąjungos teisės aktų, visų pirma turto valdytojams taikomų Sąjungos teisės aktų. Todėl reikėtų griežtai reglamentuoti naudojimąsi teisinėmis struktūromis, įskaitant specialiosios paskirties įmones, kuriomis tarpininkaujama tarp sutelktinio finansavimo projekto ir investuotojų, ir tai leisti tik pagrįstais atvejais suteikiant investuotojui galimybę įsigyti dalį, pavyzdžiui, nelikvidaus ar nedalomo turto dalį, išleidžiant perleidžiamuosius vertybinius popierius per specialiosios paskirties įmonę;

(23)

siekiant užtikrinti veiksmingą valdymo sistemą, ypač svarbu tinkamai valdyti riziką ir užkirsti kelią interesų konfliktams. Todėl sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų įdiegti valdymo priemones, kuriomis būtų užtikrintas jų veiksmingas ir apdairus valdymas. Už jų valdymą atsakingi fiziniai asmenys turėtų būti geros reputacijos ir turėti tinkamų žinių bei patirties. Be to, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų nustatyti klientų skundų gavimo ir nagrinėjimo procedūras;

(24)

klientai susiduria su galima rizika, susijusia su sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjais, ypač su operacine rizika. Siekiant apsaugoti klientus nuo tokios rizikos, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams turėtų būti taikomi prudenciniai reikalavimai;

(25)

turėtų būti reikalaujama, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai parengtų veiklos tęstinumo planus, kuriuose būtų atsižvelgiama į riziką, susijusią su sutelktinio finansavimo platformos veiklos pabaiga. Į tokius veiklos tęstinumo planus turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl ypatingos svarbos funkcijų valdymo, kurios, atsižvelgiant į sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo verslo modelį, galėtų apimti nuostatas dėl tolesnio negrąžintų paskolų tvarkymo, pranešimų klientams teikimo ir turto saugojimo susitarimų perdavimo;

(26)

sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų veikti kaip neutralūs klientų tarpininkai savo sutelktinio finansavimo platformoje. Siekiant užkirsti kelią interesų konfliktui, reikėtų nustatyti tam tikrus reikalavimus, taikomus sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, jų akcininkams, vadovams ir darbuotojams bei su jais glaudžiai susijusiems jų kontroliuojamiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Visų pirma reikėtų neleisti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams dalyvauti sutelktinio finansavimo pasiūlymuose, paskelbtuose jų sutelktinio finansavimo platformose. Stambūs akcininkai, vadovai ir darbuotojai bei su jais glaudžiai susiję jų kontroliuojami fiziniai ar juridiniai asmenys neturėtų būti projektų savininkais, susijusiais su jų sutelktinio finansavimo platformoje siūlomomis sutelktinio finansavimo paslaugomis. Vis dėlto tiems stambiems akcininkams, vadovams, darbuotojams ir fiziniams ar juridiniams asmenims neturėtų būti draudžiama būti investuotojais į projektus, siūlomus jų sutelktinio finansavimo platformoje, jei yra įdiegtos tinkamos apsaugos nuo interesų konfliktų priemonės;

(27)

siekiant veiksmingai ir sklandžiai teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams turėtų būti leidžiama pavesti bet kokią visą veiklos funkciją arba jos dalį trečiajai šaliai, jei tokia veiklos ranga nekenkia sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų vidaus kontrolės kokybei ar veiksmingai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų priežiūrai. Tačiau sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų išlikti visapusiškai atsakingi už tai, kad veiklos rangos atveju būtų laikomasi šio reglamento;

(28)

reikalavimai dėl turto saugojimo yra labai svarbūs sutelktinio finansavimo paslaugas gaunančių investuotojų apsaugai. Perleidžiamuosius vertybinius popierius arba sutelktinio finansavimo tikslais naudojamas priemones, kurie gali būti registruojami finansinių priemonių sąskaitoje arba kurie gali būti fiziškai pristatomi saugotojui, turėtų saugoti kvalifikuotas saugotojas, kuris turi veiklos leidimą pagal Direktyvą 2013/36/ES arba 2014/65/ES. Priklausomai nuo saugotino turto rūšies, turtas turi būti saugomas kaip ir perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie gali būti registruojami finansinių priemonių sąskaitoje arba kurie gali būti fiziškai pristatomi, arba jam turi būti taikomas nuosavybės teisės patikrinimas ir apskaita. Perleidžiamųjų vertybinių popierių arba sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių, kurias pagal nacionalinę teisę registruoja tik projekto savininkas arba jo įgaliotasis atstovas, pavyzdžiui, investicijų į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės, arba kurie yra laikomi individualiai atskirtoje sąskaitoje, kurią klientas galėtų atidaryti tiesiogiai centriniuose vertybinių popierių depozitoriume, saugojimas laikomas kvalifikuotų saugotojų atliekamu turto saugojimu;

(29)

kadangi teikti mokėjimo paslaugas leidžiama tik mokėjimo paslaugų teikėjams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/2366 (7), leidimas teikti sutelktinio finansavimo paslaugas nereiškia leidimo teikti ir mokėjimo paslaugas. Todėl tikslinga paaiškinti, kad tais atvejais, kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas teikia tokias su savo sutelktinio finansavimo paslaugomis susijusias mokėjimo paslaugas, jis taip pat turi būti mokėjimo paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2015/2366. Tas reikalavimas nedaro poveikio subjektams, turintiems veiklos leidimą pagal Direktyvą 2014/65/ES, kurie vykdo Direktyvos (ES) 2015/2366 3 straipsnyje nurodytą veiklą ir kuriems taip pat taikomas Direktyvos (ES) 2015/2366 37 straipsnyje nurodytas pranešimo reikalavimas. Kad tokia veikla būtų tinkamai prižiūrima, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas turėtų informuoti kompetentingas institucijas, ar ketina pats teikti mokėjimo paslaugas turėdamas tinkamą veiklos leidimą, ar tokias užsakomąsias paslaugas teiks leidimą turinti trečioji šalis;

(30)

kad tarpvalstybinių sutelktinio finansavimo paslaugų skaičius didėtų ir jos būtų teikiamos sklandžiai, reikia užtikrinti pakankamą tų paslaugų mastą ir visuomenės pasitikėjimą jomis. Todėl reikia nustatyti vienodus, proporcingus ir tiesiogiai taikomus veiklos leidimų išdavimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams reikalavimus. Todėl sutelktinio finansavimo paslaugų reikalavimai turėtų palengvinti tokių paslaugų tarpvalstybiniu mastu teikimą, sumažinti veiklos riziką ir užtikrinti aukšto lygio skaidrumą ir investuotojų apsaugą;

(31)

siekiant užtikrinti veiksmingą sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų priežiūrą, prašyti veiklos leidimo teikti sutelktinio finansavimo paslaugas pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama tik juridiniams asmenims, kurie turi faktinę ir nuolatinę buveinę Sąjungoje, įskaitant reikalingus išteklius;

(32)

teikiant sutelktinio finansavimo paslaugas gali atsirasti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, kaip pabrėžiama 2017 m. birželio 26 d. Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo. Todėl nustatant veiklos leidimų išdavimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams ir už jų vadovavimą atsakingų fizinių asmenų geros reputacijos vertinimo sąlygas reikėtų numatyti apsaugos priemones, leidžiant mokėjimo paslaugas teikti tik licencijuotiems subjektams, kuriems būtų taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai. Siekdama toliau užtikrinti rinkos vientisumą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos prevencijos priemonėmis ir atsižvelgdama į lėšų, kurios gali būti pritrauktos sutelktinio finansavimo pasiūlymu pagal šį reglamentą, sumą, Komisija turėtų įvertinti būtinybę įpareigoti sutelktinio finansavimo teikėjus laikytis nacionalinės teisės, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 (8) dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo, bei tokio įpareigojimo proporcingumą, ir tokius sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjus įtraukti į įpareigotųjų subjektų sąrašą tos direktyvos tikslais;

(33)

kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai galėtų vykdyti tarpvalstybinę veiklą ir nesusidurtų su skirtingomis taisyklėmis, o investuotojams iš skirtingų valstybių narių būtų lengviau finansuoti projektus visoje Sąjungoje, valstybėms narėms reikėtų neleisti nustatyti papildomų reikalavimų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kurie turi veiklos leidimą pagal šį reglamentą;

(34)

veiklos leidimų išdavimo procesas turėtų sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms gauti informacijos apie paslaugas, kurias ketina teikti būsimi sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, įskaitant sutelktinio finansavimo platformas, kurias jie ketina administruoti, įvertinti jų valdymo kokybę ir jų nustatytą vidaus struktūrą ir procedūras, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento;

(35)

siekiant užtikrinti tinkamą priežiūrą ir išvengti neproporcingos administracinės naštos, subjektams, turintiems veiklos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/110/EB (9) arba Direktyvą 2013/36/ES, 2014/65/ES ar (ES) 2015/2366, ir ketinantiems teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, turėtų būti leidžiama turėti veiklos leidimą, išduotą tiek pagal vieną iš tų direktyvų, tiek pagal šį reglamentą. Tokiu atveju turėtų būti taikoma supaprastinta veiklos leidimų išdavimo procedūra, o kompetentingos institucijos neturėtų reikalauti pateikti dokumentus ar įrodymus, kuriuos jos jau turi;

(36)

siekdama suteikti daugiau skaidrumo investuotojams dėl sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (10) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA) turėtų sukurti viešą ir nuolat atnaujinamą sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų, turinčių pagal šį reglamentą išduotą veiklos leidimą, registrą. Tame registre taip turėtų būti informacija apie visas Sąjungoje administruojamas sutelktinio finansavimo platformas;

(37)

pagal šį reglamentą išduotas veiklos leidimas turėtų būtų panaikinamas, jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas nebesilaiko jo išdavimo sąlygų, kuriomis remiantis jis buvo išduotas. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų turėti įgaliojimus panaikinti pagal šį reglamentą išduotą veiklos leidimą, jei sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas arba jo vardu veikianti trečioji šalis prarado savo veiklos leidimą, kuriuo leidžiama teikti mokėjimo paslaugas pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, arba investicines paslaugas pagal Direktyvą 2014/65/ES, arba jei sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, kuris taip pat yra mokėjimo paslaugų teikėjas, jo vadovai, darbuotojai ar jo vardu veikianti trečioji šalis pažeidė nacionalinę teisę, kuria įgyvendinama Direktyva (ES) 2015/849;

(38)

kad veiklos leidimą pagal šį reglamentą turintis sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas savo klientams galėtų teikti įvairias paslaugas, jam turėtų būti leidžiama vykdyti kitą veiklą nei sutelktinio finansavimo paslaugų teikimas, kuriam taikomas veiklos leidimas pagal šį reglamentą;

(39)

siekiant užtikrinti aiškų supratimą apie sutelktinio finansavimo paslaugų pobūdį, tokių paslaugų riziką, išlaidas ir mokesčius, susijusius su tokiomis paslaugomis, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų savo klientams teikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją;

(40)

sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, teikiantys sutelktinio finansavimo paslaugas, kurias sudaro tarpininkavimas teikiant paskolas, turėtų visiems klientams teikti tam tikrą aktualią informaciją, pavyzdžiui, apie paskolų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius;

(41)

sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kurie sutelktinio finansavimo projektams taiko kreditų vertinimo balus arba siūlo sutelktinio finansavimo pasiūlymų kainodarą, turėtų atskleisti pagrindinius savo metodikos elementus. Atskleidžiant kreditų vertinimo balų apskaičiavimo, kainos ar palūkanų normos nustatymo metodus neturėtų būti atskleidžiama neskelbtina verslo informacija ir neturėtų būti kliudoma inovacijoms;

(42)

siekiant užtikrinti tinkamą įvairių kategorijų investuotojų, dalyvaujančių sutelktinio finansavimo projektuose, apsaugą, kartu palengvinant investicijų srautus, šiame reglamente atskiriami patirties turintys ir neturintys investuotojai ir nustatomos įvairaus lygio investuotojų apsaugos priemonės, atitinkančios kiekvieną iš tų kategorijų. Šis patirties turinčių ir neturinčių investuotojų atskyrimas turėtų būti grindžiamas Direktyvoje 2014/65/ES nustatytu profesionaliųjų ir neprofesionaliųjų klientų atskyrimu. Vis dėlto taikant tą atskyrimą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į sutelktinio finansavimo rinkos ypatybes. Visų pirma, atskiriant patirties turinčius ir neturinčius investuotojus šiame reglamente taip pat reikėtų atsižvelgti į būsimų investuotojų patirtį ir žinias sutelktinio finansavimo srityje, tai turėtų būti iš naujo vertinama kas dvejus metus;

(43)

finansinių produktų, kuriais prekiaujama sutelktinio finansavimo platformose, negalima palyginti su įprastais investiciniais produktais ar taupymo produktais, todėl tokiais produktais neturėtų būti prekiaujama. Tačiau siekiant užtikrinti, kad būsimi patirties neturintys investuotojai suprastų su sutelktinio finansavimo investicijomis susijusį rizikos lygį, turėtų būti reikalaujama, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai atliktų būsimų patirties neturinčių investuotojų pirminį žinių patikrinimą, kad būtų nustatytas jų supratimas apie tokias investicijas. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų aiškiai įspėti būsimus patirties neturinčius investuotojus, neturinčius pakankamų žinių, įgūdžių ar patirties, kad teikiamos sutelktinio finansavimo paslaugos galėtų būti jiems netinkamos;

(44)

atsižvelgiant į tai, kad patirties turintys investuotojai iš esmės žino apie su investavimu į sutelktinio finansavimo projektus susijusią riziką, nėra prasmės atlikti pirminį jų žinių patikrinimą. Panašiai, neturėtų būti reikalaujama, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai patirties turintiems investuotojams nurodytų perspėjimus apie riziką;

(45)

siekiant užtikrinti, kad patirties neturintys investuotojai būtų susipažinę su sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo jiems pateiktais aiškiais perspėjimais apie riziką ir juos suprastų, jie turėtų aiškiai patvirtinti suprantantys riziką, kurią jie prisiima investuodami į sutelktinio finansavimo projektus. Siekiant išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos lygį ir atsižvelgiant į tai, kad tokio patvirtinimo nebuvimas rodo galimą nepakankamą supratimą apie susijusią riziką, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų priimti investicijas tik iš patirties neturinčių investuotojų, kurie aiškiai patvirtino, kad jie gavo ir suprato tuos įspėjimus;

(46)

atsižvelgiant į riziką, susijusią su sutelktinio finansavimo projektais, patirties neturintys investuotojai turėtų vengti pernelyg didelio jų finansavimo. Esama didelės rizikos prarasti dideles pradines investuotų lėšų sumas ar net patirti visišką nuostolį. Todėl tikslinga nustatyti didžiausią sumą, kurią patirties neturintys investuotojai be papildomų apsaugos priemonių gali investuoti į atskirą projektą. Priešingai, patirties turintiems investuotojams, kurie turi reikiamos patirties, žinių ar finansinį pajėgumą arba šių elementų derinį, tokios didžiausios sumos riba neturėtų būti taikoma;

(47)

siekiant sustiprinti patirties neturinčių investuotojų apsaugą, būtina numatyti apmąstymo laikotarpį, per kurį būsimas patirties neturintis investuotojas galėtų atšaukti pasiūlymą investuoti arba pareikštą susidomėjimą konkrečiu sutelktinio finansavimo pasiūlymu, nepateikdamas priežasties ir be jokių sankcijų. Tai būtina siekiant išvengti situacijos, kai būsimas patirties neturintis investuotojas, priimdamas sutelktinio finansavimo pasiūlymą, taip pat priima ofertą sudaryti teisiškai privalomą sutartį be galimybės per atitinkamą laikotarpį atšaukti savo susidomėjimą. Apmąstymo laikotarpis nėra būtinas, kai būsimas patirties neturintis investuotojas gali pareikšti susidomėjimą konkrečiu sutelktinio finansavimo pasiūlymu kartu savęs nesusaistydamas sutartimi, išskyrus atvejus, kai toks pasiūlymas investuoti pateikiamas ar toks susidomėjimas pareiškiamas prieš pat numatomą paskutinę pasiūlymų pateikimo dieną arba prieš pat dieną, kurią pasiekiamas norimas finansavimo tikslas. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad, kol nepasibaigia apmąstymo laikotarpis, iš investuotojo nebūtų imami jokie pinigai ir nereikalaujama jokių pervedimų projekto savininkui;

(48)

atsižvelgdama į galimą teisės atsisakyti pasiūlymo investuoti ar pareikšti susidomėjimą per apmąstymo laikotarpį poveikį kapitalo pritraukimo per sutelktinio finansavimo platformas išlaidoms, Komisija, rengdama ataskaitą pagal šį reglamentą, turėtų įvertinti, ar apmąstymo laikotarpis turėtų būti sutrumpintas, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingesniam kapitalo pritraukimo procesui, nekenkiant investuotojų apsaugai;

(49)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB (11) taikoma reikalavimams, kylantiems dėl investicinės įmonės nesugebėjimo grąžinti investuotojams skolingas ar jiems priklausančias ir jų vardu turimas su investicine veikla susijusias sumas arba jos nesugebėjimo grąžinti investuotojams priklausančias arba jų vardu laikomas, administruojamas ar valdomas su investicine veikla susijusias priemones. Atsižvelgiant į tai, kad turto, susijusio su investicinės bendrovės, turinčios veiklos leidimą pagal Direktyvą 2014/65/ES, teikiamomis sutelktinio finansavimo paslaugomis, saugojimas, neapima investicinių paslaugų, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teikimo, patirties neturintys investuotojai pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente turėtų būti informuojami apie tai, kad investuotojų kompensavimo sistemos apsauga netaikoma perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams arba sutelktinio finansavimo tikslais naudojamoms priemonėms, įsigytoms per sutelktinio finansavimo platformą. Be to, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo teikiamos sutelktinio finansavimo paslaugos neturėtų būti laikomos indėlių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES (12) 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte, priėmimu;

(50)

šiuo reglamentu išdėstomas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento, kuris turi būti pateiktas būsimiems investuotojams dėl kiekvieno sutelktinio finansavimo pasiūlymo, turinys, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstą investicinį sprendimą. Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente būsimi investuotojai turėtų būti įspėjami apie tai, kad investavimo aplinka, į kurią jie patenka, yra susijusi su rizika, kuriai netaikomos nei indėlių garantijų sistemos, sukurtos pagal Direktyvą 2014/49/ES, nei investuotojų kompensavimo sistemos, sukurtos pagal Direktyvą 97/9/EB;

(51)

pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente turėtų atsispindėti konkretūs skolinimu grindžiamo ir investicijomis grindžiamo sutelktinio finansavimo ypatumai. Tuo tikslu turėtų būti reikalaujama pateikti konkrečius ir aktualius rodiklius. Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente, jei tokios informacijos turima, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius ypatumus ir riziką, siejamus su projektų savininkais, ir turėtų būti skiriama dėmesio esminei informacijai apie projekto savininkus, investuotojų teises ir mokesčius, siūlomų perleidžiamųjų vertybinių popierių rūšį, sutelktinio finansavimo tikslais naudojamas priemones ir paskolas. Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą turėtų parengti projekto savininkai, kadangi informaciją, kurią į jį reikalaujama įtraukti, geriausiai gali pateikti projekto savininkai. Tačiau kadangi už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento pateikimą savo būsimiems investuotojams atsako sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas būtų aiškus, teisingas ir išsamus;

(52)

sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams turėtų būti leidžiama projekto savininko parengtame pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateikti daugiau informacijos nei reikalaujama. Vis dėlto tokia informacija turėtų papildyti pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktą kitą informaciją ir būti su ja suderinta;

(53)

jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas nustato, kad pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente esama praleidimų, klaidų ar netikslumų, kurie galėtų turėti esminės įtakos numatomai investicijos grąžai, tas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas turėtų nedelsdamas apie tokius praleidimus, klaidas ar netikslumus pranešti projekto savininkui, o tas projekto savininkas turėtų papildyti arba pataisyti tą informaciją. Jei toks papildymas ar pataisymas neatliekamas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, esant tam tikroms sąlygoms, turėtų sustabdyti arba net atšaukti sutelktinio finansavimo pasiūlymą;

(54)

siekiant užtikrinti sklandų ir tinkamą startuolių ir MVĮ patekimą į kapitalo rinkas, sumažinti jų finansavimo išlaidas, išvengti vėlavimo ir išlaidų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, neturėtų būti keliamas reikalavimas kompetentingai institucijai patvirtinti pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą;

(55)

kai tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas turėtų galėti perleisti investicijomis grindžiamo sutelktinio finansavimo projekto akcijų nuosavybę, pakeisdamas informaciją savo informacinėje sistemoje. Be to, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, siekdamas užtikrinti skaidrumą ir informacijos srautą, turėtų galėti leisti klientams, kurie investavo naudodamiesi jo sutelktinio finansavimo platforma, jo sutelktinio finansavimo platformos skelbimų lentoje pranešti apie savo interesą pirkti ar parduoti paskolas, perleidžiamuosius vertybinius popierius ar sutelktinio finansavimo tikslais naudojamas priemones, susijusias su pradinėmis toje sutelktinio finansavimo platformoje padarytomis investicijomis, su sąlyga, kad skelbimų lentoje nesuveda daugiašalių trečiųjų šalių interesų pirkti ir parduoti tokiu būdu, kad reikėtų sudaryti su tokiais pranešimais susijusią sutartį. Todėl sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo teikiama skelbimų lenta neturėtų būti naudojama kaip vidinė parinkimo sistema, kurioje vykdomi klientų pavedimai daugiašaliu pagrindu, nebent perleidžiamųjų vertybinių popierių atveju sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas taip pat turi atskirą veiklos leidimą vykdyti investicinės bendrovės veiklą pagal Direktyvos 2014/65/ES 5 straipsnį arba vykdyti reguliuojamosios rinkos funkcijas pagal tos direktyvos 44 straipsnį. Tokio veiklos leidimo dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių neturintys sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų aiškiai informuoti investuotojus, kad jie nepriima gavimo pavedimų dėl sutarčių, susijusių su pradinių toje sutelktinio finansavimo platformoje padarytų investicijų pirkimu ar pardavimu, kad bet kokia pirkimo ar pardavimo veikla, vykdoma jų sutelktinio finansavimo platformoje yra vykdoma investuotojo diskrecija ir atsakomybe ir kad jie nevykdo prekybos vietos funkcijų pagal Direktyvą 2014/65/ES;

(56)

siekdami suteikti daugiau skaidrumo ir užtikrinti tinkamą ryšių su klientais dokumentų tvarkymą, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų saugoti visus atitinkamus su savo paslaugomis ir sandoriais susijusius įrašus;

(57)

kad būtų užtikrintas sąžiningas ir nediskriminuojantis elgesys su klientais, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kurie skelbia savo paslaugas rinkodaros pranešimais, turėtų teikti informaciją, kuri yra teisinga, aiški ir neklaidinanti;

(58)

siekiant suteikti daugiau teisinio tikrumo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kurie vykdo veiklą visoje Sąjungoje, ir užtikrinti geresnes galimybes patekti į rinką, reikėtų elektroniniu būdu tarptautinių finansų srityje įprasta kalba skelbti išsamią informaciją apie valstybėse narėse taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais konkrečiai reglamentuojami sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų rinkodaros pranešimai, ir jų santraukas. Siekdamos to tikslo ESMA ir kompetentingos institucijos turėtų nuolat atnaujinti savo svetaines;

(59)

siekdamos geriau suprasti rinkodaros pranešimams taikytinų reikalavimų reglamentavimo skirtumų tarp valstybių narių mastą, kompetentingos institucijos turėtų kasmet ESMA teikti išsamią savo reikalavimų vykdymo užtikrinimo toje srityje veiksmų ataskaitą;

(60)

siekiant išvengti nereikalingų išlaidų ir administracinės naštos, susijusių su tarpvalstybiniu sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu, neturėtų būti reikalaujama išversti rinkodaros pranešimus, jeigu jie pateikti bent viena iš oficialiųjų valstybės narės, kurioje tie rinkodaros pranešimai platinami, kalbų arba tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms priimtina kalba;

(61)

siekdamos užtikrinti veiksmingą priežiūros ir veiklos leidimų išdavimo procedūrą, valstybės narės turėtų apibrėžti pagal šį reglamentą kompetentingų institucijų vykdytinas pareigas ir funkcijas. Siekiant palengvinti veiksmingą tarpvalstybinį administracinį bendradarbiavimą, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną bendrą informacinį punktą, kuris tvarkytų ryšius su ESMA ir kompetentingomis institucijomis visoje Sąjungoje;

(62)

kadangi veiksmingomis kompetentingų institucijų priemonėmis, įgaliojimais ir ištekliais užtikrinamas priežiūros veiksmingumas, šiame reglamente turėtų būti numatyti būtiniausi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, kurie turėtų būti pavesti kompetentingoms institucijoms pagal nacionalinę teisę. Kai to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi kreipiantis į kompetentingas teismines institucijas. Naudodamosi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą, ESMA ir kompetentingos institucijos turėtų veikti objektyviai ir nešališkai ir sprendimus priimti savarankiškai;

(63)

šio reglamento pažeidimų nustatymo tikslais būtina, kad kompetentingos institucijos galėtų patekti į patalpas, išskyrus fizinių asmenų privačias gyvenamąsias patalpas, ir konfiskuoti dokumentus. Galimybė patekti į tokias patalpas yra būtina, kai kyla pagrįstų įtarimų, kad yra su patikrinimo arba tyrimo dalyku susijusių dokumentų ir kitų duomenų, kurie galėtų būti svarbūs norint įrodyti šio reglamento pažeidimą. Be to, galimybė patekti į tokias patalpas būtina tais atvejais, kai fizinis arba juridinis asmuo, kuriam jau pateiktas reikalavimas suteikti informaciją, to reikalavimo nevykdo, arba kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad, jei toks reikalavimas būtų pateiktas, jis nebūtų vykdomas, arba kad dokumentai ar informacija, su kuriais susijęs reikalavimas suteikti informaciją, būtų pašalinti, sugadinti arba sunaikinti;

(64)

siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi šiame reglamente nustatyti reikalavimai, svarbu, kad valstybės narės imtųsi būtinų priemonių užtikrinti, kad už šio reglamento pažeidimus būtų taikomos tinkamos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės. Tos sankcijos ir priemonės turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, jomis turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės laikytųsi bendro požiūrio, ir užtikrinamas atgrasomasis poveikis. Šis reglamentas neturėtų riboti valstybių narių galimybės numatyti griežtesnes administracines sankcijas;

(65)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų sprendimai skirti administracines sankcijas ar taikyti kitas administracines priemones turėtų atgrasomąjį poveikį plačiajai visuomenei, jos turėtų būti skelbiamos, nebent kompetentinga institucija nusprendžia, kad sprendimą geriau paskelbti anonimiškai, sprendimo paskelbimą atidėti arba jo iš viso neskelbti;

(66)

nors valstybės narės gali nustatyti taisykles dėl administracinių sankcijų ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus, neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl administracinių sankcijų už šio reglamento pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Tačiau tai, kad už šio reglamento pažeidimus taikomos baudžiamosios sankcijos, o ne administracinės sankcijos, turėtų nesumažinti arba daryti kitokį poveikį kompetentingų institucijų galimybėms bendradarbiauti, laiku susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis šio reglamento tikslais, taip pat ir po to, kai dėl atitinkamų pažeidimų kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo;

(67)

kadangi pagrindinės informacijos apie informaciją dokumentas parengtas taip, kad jame būtų galima nurodyti konkrečias sutelktinio finansavimo pasiūlymo ypatybes ir investuotojų informacijos poreikius, sutelktinio finansavimo pasiūlymų pagal šį reglamentą atveju turėtų būti netaikoma pareiga skelbti prospektą pagal Reglamentą (ES) 2017/1129, o tas reglamentas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(68)

pranešėjai kompetentingoms institucijoms gali suteikti naujos informacijos, kuri padėtų joms nustatyti šio reglamento pažeidimus ir už juos skirti sankcijas. Todėl šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tinkama tvarka, kuria pranešėjams būtų suteikiama galimybė perspėti kompetentingas institucijas apie esamus arba galimus šio reglamento pažeidimus ir jie būtų apsaugoti nuo atsakomųjų veiksmų. Tai turėtų būti padaryta iš dalies pakeičiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (13), siekiant ją taip pat taikyti šio reglamento pažeidimams;

(69)

siekiant tiksliai apibrėžti šiame reglamente nustatytus reikalavimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl pereinamojo laikotarpio, susijusio su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu pagal nacionalinę teisę, pratęsimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (14) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(70)

siekiant skatinti nuoseklų šio reglamento taikymą, įskaitant tinkamą investuotojų ir vartotojų apsaugą visoje Sąjungoje, reikėtų parengti techninius standartus. Būtų efektyvu ir tikslinga pavesti ESMA ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (15) įsteigtai Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) (EBI) – itin specializuotos ekspertinės patirties turinčioms įstaigoms – parengti ir Komisijai pateikti techninių reguliavimo standartų, kurie nėra susiję su sprendimais dėl politikos, projektus;

(71)

Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti ESMA ir EBI parengtus techninius reguliavimo standartus, susijusius su individualaus paskolų portfelio valdymu, skundų nagrinėjimu, interesų konfliktais, veiklos leidimo teikti sutelktinio finansavimo paslaugas išdavimu, informacija klientams, įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių atskleidimu, pirminiu žinių patikrinimu ir galimybės patirti nuostolių modeliavimu, pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentu ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimu. Komisija tuos techninius reguliavimo standartus turėtų patvirtinti priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir laikydamasi reglamentų (ES) Nr. 1093/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių;

(72)

Komisija taip pat turėtų būti įgaliota patvirtinti ESMA parengtus techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų teikiama informacija, nacionalinių rinkodaros reikalavimų nuostatų skelbimu ir kompetentingų institucijų bei ESMA bendradarbiavimu. Komisija tuos techninius įgyvendinimo standartus turėtų patvirtinti priimdama įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį;

(73)

bet koks asmens duomenų tvarkymas taikant šį reglamentą, pavyzdžiui, kompetentingų institucijų keitimasis asmens duomenimis arba jų perdavimas, turėtų būti vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (16), o ESMA, keisdamasi informacija arba ją perduodama, visais atvejais turėtų laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (17);

(74)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. išspręsti sutelktinio finansavimo paslaugoms taikytinos teisinės sistemos susiskaidymo klausimą, siekiant užtikrinti tinkamą tokių paslaugų vidaus rinkos veikimą ir kartu stiprinti investuotojų apsaugą ir rinkos efektyvumą bei prisidėti prie kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų geriau būtų siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(75)

šio reglamento taikymo data turėtų būti atidėta siekiant ją suderinti su nacionalinių taisyklių, kuriomis perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1504 (18), pagal kurią sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kuriems taikomas šis reglamentas, netaikoma Direktyva 2014/65/ES, taikymo data;

(76)

siekiant teisinio tikrumo ir siekiant nacionalines taisykles pakeisti šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis, susijusiomis su sutelktinio finansavimo paslaugomis, kurios šiuo metu yra įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį, tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, kad pagal nacionalinę teisę, galiojusią prieš priimant šį reglamentą, tokias sutelktinio finansavimo paslaugas teikiantys juridiniai asmenys galėtų pritaikyti savo verslo veiklą prie šio reglamento ir turėtų pakankamai laiko kreiptis dėl veiklos leidimo. Todėl tokie asmenys pagal taikytiną nacionalinę teisę turėtų galėti toliau teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, kurios yra įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį, iki 2022 m. lapkričio 10 d. Tuo pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės gali nustatyti specialias procedūras, pagal kurias juridiniai asmenys, kuriems pagal nacionalinę teisę išduotas veiklos leidimas teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, kurios šiuo metu yra įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį, galėtų savo pagal nacionalinę teisę išduotus veiklos leidimus pakeisti pagal šį reglamentą išduotais veiklos leidimais, jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai laikosi šiuo reglamentu nustatytų reikalavimų;

(77)

sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kurie negavo veiklos leidimo pagal šį reglamentą iki 2022 m. lapkričio 10 d., neturėtų teikti jokių naujų sutelktinio finansavimo pasiūlymų po tos dienos. Siekiant išvengti situacijos, kai tikslinio kapitalo, susijusio su konkrečiu sutelktinio finansavimo projektu, pritraukimas neužbaigiamas iki 2022 m. lapkričio 10 d., kvietimai teikti finansavimą turėtų būti užbaigti ne vėliau kaip iki tos datos. Tačiau po 2022 m. lapkričio 10 d. galiojančių sutarčių tvarkymas, įskaitant gautinų sumų surinkimą ir perdavimą, turto saugojimo paslaugų teikimą arba emitento įvykių tvarkymą, gali būti tęsiamas pagal taikytiną nacionalinę teisę;

(78)

šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus;

(79)

pagal Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,