|
+9 straipsnis 1. |
9 straipsnis 1.Valstybės narės negyvenamiesiems pastatams nustato minimaliuosius energinio naudingumo standartus, kuriais užtikrinama, kad tie pastatai neviršytų nustatytos didžiausios galimos energinio naudingumo ribinės vertės, kaip nurodyta trečioje pastraipoje, išreikštos iki penktoje pastraipoje nurodytų datų suvartotos pirminės arba galutinės energijos kiekio kWh/(m2 per metus) skaitiniu rodikliu. Didžiausios galimos energinio naudingumo ribinės vertės nustatomos atsižvelgiant į negyvenamųjų pastatų ūkį, turimą 2020 m. sausio 1 d., remiantis turima informacija ir, kai tinkama, statistine atranka. Valstybės narės į bazinį scenarijų neįtraukia negyvenamųjų pastatų, kuriems jos taiko išimtį pagal 6 dalį. Valstybės narės nustato didžiausią galimą energinio naudingumo ribinę vertę, kad 16 % jų nacionalinio negyvenamųjų pastatų ūkio viršytų tą ribinę vertę (toliau – 16 % ribinė vertė). Kiekviena valstybė narė taip pat nustato didžiausią galimos energinio naudingumo ribinę vertę, kad 26 % nacionalinio negyvenamųjų pastatų ūkio viršytų tą ribinę vertę (toliau – 26 % ribinė vertė). Valstybės narės gali nustatyti didžiausią energinio naudingumo ribinę vertę pagal visą nacionalinių negyvenamųjų pastatų ūkį arba pagal pastatų tipą ir pastatų kategoriją. Valstybės narės gali nustatyti ribines vertes, atitinkančias konkrečią energinio naudingumo klasę, jei jos atitinka trečią pastraipą. Minimaliaisiais energinio naudingumo standartais užtikrinama, kad visų negyvenamųjų pastatų ribinė vertė siektų bent:
a)
16 % – nuo 2030 m. ir
b)
26 % – nuo 2033 m. Tai, ar atskiruose negyvenamuosiuose pastatuose laikomasi ribinių verčių, tikrinama remiantis energinio naudingumo sertifikatais arba, kai tinkama, kitomis turimomis priemonėmis. 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytose veiksmų gairėse valstybės narės nustato konkrečius negyvenamiesiems pastatams taikytinus terminus, per kuriuos iki 2040 m. ir 2050 m. būtų laikomasi žemesnių didžiausių energinio naudingumo ribinių verčių, laikydamosi nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršų plano. Valstybės narės gali nustatyti ir paskelbti kriterijus, kuriais remiantis atskiriems negyvenamiesiems pastatams šios dalies reikalavimai būtų netaikomi atsižvelgiant į tikėtiną tų pastatų naudojimą ateityje, atsižvelgiant į didelius sunkumus arba nepalankaus sąnaudų ir naudos vertinimo atveju. Visi tokie kriterijai turi būti aiškūs, tikslūs bei griežti ir jais užtikrinamas lygus negyvenamųjų pastatų traktavimas. Nustatydamos tuos kriterijus, valstybės narės sudaro sąlygas ex ante įvertinti galimą negyvenamųjų pastatų, kuriems taikoma direktyva, dalį ir vengia, kad neproporcingai dideliam negyvenamųjų pastatų skaičiui būtų taikomos išimtys. Apie kriterijus valstybės narės taip pat praneša savo nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose, pateikiamuose Komisijai pagal 3 straipsnį. Kai valstybės narės nustato kriterijus išimtims pagal aštuntą pastraipą, jos užtikrina lygiavertį energinio naudingumo padidinimą kitose negyvenamųjų pastatų ūkio dalyse. Jei konkretaus negyvenamojo pastato bendros renovacijos, būtinos šioje dalyje nurodytoms energinio naudingumo riboms pasiekti, sąnaudų ir naudos vertinimo išvada yra nepalanki, valstybės narės reikalauja, kad tame negyvenamajame pastate būtų įgyvendintos bent tos individualios renovacijos priemonės, kurių sąnaudų ir naudos vertinimo išvada yra palanki. Tokiu mastu, kiek nacionalinis negyvenamųjų pastatų ūkis arba jo dalis labai nukentėjo dėl gaivalinės nelaimės, valstybė narė gali laikinai pakoreguoti didžiausią energinio naudingumo ribą, kad apgadintų negyvenamųjų pastatų energinė renovacija pakeistų kitų prasčiausio energinio naudingumo negyvenamųjų pastatų energinę renovaciją, kartu užtikrinant, kad būtų atlikta panašios procentinės dalies negyvenamųjų pastatų ūkio energinė renovacija. Tokiu atveju apie korekciją ir numatomą jos trukmę valstybė narė praneša savo nacionaliniame pastatų renovacijos plane. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|