4 straipsnis Sausumos, pakrančių ir gėlo vandens ekosistemų atkūrimas

1.   Valstybės narės įdiegia atkūrimo priemones, kurios yra būtinos I priede išvardytų tipų buveinių, kurių būklė nėra gera, teritorijų būklei pagerinti, kad ji taptų gera. Tokios atkūrimo priemonės turi apimti:

Šios dalies tikslais valstybės narės atitinkamai iki 2030 m. pirmenybę teikia atkūrimo priemonėms „Natura 2000“ teritorijose esančiuose plotuose.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktų, valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais tos dalies tikslais į atitinkamą buveinių tipų grupę gali neįtraukti labai dažnų ir plačiai paplitusių buveinių, užimančių daugiau kaip 3 % jų europinės teritorijos, tipų.

Jei valstybė narė taiko pirmoje pastraipoje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, ji įdiegia atkūrimo priemones:

Pirmoje pastraipoje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik tuomet, jeigu užtikrinama, kad antros pastraipos a punkte nurodyta procentinė dalis netrukdys nacionaliniu biogeografiniu lygmeniu pasiekti arba išlaikyti palankią kiekvieno iš tų tipų buveinių apsaugos būklę.

3.   Jeigu valstybė narė taiko nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 2 dalį, 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nustatyta pareiga taikoma visų likusių I priede išvardytų tipų buveinių, visam plotui, kurio būklė nėra gera, o 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatyta pareiga taikoma likusiems atitinkamų I priede išvardytų buveinių tipų grupių, plotams, kurių būklė nėra gera.

4.   Valstybės narės įdiegia atkūrimo priemones, kurios yra būtinos I priede išvardytų tipų buveinėms iš naujo įkurti tose teritorijose, kuriose tų tipų buveinių neaptinkama, kad būtų pasiektas palankus šių tipų buveinių referencinis plotas. Ne vėliau kaip 2030 m. tokios priemonės turi apimti bent 30 % papildomo paviršiaus ploto, kurio reikia, kad būtų pasiektas kiekvienos I priede nurodytos buveinių tipų grupės visas palankus referencinis plotas, apskaičiuotas 15 straipsnyje nurodytame nacionaliniame atkūrimo plane; ne vėliau kaip 2040 m. tos priemonės turi apimti bent 60 %, o ne vėliau kaip 2050 m. – 100 % tokio ploto.

5.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 4 dalies, jei valstybė narė mano, kad neįmanoma ne vėliau kaip 2050 m. įdiegti atkūrimo priemonių, būtinų, kad būtų pasiektas konkretaus tipo buveinės palankus referencinis plotas 100 % teritorijos, atitinkama valstybė narė 15 straipsnyje nurodytame nacionaliniame atkūrimo plane gali nustatyti mažesnę procentinę dalį 90–100 % intervale ir pateikti tinkamą pagrindimą. Tokiu atveju valstybė narė palaipsniui įdiegia atkūrimo priemones, kurios yra būtinos, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiekta ta mažesnė procentinė dalis. Ne vėliau kaip 2030 m. tos atkūrimo priemonės turi apimti bent 30 % papildomo ploto, kurio reikia, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiekta tokia mažesnė procentinė dalis, o ne vėliau kaip 2040 m. – bent 60 % papildomo ploto, kurio reikia, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiekta tokia mažesnė procentinė dalis.

6.   Jei valstybė narė konkrečių tipų buveinėms taiko nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 5 dalį, 4 dalyje nustatyta pareiga taikoma likusiems buveinių tipams, patenkantiems į I priede išvardytas buveinių tipų grupes, kurioms priklauso tie konkretūs buveinių tipai.

7.   Valstybės narės įdiegia Direktyvos 92/43/EEB II, IV ir V prieduose išvardytų rūšių sausumos, pakrančių ir gėlo vandens buveinių ir laukinių paukščių, patenkančių į Direktyvos 2009/147/EB taikymo sritį, sausumos, pakrančių ir gėlo vandens buveinių atkūrimo priemones, kurios, kartu su atkūrimo priemonėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 ir 4 dalyse, yra būtinos tų buveinių kokybei ir kiekybei gerinti, įskaitant jų įkūrimą iš naujo, ir jungtims tarp jų gerinti tol, kol bus pasiekta pakankama tų buveinių kokybė ir kiekybė.

8.   Nustatant teritorijas, tinkamiausias atkūrimo priemonėms pagal šio straipsnio 1, 4 ir 7 dalis diegti, remiamasi geriausiomis turimomis žiniomis ir naujausiais moksliniais duomenimis apie šio reglamento I priede išvardytų tipų buveinių būklę, kuri matuojama pagal struktūrą ir funkcijas, būtinas ilgalaikiam jų, įskaitant joms tipiškas rūšis, išlikimui kaip nurodyta Direktyvos 92/43/EEB 1 straipsnio e punkte, ir apie šio straipsnio 7 dalyje nurodytų rūšių buveinių kokybę ir kiekybę, naudojantis informacija, pateikiama pagal Direktyvos 92/43/EEB 17 straipsnį ir Direktyvos 2009/147/EB 12 straipsnį, ir, kai tikslinga, atsižvelgiant į tai, kad padėtis skirtinguose regionuose yra nevienoda, kaip nurodyta šio reglamento 14 straipsnio 16 dalies c punkte.

9.   Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2030 m. būtų žinoma tam tikrų tipų buveinių, esančių bent 90 % ploto, kuriuo dalijasi visos I priede išvardytų tipų buveinės, būklė, o ne vėliau kaip 2040 m. – visų I priede išvardytų tipų buveinių ploto būklė.

10.   Nustatant 1 ir 4 dalyse nurodytas atkūrimo priemones atsižvelgiama į poreikį gerinti I priede išvardytų tipų buveinių jungtis ir į 7 dalyje nurodytų rūšių, aptinkamų tų tipų buveinėse, ekologinius poreikius.

11.   Valstybės narės įdiegia priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad teritorijose, kuriose taikomos atkūrimo priemonės pagal 1, 4 ir 7 dalis, I priede išvardytų tipų buveinių būklė nuolat gerėtų, kol taps gera, o 7 dalyje nurodytų rūšių buveinių kokybė nuolat gerėtų, kol taps pakankama.

Nedarant poveikio Direktyvai 92/43/EEB valstybės narės įdiegia priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad teritorijų, kuriose pasiekta gera būklė ir užtikrinta pakankama rūšių buveinių kokybė, būklė reikšmingai neblogėtų.

12.   Nedarant poveikio Direktyvai 92/43/EEB ne vėliau kaip nacionalinių atkūrimo planų paskelbimo pagal šio reglamento 17 straipsnio 6 dalį dieną valstybės narės stengiasi įdiegti būtinas priemones, kad užkirstų kelią reikšmingam būklės blogėjimui teritorijose, kuriose aptinkama šio reglamento I priede išvardytų tipų buveinių, kurių būklė yra gera arba kurios yra būtinos norint pasiekti šio straipsnio 17 dalyje nustatytus atkūrimo tikslus.

13.   Šio straipsnio 11 ir 12 dalių atžvilgiu, už „Natura 2000“ teritorijų ribų valstybės narės gali, jei nėra alternatyvų, tose dalyse nustatytus būklės neblogėjimo reikalavimus kiekvieno savo teritorijos biogeografinio regiono lygmeniu taikyti kiekvieno tipo buveinėms ir kiekvienos rūšies buveinėms, jei atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip 2025 m. vasario 19 d. praneša Komisijai ketinanti taikyti šią dalį ir įvykdo 15 straipsnio 3 dalies g punkte, 20 straipsnio 1 dalies j punkte, 21 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas pareigas.

14.   Už „Natura 2000“ teritorijų ribų 11 dalyje nustatyta pareiga netaikoma tuo atveju, jei būklė blogėja dėl:

15.   Už „Natura 2000“ teritorijų ribų 12 dalyje nustatyta pareiga netaikoma tuo atveju, jei būklė blogėja dėl:

16.    „Natura 2000“ teritorijose 11 ir 12 dalyse nustatytų pareigų nevykdymas yra pateisinamas, jeigu taip atsitiko dėl:

17.   Valstybės narės užtikrina: