|
+9 straipsnis 2. |
9 straipsnis 2.Ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 29 d. valstybės narės nustato nacionalinę progresyvios gyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos trajektoriją laikantis nacionalinių veiksmų gairių ir valstybės narės nacionaliniame pastatų renovacijos plane nustatytų 2030 m., 2040 m. bei 2050 m. tikslų, taip pat siekiant nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršius pastatus iki 2050 m. tikslo. Nacionalinė progresyvios gyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos trajektorija išreiškiama kaip viso gyvenamųjų pastatų ūkio 2020–2050 m. laikotarpiu suvartoto vidutinio pirminės energijos kiekio sumažėjimas kWh/(m2 per metus) ir joje nurodomas gyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų vienetų ar grindų ploto, kurie turi būti kasmet renovuojami, skaičius, įskaitant 43 % prasčiausio energinio naudingumo gyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų vienetų skaičių. Valstybės narės užtikrina, kad viso gyvenamųjų pastatų ūkio vidutinis suvartotas pirminės energijos kiekis kWh/(m2 per metus):
a)
sumažėtų bent 16 % palyginti su 2020–2030 m.;
b)
sumažėtų bent 20–22 % palyginti su 2020–2035 m.;
c)
ne vėliau kaip 2040 m. ir vėliau kas 5 metus būtų lygus nacionaliniu lygmeniu nustatytai vertei, apskaičiuotai pagal 2030–2050 m. laipsnišką vidutinio suvartotos pirminės energijos kiekio sumažinimą vykdant gyvenamųjų pastatų ūkio pertvarką į visai netaršių pastatų ūkį, arba mažesnis nei ta vertė. Valstybės narės užtikrina, kad bent 55 % suvartoto vidutinio pirminės energijos kiekio sumažinimas, nurodytas trečioje pastraipoje, būtų pasiektas renovuojant 43 % prasčiausio energinio naudingumo gyvenamuosius pastatus. Suvartoto vidutinio pirminės energijos kiekio sumažinimą, pasiektą renovavus gyvenamuosius pastatus, nukentėjusius nuo gaivalinių nelaimių, pvz., žemės drebėjimų ir potvynių, valstybės narės gali įskaičiuoti į dalį, pasiektą renovuojant 43 %prasčiausio energinio naudingumo gyvenamuosius pastatus. Dėdamos pastangas renovacijos srityje, kad būtų reikiamai sumažintas viso gyvenamųjų pastatų ūkio vidutinis suvartojamos pirminės energijos kiekis, valstybės narės nustato tokias priemones kaip minimalieji energinio naudingumo standartai, techninė pagalba ir finansinės paramos priemonės. Dėdamos pastangas renovacijos srityje, valstybės narės neproporcingai netaiko išimties nuomojamų gyvenamųjų pastatų ar pastatų vienetų atveju. Nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose valstybės narės nurodo naudotą metodiką ir surinktus duomenis antroje ir tračioje pastraipose nurodytoms vertėms apskaičiuoti. Vertindama nacionalinius pastatų renovacijos planus Komisija stebi, kaip siekiama antroje ir trečioje pastraipose nurodytų verčių, įskaitant pastatų ir pastato vienetų skaičių ar 43 % prasčiausio energinio naudingumo gyvenamųjų pastatų grindų plotą, ir prireikus pateikia rekomendacijas. Tos rekomendacijos gali apimti platesnį minimaliųjų energinio naudingumo standartų taikymą. Nacionalinėje progresyvios gyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos trajektorijoje nurodomi duomenys apie nacionalinį gyvenamųjų pastatų ūkį, grindžiami atitinkamai statistine atranka ir energinio naudingumo sertifikatais. Jei vidutinė gyvenamuosiuose pastatuose suvartojamos energijos iš iškastinių išteklių dalis yra mažesnė nei 15 %, valstybės narės gali pakoreguoti trečios pastraipos a ir b punktuose nustatytus lygius, kad užtikrintų, kad viso gyvenamųjų pastatų ūkio vidutinis pirminės energijos suvartojimas kWh/(m2 per metus) ne vėliau kaip 2030 m., o vėliau kas penkerius metus būtų lygus nacionaliniu lygmeniu nustatytai vertei, apskaičiuotai pagal 2030–2050 m. laipsnišką vidutinio suvartotos pirminės energijos kiekio sumažinimą vykdant gyvenamųjų pastatų ūkio pertvarką į visai netaršių pastatų ūkį, arba mažesnis nei ta vertė. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|