+II PRIEDAS ATLIEKŲ PRIĖMIMO KRITERIJAI IR TVARKA

II PRIEDAS ATLIEKŲ PRIĖMIMO KRITERIJAI IR TVARKA

II PRIEDAS

ATLIEKŲ PRIĖMIMO KRITERIJAI IR TVARKA

1. Įvadas

Šiame priede apibūdinama:

—

bendrieji atliekų priėmimo į įvairių klasių sąvartynus principai. Šiais principais turi būti paremta būsimoji atliekų klasifikavimo tvarka,

—

gairės, nusakančios preliminarią atliekų priėmimo tvarką, kurios reikia laikytis, kol bus priimta vienoda atliekų klasifikavimo ir priėmimo tvarka. Tokią tvarką kartu su atitinkama mėginių ėmimo tvarka nustatys šios direktyvos 16 straipsnyje minimas technikos komitetas. Technikos komitetas parengia kriterijus, pagal kuriuos tam tikras pavojingas atliekas būtų galima priimti į nepavojingų atliekų sąvartynus. Pagal tuos kriterijus turi būti ypač atsižvelgiama į tai, ar salva tokiose atliekose susidaro greitai, per vidutiniškai ilgą ar ilgą laikotarpį. Kriterijai turi būti parengti per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo. Technikos komitetas taip pat parengia kriterijus, pagal kuriuos atliekas būtų galima priimti į požemines saugyklas. Pagal tokius kriterijus turi būti ypač atsižvelgiama į tai, kad atliekos nereaguotų nei vienos su kitomis, nei su uoliena.

Šį darbą technikos komitetas privalo baigti per trejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo ir jį atlikti atsižvelgdamas į šios direktyvos 1 straipsnyje išdėstytus tikslus, išskyrus kontrolės, mėginių ėmimo ir analizės metodų standartizavimo pasiūlymus ryšium su šios direktyvos priedais, kuriuos būtina priimti per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

2. Bendrieji principai

Būtina kuo tiksliau žinoti sąvartyne šalinamų atliekų sudėtį, salvos susidarymą ir jose vykstančius ilgalaikius procesus bei bendras jų ypatybes. Atliekų priėmimas į sąvartyną turi būti vykdomas remiantis pagal pobūdį ir kilmę nustatytų priimtinų ir nepriimtinų atliekų sąrašais, atliekų analizės metodais ir priimtinų atliekų ypatybėms nustatytomis ribinėmis vertėmis. Šioje direktyvoje apibūdinta būsimoji atliekų priėmimo tvarka turi kuo daugiau remtis standartizuotais atliekų analizės metodais ir priimtinų atliekų ypatybėms nustatytomis ribinėmis vertėmis.

Kol nėra dar apibrėžti tokie analizės metodai ir ribinės vertės, valstybės narės turėtų sudaryti bent nacionalinius kiekvienos klasės sąvartynuose priimtinų ar nepriimtinų atliekų sąrašus arba nustatyti kriterijus, pagal kuriuos atliekos įrašomos į tokius sąrašus. Kad atliekas būtų galima priimti tam tikros klasės sąvartyne, jos turi būti nurodytos atitinkamame nacionaliniame sąraše arba atitikti kriterijus, panašius į tuos, kuriais remiantis atliekos įrašomos į tokį sąrašą. Šiuos sąrašus arba lygiaverčius kriterijus ir analizės metodus bei ribines vertes būtina atsiųsti Komisijai per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai ši direktyva bus perkelta į nacionalinius teisės aktus arba kai tik teisės aktai bus priimti nacionaliniu lygiu.

Šiais sąrašais arba priėmimo kriterijais turėtų būti remiamasi sudarant kiekvienam sąvartynui specifinius sąrašus, t. y. priimtinų atliekų, nurodytų leidime pagal šios direktyvos 9 straipsnį, sąrašus.

Kriterijai, pagal kuriuos sudaromi priimtinų atliekų tipiniai sąrašai arba į tam tikros klasės sąvartynus priimtinų atliekų sąrašai, gali remtis ir kitais įstatymais ir (arba) atliekų ypatybėmis.

Atliekų priėmimo į tam tikrus konkrečios klasės sąvartynus kriterijai turi būti nustatomi atsižvelgiant į:

—

supančios aplinkos (ypač požeminio ir paviršinio vandens) apsaugą,

—

aplinkos apsaugos sistemų (pavyzdžiui, sluoksnių ir salvos valymo sistemų) apsaugą,

—

atliekų stabilizavimo pageidautinų procesų sąvartyne apsaugą,

—

apsaugą nuo žmonių sveikatai keliamo pavojaus.

Atliekų savybėmis paremti kriterijai yra, pavyzdžiui, šie:

—

reikalavimas žinoti visą atliekų sudėtį,

—

organinių medžiagų kiekio atliekose apribojimai,

—

atliekų organinių dalių biodegradavimo reikalavimai arba apribojimai,

—

tam tikrų konkrečių potencialiai žalingų (pavojingų) sudedamųjų dalių kiekio apribojimai (ryšium su aukščiau minėtais apsaugos kriterijais),

—

galimo ar tikėtino salvos susidarymo iš tam tikrų potencialiai žalingų (pavojingų) sudedamųjų dalių apribojimai (ryšium su aukščiau minėtais apsaugos kriterijais),

—

ekologiškai toksikologinės atliekų ir jų salvos ypatybės.

Atliekų ypatybėmis paremti priėmimo kriterijai inertinių atliekų sąvartynams turi būti labai detalūs, nepavojingų atliekų sąvartynams jie gali būti mažiau detalūs, o pavojingų atliekų sąvartynams — dar mažiau detalūs, nes pastarųjų dviejų klasių sąvartynų lygis aplinkos apsaugos požiūriu yra aukštesnis.

3. Bendroji atliekų tyrimo ir priėmimo tvarka

Bendras atliekų apibūdinimas ir tyrimas turi remtis šiais trimis lygmenimis:

1 lygmuo

Pagrindinis apibūdinimas.Tai nuodugnus per trumpą ir ilgą laiką susidariusios salvos ir (arba) būdingų atliekų ypatybių nustatymas standartizuotais analizės ir atliekų procesų tyrimo metodais.

2 lygmuo

Atitikties bandymas.Tai reguliarus paprastesniais standartizuotais analizės ir atliekų procesų tyrimo metodais vykdomas tikrinimas, ar atliekos atitinka leidime nustatytas sąlygas ir (arba) konkrečius pamatinius kriterijus. Atliekant tyrimus svarbiausias dėmesys kreipiamas į pagrindinius kintamuosius ir pagrindinio apibūdinimo metu nustatytus procesus.

3 lygmuo

Patikra vietoje.Tai greiti patikrinimo būdai patvirtinti, kad atliekos yra tos pačios, kurioms buvo taikytas atitikties bandymas ir kurios yra apibūdintos važtos dokumentuose. Tai gali būti tik vizualinis atliekų siuntos patikrinimas prieš jį išverčiant sąvartyne ar po to.

Kad tam tikrą atliekų rūšį būtų galima įrašyti į tipinį sąrašą, ją paprastai reikia apibūdinti 1 lygmeniu ir patikrinti pagal atitinkamus kriterijus. Kad tam tikra atliekų rūšis būtų palikta konkretaus sąvartyno sąraše, ji turi būti reguliariai (pavyzdžiui, kasmet) tikrinama 2 lygmeniu ir turi atitikti atitinkamus kriterijus. Kiekvieną prie sąvartyno vartų atvežamą atliekų siuntą būtina patikrinti 3 lygmeniu.

Tam tikrų atliekų rūšių laikinai ar visą laiką galima netikrinti 1 lygmeniu. Taip galima daryti tais atvejais, kai tikrinimą atlikti nepraktiška, nėra atitinkamų tikrinimo procedūrų ir priėmimo kriterijų arba dėl tam tikrų didesnę teisinę galią turinčių teisės aktų.

4. Preliminarios atliekų priėmimo tvarkos gairės

Kol bus visiškai užbaigtas šis priedas, privalomas yra tik 3 lygmens tikrinimas, o 1 ir 2 lygmenys turi būti taikomi pagal galimybes. Šioje preliminarioje stadijoje atliekos priimamos tam tikros klasės sąvartyne, jei jos yra įrašytos į ribojantį nacionalinį ar konkrečiam tos klasės sąvartynui skirtą sąrašą arba atitinka kriterijus, panašius į tuos, kuriais remiantis toks sąrašas sudaromas.

Nustatant preliminarius atliekų priėmimo į trijų pagrindinių klasių sąvartynus arba įrašymo į atitinkamus atliekų sąrašus kriterijus, galima vadovautis šiomis bendromis gairėmis.

Inertinių atliekų sąvartynai : į šį sąrašą gali būti įtrauktos tik inertinės atliekos, apibrėžtos 2 straipsnio e punkte.

Nepavojingų atliekų sąvartynai : į šiuose sąvartynuose šalintų atliekų sąrašą negali būti įtrauktos atliekų rūšys, kurioms taikoma Direktyva 91/689/EEB.

Pavojingų atliekų sąvartynai : pavojingų atliekų sąvartynams skirtame preliminariame sąraše turėtų būti tik tos atliekų rūšys, kurioms taikoma Direktyva 91/689/EEB. Tačiau tokios atliekų rūšys neturėtų būti įtraukiamos į sąrašą iš anksto neapdorotos, jei jų bendras potencialiai pavojingų sudedamųjų dalių ir salvos kiekis yra pakankamai didelis, kad keltų trumpalaikį pavojų darbuotojams ar aplinkai arba trukdytų atliekas pakankamai stabilizuoti per visą planuojamą sąvartyno tarnavimo laiką.

▼M4 —————

▼M3

6. Specialūs metaliniam gyvsidabriui taikomi reikalavimai

Metalinį gyvsidabrį laikinai saugant ilgiau nei vienerius metus taikomi šie reikalavimai:

Gyvsidabrio sudėtis

Metalinis gyvsidabris turi atitikti šias specifikacijas:

—

gyvsidabris sudaro daugiau nei 99,9 % svorio,

—

nėra jokių priemaišų, galinčių ėsdinti anglinį arba nerūdijantį plieną (pvz., azoto rūgšties tirpalo ar chloridų tirpalų).

Laikymas

Konteineriai, naudojami metaliniam gyvsidabriui laikyti, turi būti atsparūs korozijai ir smūgiams. Todėl reikėtų vengti suvirintųjų siūlių. Konteineriai visų pirma turi atitikti šias specifikacijas:

—

konteinerio medžiaga: anglinis plienas (ne žemesnio nei ASTM A36 standarto) arba nerūdijantis plienas (AISI 304, 316L),

—

konteineriai turi būti nepralaidūs dujoms ir skysčiui,

—

išorinė konteinerio pusė turi būti atspari saugojimo vietos sąlygoms,

—

konteineriai turi būti tokio tipo konstrukcijos, kad sėkmingai atlaikytų kritimo smūgio bandymą ir sandarumo bandymą, kaip nurodyta JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo 6.1.5.3 ir 6.1.5.4 skyriuose.

Didžiausia konteinerio užpildymo norma yra 80 % tūrio, kad liktų pakankamai tuščios ertmės ir dėl skysčio tūrio išsiplėtimo aukštoje temperatūroje nenukentėtų konteinerio sandarumas arba konteineris nebūtų negrįžtamai deformuotas.

Priėmimo tvarka

Priimami tik tie konteineriai, kuriems išduotas šiame skirsnyje nurodytus reikalavimus atitinkantis sertifikatas.

Priėmimo tvarka turi atitikti šiuos reikalavimus:

—

priimamas tik pirmiau išdėstytus būtinuosius priėmimo reikalavimus atitinkantis metalinis gyvsidabris,

—

konteineriai prieš saugojimą turi būti vizualiai patikrinami; apgadinti, nesandarūs ar korozijos paveikti konteineriai nepriimami,

—

ant konteinerio turi būti ilgalaikis įspaudas (padarytas presu), kuriame nurodomas konteinerio atpažinties numeris, gamybos medžiaga, savasis svoris, gamintojo nuoroda ir pagaminimo data,

—

ant konteinerio turi būti nenuimamai pritvirtinta plokštelė su sertifikato atpažinties numeriu.

Sertifikatas

C poskirsnyje nurodytame sertifikate pateikiama ši informacija:

—

atliekų gamintojo pavadinimas ir adresas,

—

už konteinerio pripildymą atsakingo asmens vardas, pavardė ir adresas,

—

pripildymo vieta ir data,

—

gyvsidabrio kiekis,

—

gyvsidabrio grynumo laipsnis ir priemaišų, jei jų yra, apibūdinimas, įskaitant analizės ataskaitą,

—

patvirtinimas, kad konteineriai naudoti tik vežti ir (arba) saugoti gyvsidabriui,

—

konteinerių atpažinties numeriai,

—

ypatingos pastabos.

Sertifikatą išduoda atliekų gamintojas, o jei jo nėra – už tų atliekų tvarkymą atsakingas asmuo.

▼B

1. Apžvalga

Pavadinimas	Reguliavimas

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis	Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis	Reikalavimas

Builddate: 04.08.2024 00:00:00 -Doknr: CELEX:31999L0031
EULAW -
EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.