12.3 Susitarimai su trečiosiomis šalimis dėl turto rezervo valdymo, rezervinio turto investavimo, rezervinio turto saugojimo arba viešo TSŽ platinimo

TSŽ emitento, kuris yra sudaręs susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl turto rezervo valdymo, rezervinio turto investavimo, rezervinio turto saugojimo arba, kai taikytina, viešo TSŽ platinimo arba dėl tokių susitarimų sudarymo planų, valdymo organas turėtų patvirtinti, reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti šių trečiųjų šalių subjektų veiklos patikimumo reikalavimų politiką ir užtikrinti jų įgyvendinimą individualiu ir, kai taikytina, visos grupės mastu.

Į šią politiką reikėtų įtraukti pagrindinius susitarimų su trečiosiomis šalimis galiojimo laikotarpio etapus ir nustatyti su trečiųjų šalių pasitelkimu susijusius principus, pareigas ir procesus. Į politiką, visų pirma, reikėtų įtraukti bent:

• a. valdymo organo pareigas, įskaitant, jo dalyvavimą priimant sprendimus;
• b. verslo linijų, vidaus kontrolės funkcijų vykdytojų ir kitų asmenų dalyvavimą, susijusį su tais susitarimais;
• c. susitarimų su trečiosiomis šalimis planavimą ir struktūrą, įskaitant verslo reikalavimų, susijusių su trečiųjų šalių pasitelkimu, nustatymą;
• d. rizikos nustatymą, vertinimą ir valdymą pagal 1 1 skirsnį;
• e. išsamius potencialių trečiųjų šalių patikrinimus;
• f. interesų konfliktų nustatymo, prevencijos, valdymo ir atskleidimo politiką bei procedūras pagal Reglamento (ES) 2023/1114 32 straipsnį;
• g. veiklos tęstinumo planavimą ir pasitraukimo strategijas, kuriomis siekiama užtikrinti TSŽ emitento veiklos atsparumą trečiosios šalies subjekto žlugimo arba veiklos sutrikimo, darančio poveikį ypatingos svarbos veiklos vykdymui, atveju. TSŽ emitento veiklos tęstinumo ir pasitraukimo planuose turėtų būti įvertintas trečiosios šalies subjekto, kurį jis pasitelkia ypatingos svarbos operacijoms, pakeičiamumas ir kitos perspektyvios alternatyvos, kurios gali padėti užtikrinti veiklos atsparumą, jei trečiosios šalies subjekto veikla būtų sutrikdyta, pvz., pradedant vėl vykdyti operacijas įstaigos viduje;
• h. naujų susitarimų patvirtinimo procesą ;
• i. šių susitarimų įgyvendinimą, stebėseną ir valdymą, įskaitant nuolatinį trečiųjų šalių subjektų veiklos rezultatų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad santykiai neviršytų TSŽ emitento rizikos apetito ir priimtino ypatingos svarbos operacijų ir pagrindinių verslo linijų sutrikdymo lygio;
• j. tvarką, pagal kurią pranešama apie susitarimų su trečiųjų šalių subjektais pakeitimus ir į juos reaguojama;
• k. nepriklausomą teisės ir reguliavimo reikalavimų ir politikos laikymosi peržiūrą bei auditą ;
• l. susitarimų su trečiųjų šalių subjektais atnaujinimo procesus ;
• m. dokumentavimą ir informacijos saugojimą ;
• n. pasitraukimo strategijos bei nutraukimo procesus, įskaitant reikalavimą turėti dokumentais įformintą pasitraukimo planą dėl kiekvieno susitarimo su trečiosios šalies subjektu, kai toks pasitraukimas laikomas įmanomu, atsižvelgiant į galimą paslaugų teikimo stabdymą arba netikėtą susitarimo nutraukimą.

TSŽ emitentai turėtų įvertinti galimą susitarimų su trečiųjų šalių subjektais poveikį jų operacinei rizikai ir veiklos atsparumui pagal 1 2 skirsnį ir, spręsdami, ar funkciją turėtų atlikti trečiosios šalies subjektas, turėtų atsižvelgti į vertinimo rezultatus, o prieš sudarydami tokius susitarimus turėtų imtis atitinkamų veiksmų, kad išvengtų nepagrįstos papildomos operacinės rizikos.

Atlikdamas rizikos vertinimą, TSŽ emitentas taip pat turėtų atsižvelgti į numatomą siūlomo susitarimo naudą ir išlaidas, taip pat įvertinti visų rūšių riziką, kuri gali būti sumažinta arba geriau valdoma, ir visų rūšių riziką, kuri gali kilti dėl siūlomo susitarimo, atsižvelgiant bent į TSŽ emitento ir paslaugų teikėjo įgyvendintas priemones tokiai rizikai valdyti ir mažinti.

TSŽ emitentas, atlikdamas rizikos vertinimą prieš pasikliaujant trečiosios šalies subjektu ir nuolat stebėdamas trečiosios šalies subjekto veiklos rezultatus, turėtų:

• a. nustatyti ir suklasifikuoti atitinkamas funkcijas ir susijusius duomenis bei sistemas, įvertindamas jų jautrumą bei svarbą ir reikalingas apsaugos priemones;
• b. atlikti išsamią rizika grindžiamą funkcijų ir susijusių duomenų bei sistemų, dėl kurių nagrinėjama galimybė sudaryti susitarimą, analizę ir pašalinti galimą riziką, visų pirma, operacinę riziką, įskaitant subrangos, teisinę, IRT, atitikties užtikrinimo ir reputacijos riziką, ir priežiūros apribojimus, susijusius su šalimis, kuriose yra arba gali būti teikiamos paslaugos;
• c. atsižvelgti į geografinius priklausomybės ryšius ir susijusios rizikos valdymą. Ši rizika gali būti susijusi su ekonomine, finansine, politine, teisine ir reguliavimo aplinka atitinkamame ( - uose) jurisdikciją turinčiame ( - iuose) subjekte ( - uose), kurio ( - ių) teritorijoje bus teikiama atitinkama paslauga.

Prieš sudarydami susitarimą su trečiąja šalimi ir atsižvelgdami į riziką, įskaitant operacinę riziką ir sandorio šalies riziką, TSŽ emitentai savo atrankos ir vertinimo procese turėtų užtikrinti, kad trečiosios šalies subjektas būtų tinkamas.

TSŽ emitentai turėtų užtikrinti, kad trečiosios šalies subjektas būtų tinkamos verslo reputacijos, turėtų tinkamus ir pakankamus gebėjimus, patirtį, pajėgumus ir išteklius (pvz., žmogiškuosius, IT, finansinius), organizacinę struktūrą ir, jei taikytina, reikiamą ( - us) reguliavimo leidimą ( - us) arba registraciją ( - as), kad galėtų patikimai ir profesionaliai vykdyti funkciją ir prisiimtus įsipareigojimus per visą sutarties projekto laikotarpį.

Papildomi veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti atliekant išsamų galimo trečiosios šalies subjekto patikrinimą, gali būti šie (bet ne tik):

• a. jo verslo modelis, pobūdis, mastas, sudėtingumas, finansinė padėtis, nuosavybė ir grupės struktūra;
• b. ilgalaikiai santykiai su trečiosios šalies subjektu, kuris jau buvo įvertintas ir teikia paslaugas TSŽ emitentui;
• c. paslaugos ir paslaugų teikėjo pakeičiamumo lygis, įskaitant galimybę pasitraukti iš susitarimo su trečiąja šalimi ir pereiti prie kito paslaugų teikėjo arba vėl pradėti teikti ypatingos svarbos paslaugą įstaigos viduje, arba galimas tokio pakeitimo poveikis TSŽ emitento ypatingos svarbos operacijoms;
• d. ar trečiosios šalies subjektą prižiūri kompetentingos institucijos ar ne.

TSŽ emitentai turėtų imtis reikiamų veiksmų siekdami užtikrinti, kad trečiosios šalies elgesys atitiktų jų vertybes ir elgesio kodeksą.

TSŽ emitentai turėtų visada užtikrinti, kad trečioji šalis, kurią jie pasitelkia su turtu susietiems žetonams viešai platinti, laikytųsi procedūrų, kuriomis užtikrinamas Direktyvoje (ES) 2015/849 ir, kai taikytina, Reglamente (ES) 2023/1113 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą, nustatytų pareigų, susijusių su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija, vykdymą. Trečiosios šalies subjektas savo vidaus kontrolės sistemose turėtų užtikrinti, kad būtų nuolat vykdomos su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija susijusios pareigos pagal Direktyvą (ES) 2015/849 ir, kai taikytina, Reglamentą (ES) 2023/1113 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą.