|
+V PRIEDAS Aplinkosauginis pėdsakas |
V PRIEDAS Aplinkosauginis pėdsakas
V PRIEDAS Aplinkosauginis pėdsakas I dalis Terminų apibrėžtys Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
veiklos duomenys – su gyvavimo ciklo aprašų (toliau – GCA) modeliavimo procesais susijusi informacija, pagal kurią proceso veiklą atitinkančių proceso grandinių suvestiniai GCA rezultatai atskirai padauginami iš atitinkamų veiklos duomenų ir tada sujungiami, kad būtų nustatytas su tuo procesu susijęs aplinkosauginis pėdsakas;
b)
medžiagų aprašas – žaliavų, surenkamųjų mazgų ir tarpinių sąrankų, smulkių sudedamųjų dalių, produkto dalių ir kiekvieno iš jų kiekio, reikalingo tiriamam produktui pagaminti, sąrašas;
c)
konkrečios bendrovės duomenys arba pirminiai duomenys – tiesioginiais matavimais nustatyti arba iš vienos ar daugiau bendrovių surinkti duomenys (konkrečios vietos duomenys), kurie atspindi bendrovės veiklą;
d)
poveikio vertinimo metodas – protokolas, kuriuo vadovaujantis atliekamas kiekybinis inventorinių gyvavimo ciklo duomenų perskaičiavimas į poveikį aplinkai;
e)
poveikio kategorija – išteklių naudojimo arba poveikio aplinkai klasė, su kuria susiję inventoriniai gyvavimo ciklo duomenys;
f)
gyvavimo ciklas – nuoseklūs ir tarpusavyje susiję produktų sistemos etapai nuo žaliavų įsigijimo ar gavybos iš gamtinių išteklių iki galutinio pašalinimo (standartas ISO 14040:2006);
g)
gyvavimo ciklo aprašas arba GCA – bendras elementų, atliekų ir produktų srautų sąsajų kompleksas GCA duomenų rinkinyje;
h)
gyvavimo ciklo aprašo arba GCA duomenų rinkinys – dokumentas arba rinkmena, kuriame pateikta gyvavimo ciklo informacija apie konkretų produktą arba kitą atskaitos vienetą, pavyzdžiui, gamybos vietą, procesą, įskaitant aprašomuosius metaduomenis ir kiekybinį gyvavimo ciklo aprašą ir gali būti vieninio proceso duomenų rinkinys, iš dalies sujungtų arba jungtinių duomenų rinkinys;
i)
antriniai duomenys – duomenys, kurie nėra gauti iš konkretaus bendrovės, atliekančios aplinkosauginio pėdsako tyrimą, tiekimo grandinės proceso, t. y. duomenys, kurių bendrovė tiesiogiai nerenka, nematuoja ir neskaičiuoja; jie gaunami iš trečiosios šalies GCA duomenų bazės arba kitų šaltinių, įskaitant vidutinius pramonės duomenis, pavyzdžiui, gautus iš paskelbtų gamybos duomenų, valdžios sektoriaus statistikos ir pramonės asociacijų), literatūros tyrimų, inžinerinių tyrimų ir patentų duomenis, jie taip pat gali būti pagrįsti finansiniais duomenimis ir juose gali būti pakaitinių duomenų ir kitokių bendro pobūdžio duomenų ir įskaitant pirminius duomenis, atlikus jų horizontalųjį sumavimą;
j)
sistemos ribos – į gyvavimo ciklo tyrimą įtraukti arba neįtraukti aspektai. Ypatingos svarbos žaliavos aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo taisyklės apima bet kokią papildomą jų aiškinimui reikalingą apibrėžtį. II dalis Taikymo sritis Šiame priede pateikiami esminiai ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo proceso elementai. Konkrečių ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo taisyklės grindžiamos į šį priedą įtrauktais esminiais elementais, atsižvelgiant į moksliškai pagrįstus vertinimo metodus ir atitinkamus tarptautinius gyvavimo ciklo vertinimo srities standartus. Ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginis pėdsakas apskaičiuojamas pagal ypatingos svarbos žaliavų gamybos įrenginiuose naudojamų medžiagų aprašą, energijos kiekį, gamybos metodus ir pagalbines medžiagas. Nustatydama konkrečių ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo taisykles, Komisija siekia užtikrinti suderinamumą su tarpinio ir galutinio produktų, kuriems gaminti naudojamos atitinkamos ypatingos svarbos žaliavos, aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo taisyklėmis. III dalis Deklaruotasis vienetas Deklaruotasis vienetas yra 1 kg atitinkamos rūšies ypatingos svarbos žaliavos. Tais atvejais, kai būtina atsižvelgti į atitinkamos ypatingos svarbos žaliavos pobūdį arba naudojimo būdą, konkrečių ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo taisyklėse gali būti nurodytas didesnis arba mažesnis deklaruotasis vienetas, išreikštas kilogramais. Visi kiekybiniai įvesties ir išvesties duomenys, gamintojo surinkti anglies dioksido išmetimo rodikliui kiekybiškai nustatyti, apskaičiuojami atsižvelgiant į šį deklaruotąjį vienetą. IV dalis Sistemos ribos 1. Gavyba, koncentravimas ir rafinavimas yra trys gyvavimo ciklo etapai, kurie turi būti įtraukiami į pirminių ypatingos svarbos žaliavų sistemos ribas, taikant šiuos procesus (kai jie susiję su konkrečia žaliava):
a)
pradinės grandies procesus, įskaitant rūdos išgavimą žaliavoms gaminti, cheminių medžiagų gamybą ir tiekimą, įskaitant vežimą, pagalbinius procesus, kuro gamybą ir tiekimą, įskaitant vežimą, elektros energijos gamybą ir tiekimą bei medžiagų vežimą organizacijai nepriklausančiomis arba jos nenaudojamoms transporto priemonėmis;
b)
rūdos, koncentratų ir žaliavų vežimą organizacijai nuosavybės teise priklausančiomis arba jos valdomomis transporto priemonėmis;
c)
rūdos, koncentratų ir žaliavų saugojimą;
d)
rūdos smulkinimą ir valymą;
e)
žaliavų koncentratų gamybą;
f)
metalų gavybą naudojant chemines, fizines ar biologines priemones;
g)
lydymą;
h)
metalų konversiją;
i)
šlakų valymą;
j)
metalų rafinavimą;
k)
metalų elektrolizę;
l)
metalų liejimą arba pakavimą;
m)
panaudotų medžiagų ir šlakų apdorojimą;
n)
visus susijusius pagalbinius procesus, pavyzdžiui, nuotekų valymą vietoje, įskaitant technologinio vandens valymą, tiesioginio aušinimo vandens bei paviršinių nuotekų valymą; dujų kiekio mažinimo sistemas, be kita ko, skirtas pirminėms bei antrinėms ore esančioms dujoms; katilus, be kita ko, skirtus tiekiamo vandens pirminiam valymui ir vidaus logistiką. 2. Antrinių ypatingos svarbos žaliavų sistemos ribos, kuriomis apibrėžiamas perdirbimo gyvavimo ciklo etapas, apima šiuos procesus, kai jie susiję su konkrečia perdirbta žaliava:
a)
pradinės grandies procesus, įskaitant pradinių medžiagų (laužo medžiagų ir pirminių koncentratų) išgavimą žaliavoms gaminti, cheminių medžiagų gamybą ir tiekimą (vežimą), pagalbinius procesus, kuro gamybą ir tiekimą (vežimą), elektros energijos gamybą ir tiekimą bei medžiagų vežimą organizacijai nepriklausančiomis transporto priemonėmis;
b)
koncentratų ir laužo vežimą organizacijai nuosavybės teise priklausančiomis arba jos valdomomis transporto priemonėmis;
c)
laužo, koncentratų ir žaliavų saugojimą;
d)
pirminį antrinių žaliavų apdorojimą;
e)
lydymą;
f)
metalų konversiją;
g)
metalų rafinavimą;
h)
metalų elektrolizę;
i)
metalų liejimą arba pakavimą;
j)
panaudotų medžiagų apdorojimą;
k)
visus susijusius pagalbinius procesus, pavyzdžiui, nuotekų valymą vietoje, įskaitant technologinio vandens valymą, tiesioginio aušinimo vandens bei paviršinių nuotekų valymą; dujų kiekio mažinimo sistemas, be kita ko, skirtas pirminėms bei antrinėms ore esančioms dujoms; katilus, be kita ko, skirtus tiekiamo vandens pirminiam valymui ir vidaus logistiką. 3. Naudojimo etapas arba gyvavimo ciklo pabaigos etapas į aplinkosauginio pėdsako skaičiavimus neįtraukiamas, nes atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas šių etapų metu neturi tiesioginės įtakos. Gali būti neįtraukiami ir kiti procesai, jeigu jų indėlis į konkrečios ypatingos svarbos žaliavos aplinkosauginį pėdsaką yra nereikšmingas. V dalis Poveikio kategorijos Apskaičiavimo taisyklėse nurodomos poveikio kategorijos, kurios turi būti įtraukiamos apskaičiuojant aplinkosauginį pėdsaką. Šios kategorijos pasirinkimas grindžiamas reikšmingų elementų analize, atliekama taikant tarptautiniu lygmeniu parengtus moksliškai pagrįstus metodus ir atsižvelgiant į:
a)
santykinę įvairaus poveikio svarbą, įskaitant jo santykinę svarbą siekiant Sąjungos klimato ir aplinkosaugos tikslų;
b)
vartotojų grandies įmonių, pageidaujančių pranešti apie jų naudojamų ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginį pėdsaką, poreikius. VI dalis Konkrečios bendrovės duomenų ir antrinių duomenų rinkinių naudojimas Skaičiavimo taisyklėse nurodoma, kaip visų susijusių procesų ir medžiagų atvejais reikia naudoti su konkrečia bendrove susijusius arba antrinius duomenų rinkinius. Jei pagal skaičiavimo taisykles galima pasirinkti tarp konkretaus bendrovės duomenų rinkinio ar antrinio duomenų rinkinio, Komisija apsvarsto galimybę skatinti naudoti konkrečios bendrovės duomenų rinkinį. Konkrečios bendrovės duomenis reikia naudoti bent tiems procesams, kuriuos tiesiogiai veikia atsakingas veiklos vykdytojas ir kuriais labiausiai prisidedama prie atitinkamų poveikio kategorijų. Konkrečios bendrovės veiklos duomenys turi būti naudojami kartu su aktualiais produkto aplinkosauginio pėdsako metodą atitinkančiais antrinių duomenų rinkiniais. Apskaičiavimo taisyklėse turi būti nurodyta, ar leidžiama imti mėginius, laikantis tarptautiniu lygmeniu parengtose moksliškai pagrįstose metodikose nustatytų kriterijų. Norint pakeisti ypatingos svarbos žaliavos gamybos medžiagų žiniaraštį ar energijos rūšių derinį būtina iš naujo apskaičiuoti aplinkosauginį pėdsaką. Nustatydama apskaičiavimo taisykles, be kita ko, siekiant apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris išmetamas dėl elektros energijos, naudojamos ypatingos svarbos žaliavoms gaminti, Komisija užtikrina nuoseklumą ir suderinamumą su kitomis atitinkamomis Sąjungos teisės nuostatomis, išskyrus atvejus, kai yra pateisinama to nedaryti. Į apskaičiavimo taisykles, nustatomas deleguotuoju aktu, įtraukiamas išsamus šių gyvavimo ciklo etapų modeliavimas:
a)
pirminių žaliavų gavybos, koncentravimo ir rafinavimo etapo;
b)
antrinių žaliavų įgijimo ir apdorojimo etapo. VII dalis Poveikio vertinimo metodai Aplinkosauginis pėdsakas apskaičiuojamas taikant moksliškai pagrįstus poveikio vertinimo metodus, kuriais atsižvelgiama į tarptautinio lygmens pokyčius, susijusius su atitinkamomis poveikio kategorijomis, susijusiomis su klimato kaita, vandeniu, oru, dirvožemiu, ištekliais, žemės naudojimu ir toksiškumu. Rezultatai pateikiami kaip apibūdintieji rezultatai be normalizavimo ir svertinio vertinimo. VIII dalis Aplinkosauginio pėdsako veiksmingumo klasės Atsižvelgiant į vidaus rinkai pateiktų produktų deklaracijose pateiktų aplinkosauginio pėdsako verčių pasiskirstymą, nustatomas reikšmingas veiksmingumo klasių skaičius, kai A kategorija yra geriausia klasė, kurioje gyvavimo ciklo poveikis mažiausias, kad būtų galima diferencijuoti rinką. Priskyrimo kiekvienai veiksmingumo klasei ribos ir tos klasės aprėpties nustatymas grindžiamas per praėjusius trejus metus rinkai pateiktų ypatingos svarbos žaliavų atitinkamų veiksmingumo rodiklių pasiskirstymu, numatoma technologine pažanga ir kitais nustatomais techniniais veiksniais. Komisija kas trejus metus peržiūri veiksmingumo klasių skaičių ir ribas tarp jų, kad jos ir toliau atitiktų realią rinkos padėtį ir numatomą jos raidą. IX dalis Atitikties vertinimas Apskaičiavimo ir tikrinimo taisyklėse nurodoma galiojanti vieno iš Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatytų modulių atitikties vertinimo procedūra, pritaikyta atsižvelgiant į atitinkamą žaliavą. Apibrėždama galiojančią atitikties vertinimo procedūrą, Komisija atsižvelgia į šiuos kriterijus:
a)
atitinkamo modulio tinkamumą žaliavos rūšiai ir proporcingumą siekiamam viešajam interesui;
b)
gaminio keliamo pavojaus pobūdį ir tai, kokiu mastu atitikties įvertinimas prilygsta pavojaus tipui ir laipsniui;
c)
kai būtinas trečiosios šalies dalyvavimas – gamintojo poreikį turėti galimybę pasirinkti Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatytus kokybės užtikrinimo ir gaminių sertifikavimo modulius. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|