8b straipsnis Stebėjimo sąrašas

Stebėjimo sąrašą vienu metu sudaro ne daugiau kaip 10 medžiagų, medžiagų grupių ar taršos rodiklių ir jame nurodomi galimi kiekvienos medžiagos stebėsenos terpės atveju taikomi analizės metodai. Dėl šių stebėsenos terpių ir metodų kompetentingos institucijos neturi patirti pernelyg didelių išlaidų. Į stebėjimo sąrašą įtrauktinos medžiagos atrenkamos iš tų medžiagų, kurios pagal turimą informaciją galėtų Sąjungos lygmeniu kelti didelę riziką vandens aplinkai arba per ją ir kurių stebėsenos duomenų nepakanka. Į stebėjimo sąrašą įtraukiamos vis didesnį susirūpinimą keliančios medžiagos.

Remdamasi pagal 1a dalį ECHA parengtomis mokslinėmis ataskaitomis, Komisija į stebėjimo sąrašą įtraukia mikroplastikus ir atitinkamus atsparumo antimikrobinėms medžiagoms buvimo, raidos ar perdavimo rodiklius (toliau – atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rodikliai), jei esama patikimų ėminių ėmimo ir analizės metodų, dėl kurių nepatiriama pernelyg didelių išlaidų. Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 1 d. Komisija nustato tokius ėminių ėmimo ir analizės metodus.

Atnaujindama stebėjimo sąrašą, Komisija iš stebėjimo sąrašo išbraukia visas medžiagas ar rodiklius, kurių rizika grindžiamas vertinimas, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 2 dalyje, gali būti atliktas be papildomų stebėsenos duomenų. Tačiau atskira medžiaga, medžiagų grupė ar rodiklis gali būti dar palikti stebėjimo sąraše ne ilgiau kaip trejus metus, jei vandens aplinkai keliamai rizikai įvertinti reikia papildomų stebėsenos duomenų.

Į kiekvieną atnaujintą stebėjimo sąrašą taip pat įtraukiama viena ar daugiau papildomų medžiagų, medžiagų grupių ar rodiklių, dėl kurių Komisija, remdamasi ECHA mokslinėmis ataskaitomis, mano, kad gali kilti plataus masto rizika vandens aplinkai arba per ją, atsižvelgdama į atnaujintą stebėjimo sąrašą pagal 1 dalį, kurį sudaro ne daugiau kaip 10 medžiagų, medžiagų grupių ar rodiklių.

Mikroplastikai ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rodikliai į sąrašą antram trejų metų laikotarpiui iš eilės neįtraukiami, nebent yra suderinta ir patikima rizikos vertinimo metodika, kurią pritaikius matyti, kad per pirmąjį stebėsenos laikotarpį surinktų stebėsenos duomenų nepakanka rizikai, kurią jie kelia vandens aplinkai arba per ją, įvertinti.

Kiekviena valstybė narė parenka bent vieną stebėsenos vietą, be to, papildomai po vieną vietą, jei joje gyvena daugiau kaip vienas milijonas gyventojų, taip pat dar tokį skaičių vietų, kuris lygus geografiniam jos plotui km2, padalytam iš 60 000  (suapvalinant iki artimiausio sveikojo skaičiaus), ir dar tokį skaičių vietų, kuris lygus jos gyventojų skaičiui, padalytam iš penkių milijonų (suapvalinant iki artimiausio sveikojo skaičiaus).

Pasirinkdamos reprezentatyvias stebėsenos vietas, kiekvienos medžiagos, medžiagų grupės ar rodiklio stebėsenos dažnumą ir laiką, valstybės narės atsižvelgia į medžiagos, medžiagų grupės ar rodiklio sezoninius svyravimus, susijusius su krituliais, vandens lygiu, naudojimo būdais, ir galimybę, kad jų bus. Stebėsena, jei ji vykdoma vandenyje, vykdoma ne rečiau kaip du kartus per metus, o jeigu ji vykdoma nuosėdose arba biotoje, – ne rečiau kaip kartą per metus. Kai stebėsena turi būti vykdoma dažniau, pavyzdžiui, medžiagų, kurios yra jautrios klimato ar sezoniniams svyravimams, atveju, didesnis dažnumas nustatomas ir techniškai pagrindžiamas pagal 1 dalį priimamu įgyvendinimo aktu, kuriuo sudaromas stebėjimo sąrašas.

Jei valstybė narė gali iš esamų stebėsenos programų ar tyrimų gauti ir pateikti Komisijai pakankamai palyginamų, reprezentatyvių ir naujausių tam tikros medžiagos, medžiagų grupės ar rodiklių stebėsenos duomenų, ji gali nuspręsti nevykdyti papildomos tos medžiagos, medžiagų grupės ar rodiklių stebėsenos pagal stebėjimo sąrašo mechanizmą, jeigu ta medžiaga, medžiagų grupė ar rodiklis buvo stebimi taikant metodiką, atitinkančią stebėsenos terpes ir analizės metodus, nurodytus įgyvendinimo akte, kuriuo sudaromas stebėjimo sąrašas, ir Komisijos direktyvą 2009/90/EB ( 14 ).

Jei Komisija, atsižvelgusi į šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą ECHA vertinimą, padaro išvadą, kad tolesniam rizikos vandens aplinkai vertinimui atlikti tolesnės stebėsenos nereikia, į tą ECHA vertinimą atsižvelgiama atliekant šios direktyvos 8 straipsnyje nurodytą šios direktyvos I priede arba II priedo C dalyje pateiktų medžiagų sąrašų peržiūrą pagal Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnį.