AIFMD – 21 straipsnis Depozitoriumas

21 straipsnis 1.

AIFV užtikrina, kad kiekvienam jo valdomam AIF pagal šį straipsnį būtų paskirtas vienas depozitoriumas.

21 straipsnis 2.

Depozitoriumo įsteigimo faktas patvirtinamas rašytine sutartimi. Sutartyje, inter alia, reglamentuojamas informacijos, kuri laikoma būtina, kad depozitoriumas galėtų vykdyti savo funkcijas, skirtas AIF, kurio depozitoriumu jis paskirtas, vadovaujantis šios direktyvos ir kitų susijusių įstatymų ir teisės aktų nuostatomis, judėjimas.

21 straipsnis 3.

Depozitoriumas tai:

a)

kredito įstaiga, kurios registruotoji buveinė yra Sąjungoje ir kuriai suteiktas leidimas pagal Direktyvą 2006/48/EB;

b)

investicinė įmonė, kurios registruotoji buveinė yra Sąjungoje ir kuriai taikomi kapitalo pakankamumo reikalavimai pagal Direktyvos 2006/49/EB 20 straipsnio 1 dalį, įskaitant nuostatą dėl kapitalo poreikio veiklos rizikai padengti, kuriai suteiktas leidimas pagal Direktyvą 2004/39/EB, bei kuri teikia ir pagalbines paslaugas – vykdo finansinių priemonių saugojimą ir administravimą klientų sąskaita pagal Direktyvos 2004/39/EB I priedo B skirsnio 1 punktą; tokios investicinės įmonės bet kuriuo atveju turi turėti nuosavų lėšų, kurių suma būtų ne mažesnė nei Direktyvos 2006/49/EB 9 straipsnyje nurodyta pradinio kapitalo suma; arba

c)

kitų kategorijų įstaigos, kurioms taikomi rizikos ribojimo reguliavimas ir nuolatinė priežiūra ir kurios 2011 m. liepos 21 d. priklauso institucijos, kurią valstybės narės nustatė tinkančia būti depozitoriumu pagal Direktyvos 2009/65/EB 23 straipsnio 3 dalį, kategorijoms.

Tik ne ES AIF atveju ir nepažeidžiant 5 dalies b punkte išdėstytų nuostatų depozitoriumu taip pat gali būti kredito įstaiga arba kitas tokio pobūdžio subjektas, nurodytas šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose, jei laikomasi 6 dalies b punkto sąlygų.

Be to, AIF, kurie neturi išpirkimo teisių, kuriomis galima pasinaudoti per penkerius metus nuo pradinių investicijų datos ir kurie pagal savo pagrindinę investicijų politiką paprastai neinvestuoja į turtą, kurį privalu saugoti pagal 8 dalies a punktą, arba paprastai investuoja į emitentų ar į biržos prekybos sąrašus neįtrauktas bendroves, siekdami galimos tokių bendrovių kontrolės pagal 26 straipsnį, atžvilgiu valstybės narės gali leisti, kad depozitoriumu būtų subjektas, depozitoriumo funkcijas atliekantis vykdydamas profesinę arba verslo veiklą, kurios atžvilgiu tokiam subjektui taikoma teisės nuostatomis pripažinta privaloma profesinė registracija arba teisinės ar reguliavimo nuostatos, arba profesinio elgesio taisyklės, galinčios pateikti pakankamai finansinių ir profesinių garantijų, kad jis gali veiksmingai atlikti atitinkamas depozitoriumo funkcijas ir įvykdyti nuo šių funkcijų neatskiriamus įsipareigojimus.

21 straipsnis 4.

Siekiant išvengti depozitoriumo, AIFV ir (arba) AIF bei (arba) jo investuotojų interesų konfliktų:

a)

AIFV neatlieka depozitoriumo funkcijos;

b)

sandorio su AIF šalies funkcijas atliekantis pagrindinis makleris neskiriamas to AIF depozitoriumu, jei jis funkciškai ir hierarchiškai neatskyrė savo atliekamų depozitoriumo funkcijų nuo savo, kaip pagrindinio maklerio, užduočių ir nebuvo tinkamai nustatyti, valdomi, stebimi ir AIF investuotojams atskleisti galimi interesų konfliktai. Pagal 11 dalį nustatytas depozitoriumo atliekamų saugojimo užduočių perdavimas tokiam pagrindiniam makleriui leidžiamas, jei tenkinamos atitinkamos sąlygos.

21 straipsnis 5.

Depozitoriumas įsteigiamas vienoje iš šių vietų:

a)

ES AIF atveju – AIF buveinės valstybėje narėje;

b)

ne ES AIF atveju – trečiojoje šalyje, kurioje įsteigtas AIF, arba AIF valdančio AIFV buveinės valstybėje narėje, arba AIF valdančio AIFV referencinėje valstybėje narėje.

21 straipsnis 5a.

Nukrypstant nuo 5 dalies a punkto, ES AIF buveinės valstybė narė gali leisti savo kompetentingoms institucijoms depozitoriumu paskirti kitoje valstybėje narėje įsteigtą įstaigą, nurodytą 3 dalies pirmos pastraipos a punkte, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

kompetentingos institucijos gavo pagrįstą AIFV prašymą leisti paskirti depozitoriumą, įsteigtą kitoje valstybėje narėje, ir iš to prašymo matyti, kad AIF buveinės valstybėje narėje neteikiamos depozitoriumo paslaugos, kurios galėtų veiksmingai patenkinti AIF poreikius, atsižvelgiant į jo investavimo strategiją, ir

b)

AIF buveinės valstybės narės nacionalinėje depozitoriumo rinkoje bendra turto, patikėto saugoti, kaip nurodyta šio straipsnio 8 dalyje, ES AIF, gavusių veiklos leidimą arba registruotų pagal taikytiną nacionalinę teisę vadovaujantis 4 straipsnio 1 dalies k punkto i papunkčiu, ir valdomų ES AIFV, vardu, suma neviršija 50 mlrd. EUR arba lygiavertės sumos bet kuria kita valiuta.

Nustatant, ar vykdoma šios dalies pirmos pastraipos b punkte nustatyta sąlyga, į turtą, kuris patikėtas saugoti depozitoriumams, veikiantiems pagal 36 straipsnio 1 dalies a punktą, ir depozitoriumų nuosavą turtą neatsižvelgiama.

Nepaisant to, kad tenkinamos pirmoje ir antroje pastraipose nurodytos sąlygos, kompetentingos institucijos leidžia paskirti kitoje valstybėje narėje įsteigtą depozitoriumą tik kiekvienu konkrečiu atveju įvertinusios, ar AIF buveinės valstybėje narėje neteikiamos atitinkamos depozitoriumo paslaugos, atsižvelgiant į AIF investavimo strategiją.

Kai kompetentingos institucijos leidžia paskirti kitoje valstybėje narėje įsteigtą depozitoriumą, jos apie tai informuoja ESMA.

Ši dalis nedaro poveikio kitų šio straipsnio dalių, išskyrus 5 dalies a punktą, taikymui.

21 straipsnis 6.

Nedarant poveikio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, trečiojoje šalyje įsteigto depozitoriumo paskyrimui bet kokiu atveju taikomos šios sąlygos:

a)

valstybės narės, kurioje ketinama platinti ne ES AIF investicinius vienetus ar akcijas, ir AIFV buveinės valstybė narės (jei tai ne ta pati valstybė narė) kompetentingos institucijos yra su depozitoriumo kompetentingomis institucijomis pasirašiusios bendradarbiavimo ir informacijos mainų susitarimus;

b)

depozitoriumui taikomas veiksmingas rizikos ribojimo reguliavimas, įskaitant reikalavimus dėl minimalaus kapitalo, ir priežiūra, kurių poveikis yra toks pats kaip Sąjungos teisės, o jų įgyvendinimas veiksmingai užtikrinamas;

▼M9

c)

trečioji valstybė, kurioje įsteigtas depozitoriumas, nėra nustatyta kaip didelės rizikos trečioji valstybė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 ( 22 ) 9 straipsnio 2 dalį;

d)

valstybės narės, kuriose ketinama platinti ne ES AIF investicinius vienetus ar akcijas, ir AIFV buveinės valstybė narė (jei tai ne ta pati valstybė narė) yra su trečiąja valstybe, kurioje įsisteigęs depozitoriumas, pasirašiusios susitarimą, kuris visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus EBPO pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje, ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais (įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių), be to, ta trečioji valstybė nėra paminėta Tarybos išvadų dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo I priede.

▼B

e)

laikantis 12 ir 13 dalių, depozitoriumas pagal sutartį atsako AIF arba AIF investuotojams ir aiškiai sutinka laikytis 11 dalies.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos įžanginės formuluotės, tos pastraipos c ir d punktuose nustatytos sąlygos taikomos depozitoriumo paskyrimo metu. Jei trečioji valstybė, kurioje įsteigtas depozitoriumas, yra nustatyta kaip didelės rizikos trečioji valstybė pagal Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnio 2 dalį, kaip nurodyta pirmos pastraipos c punkte, arba įtraukta į Tarybos išvadų dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo I priedą, kaip nurodyta pirmos pastraipos d punkte, po to, kai paskiriamas depozitoriumas, per tinkamą laikotarpį paskiriamas naujas depozitoriumas, deramai atsižvelgiant į investuotojų interesus. Tas laikotarpis neviršija dvejų metų.

Jeigu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos nesutinka su AIFV buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų vertinimais, atliktais taikant pirmos pastraipos a, c ar e punktus, atitinkamos kompetentingos institucijos gali kreiptis šiuo klausimu į EVPRI, kuri gali imtis veiksmų, vadovaudamasi įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį.

Vadovaudamasi 17 dalies b punkte nurodytais kriterijais, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodoma, kad trečiosios šalies rizikos ribojimo reguliavimo ir priežiūros poveikis yra toks pats kaip Sąjungos teisės ir kad veiksmingai užtikrinamas jų įgyvendinimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

21 straipsnis 7.

Paprastai depozitoriumas užtikrina tinkamą AIF grynųjų pinigų srautų priežiūrą, ypač užtikrindamas, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai pasirašius AIF investicinius vienetus ar akcijas ir visi AIF grynieji pinigai būtų įrašyti grynųjų pinigų sąskaitose, atidarytose AIF vardu arba AIF vardu veikiančio AIFV vardu arba AIF vardu veikiančio depozitoriumo vardu subjekte, nurodytame Direktyvos 2006/73/EB 18 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, arba kitame to paties pobūdžio subjekte atitinkamoje rinkoje, kurioje reikalingos grynųjų pinigų sąskaitos, jei tokiam subjektui taikomas veiksmingas rizikos ribojimo reguliavimas ir priežiūra, kurie turi tokį pat poveikį kaip Sąjungos teisė, o jų įgyvendinimas veiksmingai užtikrinamas, taip pat laikantis Direktyvos 2006/73/EB 16 straipsnyje nustatytų principų.

Jei grynųjų pinigų sąskaitos atidarytos AIF vardu veikiančio depozitoriumo vardu, pirmoje pastraipoje nurodyto subjekto ir paties depozitoriumo nuosavi grynieji pinigai į tokias sąskaitas neįrašomi.

21 straipsnis 8.

AIF arba AIF vardu veikiančio AIFV turtas perduodamas depozitoriumo saugojimui šiomis sąlygomis:

a)

finansinių priemonių, kurios gali būti saugomos, atveju:

i)

depozitoriumas saugo visas finansines priemones, kurios gali būti registruojamos depozitoriumo apskaitos knygose atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, ir visas finansines priemones, kurios gali būti fiziškai perduotos depozitoriumui;

ii)

tuo tikslu depozitoriumas užtikrina, kad visos tos finansinės priemonės, kurios gali būti registruojamos depozitoriumo apskaitos knygose atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, būtų depozitoriumo apskaitos knygose registruojamos AIF vardu arba AIF vardu veikiančio AIFV vardu atidarytose atskirose sąskaitose, vadovaujantis principais, nustatytais Direktyvos 2006/73/EB 16 straipsnyje, kad pagal taikytinus teisės aktus būtų galima visuomet aiškiai nustatyti, jog jos priklauso AIF;

b)

kito turto atveju:

i)

depozitoriumas patikrina AIF arba AIF vardu veikiančio AIFV tokio turto nuosavybės teisę ir apskaito turtą, kurio atžvilgiu depozitoriumas yra tikras, jog šis turtas yra AIF arba AIF vardu veikiančio AIFV nuosavybė;

ii)

vertinimas, ar turtas yra AIF arba AIF vardu veikiančio AIFV nuosavybė, grindžiamas AIF ar AIFV pateikta informacija ar dokumentais arba, jei jie prieinami, išorės įrodymais;

iii)

depozitoriumas nuolat atnaujina šiuos duomenis.

21 straipsnis 9.

Neskaitant 7 ir 8 dalyse nurodytų užduočių, depozitoriumas:

a)

užtikrina, kad AIF investicinių vienetų ar akcijų pardavimas, išleidimas, atpirkimas, išpirkimas ir panaikinimas būtų vykdomi pagal taikytiną nacionalinę teisę ir AIF taisykles arba steigimo dokumentus;

b)

užtikrina, kad AIF investicinių vienetų ar akcijų vertė būtų apskaičiuojama pagal taikytiną nacionalinę teisę ir AIF taisykles arba steigimo dokumentus bei 19 straipsnyje išdėstytą tvarką;

c)

vykdo AIFV nurodymus, nebent jie prieštarautų taikytinai nacionalinei teisei ar AIF taisyklėms arba steigimo dokumentams;

d)

užtikrina, kad sandorių, susijusių su AIF turtu, atveju kiekviena AIF priklausanti suma būtų pervedama AIF per įprastą laikotarpį;

e)

užtikrina, kad AIF pajamos būtų naudojamos vadovaujantis taikytina nacionaline teise ir AIF taisyklėmis ar steigimo dokumentais.

21 straipsnis 10.

Vykdydami atitinkamas savo funkcijas, AIFV ir depozitoriumas veikia sąžiningai, nešališkai, profesionaliai, nepriklausomai bei AIF ir AIF investuotojų interesais.

Depozitoriumas nevykdo su AIF arba AIF vardu veikiančiu AIFV susijusios veiklos, kuri gali sukelti AIF, AIF investuotojų, AIFV ir jo paties interesų konfliktą, nebent depozitoriumas funkciškai ir hierarchiškai būtų atskyręs savo depozitoriumo užduočių atlikimą nuo savo kitų galimai prieštaringų užduočių, taip pat tinkamai nustatyti, valdomi, stebimi ir AIF investuotojams atskleisti galimi interesų konfliktai.

8 dalyje nurodyto turto depozitoriumas pakartotinai nepanaudoja be išankstinio AIF arba AIF vardu veikiančio AIFV sutikimo.

21 straipsnis 11.

Depozitoriumas neperduoda trečiosioms šalims jokių šiame straipsnyje aprašytų funkcijų, išskyrus nurodytas 8 dalyje.

Depozitoriumas trečiosioms šalims gali perduoti 8 dalyje nurodytas funkcijas, jei įvykdytos šios sąlygos:

a)

užduotys nėra perduodamos siekiant nevykdyti šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų;

b)

depozitoriumas gali įrodyti, kad funkcijos perduotinos dėl objektyvios priežasties;

c)

depozitoriumas, pasirinkdamas ir skirdamas trečiąją šalį, kuriai jis ketina perduoti dalį savo užduočių, išskyrus atvejus, kai ta trečioji šalis yra centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, veikiantis kaip CVPD investuotojas, kaip apibrėžta deleguotajame akte, priimtame pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 29 straipsnio 3 dalį ir 48 straipsnio 10 dalį, veikė deramai profesionaliai, apdairiai ir stropiai, taip pat periodiškai peržiūrėdamas paskyrimą ir nuolat stebėdamas trečiąją šalį, kuriai jis perdavė dalį savo užduočių, ir tvarką, kurios ta trečioji šalis laikosi vykdydama jai perduotas užduotis, depozitoriumas ir toliau veikia deramai profesionaliai, apdairiai ir stropiai.

d)

depozitoriumas užtikrina, kad trečioji šalis visuomet patenkina toliau išvardytas sąlygas, vykdydama jai perduotas užduotis:

i)

trečioji šalis turi struktūras ir kompetenciją, kurios pakankamos ir proporcingos AIF arba AIF vardu veikiančio AIFV turto, kuris jai patikėtas, pobūdžiui ir sudėtingumui;

ii)

kai perduodamos 8 dalies a punkte nurodytos saugojimo užduotys, trečiajai šaliai taikomas veiksmingas rizikos ribojimo reguliavimas, įskaitant reikalavimus dėl minimalaus kapitalo, ir priežiūra atitinkamoje jurisdikcijoje ir trečiajai šaliai taikomas periodiškas išorės auditas, siekiant užtikrinti, kad ji turi finansines priemones;

iii)

depozitoriumo klientų turtą trečioji šalis atskiria nuo nuosavo ir depozitoriumo turto tokiu būdu, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai nustatyti, jog šis turtas priklauso atitinkamo depozitoriumo klientams;

iv)

trečioji šalis turto negali panaudoti be išankstinio AIF arba AIF vardu veikiančio AIFV sutikimo bei išankstinio pranešimo depozitoriumui; ir

v)

trečioji šalis laikosi 8 ir 10 dalyse nustatytų bendrų prievolių ir draudimų.

Nepaisant antros pastraipos d punkto ii papunkčio, kai trečiosios šalies teisėje reikalaujama, kad tam tikras finansines priemones saugotų vietos subjektas ir nėra vietos subjektų, kurie tenkintų depozitoriumo užduočių perdavimo reikalavimus, nustatytus tame papunktyje, depozitoriumas gali deleguoti savo funkcijas tokiam vietos subjektui tik trečiosios šalies teisės reikalaujama apimtimi ir tik tol, kol nėra vietos subjektų, kurie tenkintų funkcijų perdavimo reikalavimus laikantis tokių reikalavimų:

a)

susijusio AIF investuotojai turi būti tinkamai informuoti, kad toks funkcijų perdavimas būtinas dėl trečiosios šalies teisės nustatytų teisinių suvaržymų ir apie aplinkybes, pagrindžiančias funkcijų perdavimą prieš jiems investuojant; ir

b)

AIF arba AIF vardu veikiantis AIFV privalo nurodyti depozitoriumui perduoti tokių finansinių priemonių saugojimą tokiam vietos subjektui.

Trečioji šalis savo ruožtu gali perduoti tas funkcijas, jei tenkinami tie patys reikalavimai. Tokiu atveju atitinkamiems subjektams mutatis mutandis taikoma 13 dalis.

Šio straipsnio tikslais, centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, veikiančio kaip CVPD emitentas, kaip apibrėžta deleguotajame akte, priimtame pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 29 straipsnio 3 dalį ir 48 straipsnio 10 dalį, paslaugų teikimas nelaikomas depozitoriumo saugojimo funkcijų perdavimu. Šio straipsnio tikslais, centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, veikiančio kaip CVPD investuotojas, kaip apibrėžta tame deleguotajame akte, paslaugų teikimas laikomas depozitoriumo saugojimo funkcijų perdavimu.

21 straipsnis 12.

Depozitoriumas atsako AIF arba AIF investuotojams už finansines priemones, saugomas pagal 8 dalies a punktą ir prarastas depozitoriumo arba trečiosios šalies, kuriai buvo perduotas jų saugojimas.

Jei taip prarandamos saugomos finansinės priemonės, depozitoriumas AIF arba AIF vardu veikiančiam AIFV nedelsdamas grąžina identiškos rūšies finansinę priemonę arba atitinkamą sumą. Depozitoriumas nėra atsakingas, jei gali įrodyti, kad nuostoliai kilo dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmių nebūtų buvę galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų.

Depozitoriumas taip pat atsako AIFV arba AIF investuotojams už visus kitus nuostolius, kuriuos šie patiria dėl to, kad depozitoriumas aplaidžiai ar sąmoningai tinkamai nevykdo savo prievolių pagal šią direktyvą.

21 straipsnis 13.

Depozitoriumo atsakomybei neturi poveikio funkcijų perdavimas, nurodytas 11 dalyje.

Nepaisant šios dalies pirmos pastraipos, kai prarandamos pagal 11 dalį trečiosios šalies tvarkomos finansinės priemonės, depozitoriumas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei jis gali įrodyti, kad:

a)

įvykdyti visi 11 dalies antroje pastraipoje nustatyti reikalavimai, taikomi depozitoriumo atliekamų saugojimo užduočių perdavimui; taip pat

b)

yra depozitoriumo ir trečiosios šalies rašytinė sutartis, kuria depozitoriumo atsakomybė aiškiai perleidžiama tai trečiajai šaliai ir sudaromos galimybės AIF arba, atitinkamais atvejais, AIF vardu veikiančiam AIFV pateikti trečiajai šaliai pretenzijas, susijusias su finansinių priemonių praradimu, arba depozitoriumui pateikti tokias pretenzijas jų vardu; ir

c)

yra depozitoriumo ir AIF arba AIF vardu veikiančio AIFV rašytinė sutartis, kurioje aiškiai leidžiamas depozitoriumo atleidimas nuo atsakomybės ir kurioje nustatoma objektyvi priežastis, kuria grindžiamas toks susitarimas dėl atleidimo nuo atsakomybės.

21 straipsnis 14.

Be to, kai pagal trečiosios šalies teisę reikalaujama, kad tam tikras finansines priemones saugotų vietos subjektas ir nėra vietos subjektų, kurie tenkintų 11 dalies d punkto ii papunktyje išdėstytus funkcijų perdavimui taikomus reikalavimus, depozitoriumas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

atitinkamo AIF taisyklėse arba steigimo dokumentuose aiškiai leidžiama taip atleisti nuo atsakomybės laikantis šioje dalyje nustatytų sąlygų;

b)

atitinkamo AIF investuotojai prieš investuodami buvo deramai informuoti apie šį atleidimą nuo atsakomybės ir apie jį pateisinančias aplinkybes;

c)

AIF arba AIF vardu veikiantis AIFV nurodė depozitoriumui perduoti šių finansinių priemonių saugojimą vietos subjektui;

d)

depozitoriumas ir AIF arba AIF vardu veikiantis AIFV yra sudarę rašytinę sutartį, kurioje toks atleidimas nuo atsakomybės aiškiai leidžiamas; ir

e)

yra depozitoriumo ir trečiosios šalies rašytinė sutartis, kuria depozitoriumo atsakomybė aiškiai perleidžiama tam vietos subjektui ir sudaromos galimybės AIF arba AIF vardu veikiančiam AIFV pateikti tam vietos subjektui pretenzijas, susijusias su finansinių priemonių praradimu, arba depozitoriumui pateikti tokias pretenzijas jų vardu.

21 straipsnis 15.

Atsakomybė AIF investuotojams gali būti taikoma tiesiogiai arba netiesiogiai per AIFV, atsižvelgiant į santykių tarp depozitoriumo, AIFV ir investuotojų teisinį pobūdį.

21 straipsnis 16.

Depozitoriumas paprašytas savo kompetentingoms institucijoms, AIF kompetentingoms institucijoms ir AIFV kompetentingoms institucijoms pateikia visą informaciją, kurią jis gavo vykdydamas savo pareigas.

Jei AIF arba AIFV ir depozitoriumo kompetentingos institucijos yra skirtingos:

a)

depozitoriumo kompetentingos institucijos nedelsdamos dalijasi su AIF kompetentingomis institucijomis ir AIFV visa informacija, susijusia su tų institucijų priežiūros įgaliojimų vykdymu, ir

b)

AIF arba AIFV kompetentingos institucijos nedelsdamos dalijasi su depozitoriumo kompetentingomis institucijomis visa informacija, kuri yra svarbi tų institucijų naudojimuisi priežiūros įgaliojimais.

21 straipsnis 17.

Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotuosius aktus pagal 56 straipsnį ir laikydamasi 57 ir 58 straipsniuose nustatytų sąlygų, patvirtina priemones, kuriomis nustatoma:

a)

duomenys, kuriuos, kaip nurodyta 2 dalyje, reikia įtraukti į rašytinį susitarimą;

b)

bendrieji kriterijai, kuriais remiantis įvertinama, ar, kaip nurodyta 6 dalies b punkte, trečiosios šalies rizikos ribojimo reguliavimo ir priežiūros poveikis yra toks pats kaip Sąjungos teisės ir ar veiksmingai užtikrinamas jų įgyvendinimas;

c)

sąlygos, taikomos depozitoriumų funkcijų pagal 7, 8 ir 9 dalių nuostatas vykdymui, įskaitant:

i)

depozitoriumo pagal 8 dalies a punktą atliekamoms saugojimo užduotims priskirtų finansinių priemonių tipus;

▼M9

ii)

sąlygas, kuriomis depozitoriumas gali atlikti savo saugojimo pareigas finansinių priemonių, registruotų centriniame depozitoriume, atžvilgiu, ir

▼B

iii)

sąlygas, kuriomis depozitoriumas pagal 8 dalies b punktą saugo vardine forma išleistas ir emitento ar registro užregistruotas finansines priemones;

d)

depozitoriumų deramo stropumo prievolės pagal 11 dalies c punktą;

e)

sąskaitų atskyrimo prievolė pagal 11 dalies d punkto iii papunktį;

f)

sąlygos ir aplinkybės, kuriomis saugomos finansinės priemonės laikomos prarastomis;

g)

12 dalyje nurodyto išorės įvykio, kurio negalima pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmių nebūtų buvę galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų, samprata;

h)

sąlygos ir aplinkybės, kuriomis yra objektyvių priežasčių susitarti dėl atsakomybės atsisakymo pagal 13 dalį.

21 straipsnis Depozitoriumas

1. Apžvalga

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

3. Susiję standartai