4 straipsnis Tarpiniai Sąjungos klimato politikos tikslai

nuo 2036 m. pakankamas Paryžiaus susitarimo 6 straipsnyje numatytų aukštos kokybės tarptautinių kreditų indėlis į 2040 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimą – iki 5 % 1990 m. Sąjungos grynojo išmetamųjų teršalų kiekio, atitinkančio tikslą iki 2040 m. 85 % sumažinti grynąjį Sąjungoje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu – tokiu būdu, kuris būtų tiek plataus užmojo, tiek ekonomiškai efektyvus, padedant Sąjungai ir trečiosioms valstybėms laikytis grynojo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo trajektorijų, suderinamų su Paryžiaus susitarimo tikslu vidutinės pasaulio temperatūros kilimą sustabdyti gerokai anksčiau, nei ji pakils 2 oC, ir dėti pastangas, kad ji pakiltų ne daugiau kaip 1,5  oC nuo ikipramoninio laikotarpio lygio, užtikrinant šių kreditų aplinkosauginį naudingumą ir kartu skatinant Sąjungos technologinę lyderystę; gali būti apsvarstyta galimybė 2031–2035 m. laikotarpiu numatyti bandomąjį laikotarpį aukštos kokybės ir itin patikimai tarptautinių kreditų rinkai inicijuoti; visų tokių kreditų kilmė, kokybės kriterijai ir kitos su jų įsigijimu bei naudojimu susijusios sąlygos reglamentuojami Sąjungos teisėje, siekiant užtikrinti, kad jie būtų grindžiami patikima ir pokyčius skatinančia veikla šalyse partnerėse, kad būtų pasiekti klimato srities tikslai ir vykdoma politika, suderinama su Paryžiaus susitarime nustatytu ilgalaikiu temperatūros tikslu, ir kad jiems būtų taikomos tvirtos apsaugos priemonės, kuriomis, be kita ko, užtikrinamas vientisumas, išvengiama dvigubos apskaitos, užtikrinamas papildomumas, pastovumas, skaidrus valdymas, griežti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo metodai, taip pat ekonominė, socialinė ir aplinkosauginė papildoma nauda bei žmogaus teisių apsaugos priemonės, ir dideli užmojai dėl prisitaikymui prie klimato kaitos skiriamos pajamų dalies ir poveikio švelninimo naudos dalijimosi su atitinkamomis valstybėmis; nustatydama kokybės kriterijus, Komisija apsvarsto galimybę, kai tikslinga, papildyti kriterijus pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnio 4 dalį, kad būtų užtikrintas tų apsaugos priemonių laikymasis ir aukščiausia tarptautinių kreditų kokybė, visų pirma kiek jie susiję su pastovumu ir žmogaus teisėmis;

Sąjungos viduje vykdomo nuolatinio anglies dioksido absorbavimo vaidmuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB ( 1 ) nustatytą Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS), kuriuo siekiama kompensuoti liekamąjį sunkiai sumažinamą išmetamųjų teršalų kiekį;

didesnis lankstumas tarp sektorių ir priemonių bei pačiuose sektoriuose ir priemonėse, kad tikslų būtų padedama siekti paprastu ir ekonomiškai efektyviu būdu;

tai, kaip anglies dioksido absorbavimas realiai prisideda prie bendrų pastangų sumažinti išmetamą teršalų kiekį, kartu atsižvelgiant į neapibrėžtumą, susijusį su gamtiniu absorbavimu, ir užtikrinant, kad galimi trūkumai nebūtų šalinami kitų ekonomikos sektorių sąskaita, nedarant poveikio valstybių narių galimybei naudoti gamtinio absorbavimo perteklių kituose sektoriuose išmetamų teršalų kiekiui kompensuoti;

poreikis atitinkamai išlaikyti, valdyti ir didinti natūralius absorbentus ilguoju laikotarpiu ir saugoti bei atkurti biologinę įvairovę, skatinti tvarią ir žiedinę bioekonomiką, taip pat atsižvelgti į miškų amžiaus struktūros skirtumus, natūralų kintamumą ir neapibrėžtumą, visų pirma susijusius su klimato kaitos ir natūralių trikdžių žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje padariniais;

valstybių narių laikotarpio po 2030 m. tikslai ir pastangos turėtų atspindėti išlaidų efektyvumą ir solidarumą, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes ir ypatumus, be kita ko, salų ir atokiausių regionų aplinkybes ir ypatumus;

geriausi turimi ir naujausi moksliniai įrodymai, įskaitant naujausias IPCC ir patariamosios tarybos ataskaitas;

socialinis ir ekonominis poveikis bei poveikis aplinkai visose valstybėse narėse, be kita ko, kiek jis susijęs su Europos pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir konkurencingumo tikslais;

neveikimo kaina ir veiksmų nauda vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais;

poreikis užtikrinti ir remti sąžiningą bei teisingą, pragmatinę, ekonomiškai efektyvią ir socialiniu požiūriu subalansuotą pertvarką visiems, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes ir ypatingą dėmesį skiriant poveikiui vartotojų kainoms ir energijos nepritekliui bei transporto nepritekliui, taip pat regionams ir sektoriams, įskaitant jų investicinius pajėgumus, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ūkininkams ir pažeidžiamiems namų ūkiams, patiriantiems perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos poveikį;

administracinės naštos supaprastinimas ir mažinimas, technologinis neutralumas, išlaidų efektyvumas, ekonominis efektyvumas ir ekonominis saugumas;

klimato politikos veiksmai kaip investicijų, inovacijų ir didesnio konkurencingumo varomoji jėga;

poreikis stiprinti Sąjungos ekonomikos atsparumą ir pasaulinį konkurencingumą ir mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką, visų pirma MVĮ ir pramonės sektorių, kuriems anglies dioksido nutekėjimas gresia labiausiai, atveju, be kita ko, kiek tai susiję su eksportu, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija;

geriausios turimos ekonomiškai efektyvios, saugios ir masto didinimo potencialą turinčios technologijos;

energijos prieinamumas ir įperkamumas, tiekimo saugumas, energetinis saugumas ir energijos vartojimo efektyvumas, įskaitant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, taip pat elektros tinklų bei jungčių stiprinimas, siekiant sukurti tikrą energetikos sąjungą ir didinti Sąjungoje pagaminamos energijos dalį;

netaršių, mažo anglies dioksido pėdsako degalų ir degalų iš atsinaujinančių išteklių vaidmuo mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, įskaitant kelių transportą po 2030 m., ir konkrečios priemonės, skirtos padėti sunkiųjų transporto priemonių gamintojams pasiekti jiems nustatytus tikslus, atsižvelgiant į Europos kilmės prekių ir paslaugų dalį;

sąžiningumas ir solidarumas tarp valstybių narių ir jų viduje;

poreikis užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir pažangą bėgant laikui, kartu taip pat išsaugant socialinę sanglaudą ir užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą bei teisingą pertvarką;

investicijų poreikiai ir galimybės, įskaitant galimybę gauti viešąjį ir privatųjį finansavimą, taip pat parama inovacijoms ir prieiga prie novatoriškų technologijų visose valstybėse narėse, išlaikant geografinę pusiausvyrą;

tarptautiniai pokyčiai ir pastangos, dedamos siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinio Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) tikslo, taip pat Sąjungos parama jos partneriams sprendžiant su klimato kaita ir jos poveikiu susijusius klausimus.