2. Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktų, valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais tos dalies tikslais į atitinkamą buveinių tipų grupę gali neįtraukti labai dažnų ir plačiai paplitusių buveinių, užimančių daugiau kaip 3 % jų europinės teritorijos, tipų.
Jei valstybė narė taiko pirmoje pastraipoje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, ji įdiegia atkūrimo priemones:
|
a)
|
ne vėliau kaip 2050 m. kiekvieno iš tų tipų buveinėms – teritorijoje, sudarančioje bent 80 % ploto, kurio būklė nėra gera;
|
|
b)
|
ne vėliau kaip 2030 m. – teritorijoje, sudarančioje bent trečdalį a punkte nurodytos ploto procentinės dalies ir
|
|
c)
|
ne vėliau kaip 2040 m. – teritorijoje, sudarančioje bent du trečdalius a punkte nurodytos ploto procentinės dalies.
|
Pirmoje pastraipoje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik tuomet, jeigu užtikrinama, kad antros pastraipos a punkte nurodyta procentinė dalis netrukdys nacionaliniu biogeografiniu lygmeniu pasiekti arba išlaikyti palankią kiekvieno iš tų tipų buveinių apsaugos būklę.