10a straipsnis Nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu►M9Sąjungos◄taisyklės

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, pirmaisiais Reglamento (ES) 2023/956 taikymo metais to reglamento I priede išvardytų prekių gamybai skiriamas mažesnis nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius. Taikomas koeficientas, pagal kurį mažinamas tų prekių gamybai skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius (PADKM koeficientas). PADKM koeficientas per laikotarpį nuo to reglamento įsigaliojimo iki 2025 m. pabaigos yra lygus 100 % ir, taikant to reglamento 36 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas nuostatas, yra lygus: 2026 m. – 97,5 %, 2027 m. – 95 %, 2028 m. – 90 %, 2029 m. –77,5 %, 2030 m. – 51,5 %, 2031 m. – 39 %, 2032 m. – 26,5 % ir 2033 m. – 14 %. Nuo 2034 m. PADKM koeficientas netaikomas.

Nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus mažinimas apskaičiuojamas kasmet kaip Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytų prekių gamybai skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų paklausos procentinės dalies vidurkis, palyginti su apskaičiuotu visų įrenginių bendra nemokamų apyvartinių taršos leidimų paklausa atitinkamu laikotarpiu, kaip nurodyta šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje. Atliekant šį skaičiavimą taikomas PADKM koeficientas.

Apyvartiniai taršos leidimai, likę sumažinus nemokamai skiriamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, skiriami remti inovacijoms pagal 8 dalį.

Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija, teikdama metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pagal šios direktyvos 10 straipsnio 5 dalį, įvertina PADKM veiksmingumą sprendžiant anglies dioksido nutekėjimo rizikos problemą, susijusią su Sąjungoje pagamintomis prekėmis, skirtomis eksportuoti į trečiąsias valstybes, kurios netaiko ES ATLPS arba panašaus anglies dioksido apmokestinimo mechanizmo. Ataskaitoje visų pirma įvertinama anglies dioksido nutekėjimo rizika sektoriuose, kuriems bus taikomas PADKM, visų pirma vandenilio vaidmuo ir spartesnė jo plėtra, taip pat pokyčiai, susiję su prekybos srautais ir tuose sektoriuose pagamintų prekių būdinguoju išmetamųjų teršalų kiekiu, pasaulinėje rinkoje. Jei ataskaitoje padaroma išvada, kad Sąjungoje pagamintoms prekėms, skirtoms eksportuoti į trečiąsias valstybes, kurios netaiko ES ATLPS arba lygiaverčio anglies dioksido apmokestinimo mechanizmo, kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, Komisija, kai tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo ta anglies dioksido nutekėjimo rizika būtų šalinama laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių, įskaitant 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos XX straipsnį, ir atsižvelgiant į Sąjungos įrenginių dekarbonizavimą.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos peržiūrėtos nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo santykinių taršos rodiklių vertės. Šie aktai atitinka deleguotuosius aktus, priimtus pagal šio straipsnio 1 dalį, ir šiuos reikalavimus:

Nukrypstant nuo aromatiniams angliavandeniliams ir sintezės dujoms taikomų santykinių taršos rodiklių verčių, tos santykinių taršos rodiklių vertės pakoreguojamos tokia pačia procentine dalimi kaip naftos perdirbimo įmonėms taikomi santykiniai taršos rodikliai, siekiant tų produktų gamintojams užtikrinti vienodas sąlygas.

Trečioje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Siekiant skatinti veiksmingą energijos gaminimą iš išmetamųjų dujų atliekų, trečios pastraipos b punkte nurodytu laikotarpiu išlydytam metalui taikoma rodiklio, daugiausia susijusio su išmetamųjų dujų atliekomis, vertė atnaujinama taikant 0,2 % metinę sumažinimo normą.

Valstybės narės taip pat siekia pirmoje pastraipoje nurodytoms finansinėms priemonėms panaudoti ne daugiau kaip 25 % savo pajamų, gautų pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione. Pasibaigus kiekvieniems metams, tokias finansines priemones taikančios valstybės narės per 3 mėnesius lengvai prieinama forma viešai paskelbia bendrą kompensacijos sumą pagal šia kompensacija galintį pasinaudoti sektorių ir jo pošakį. Nuo 2018 m. kiekvienais metais, kuriais valstybė narė daugiau kaip 25 % savo pajamų, gautų pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione panaudoja tokiais tikslais, ji paskelbia ataskaitą, kurioje nurodo priežastis, dėl kurių viršijo tą sumą. Ataskaitoje, be kita ko, pateikiama informacija apie elektros energijos kainas dideliems pramoniniams vartotojams, kurie naudojasi tokiomis finansinėmis priemonėmis, nedarant poveikio reikalavimams dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie tai, ar buvo tinkamai apsvarstyta galimybė taikyti kitas priemones siekiant tvariai sumažinti netiesiogines su anglies dioksidu susijusias išlaidas vidutinės trukmės–ilguoju laikotarpiu.

Komisija į 10 straipsnio 5 dalyje numatytą ataskaitą įtraukia, inter alia, tokių finansinių priemonių poveikio vidaus rinkai įvertinimą ir prireikus rekomenduoja priemones, kurių gali prireikti atsižvelgiant į tą įvertinimą.

Tomis priemonėmis turi būti užtikrinama tinkama apsauga nuo anglies dioksido nutekėjimo rizikos remiantis netiesiogiai išmetamo CO2 kiekiais vienam produkcijos vienetui ex ante santykiniais taršos rodikliais. Tie taršos rodikliai apskaičiuojami atitinkamam sektoriui ar jo pošakiui pagal elektros energijos kiekį, suvartotą vienam produkcijos vienetui, naudojant veiksmingiausias turimas technologijas, ir išmetamą CO2 kiekį, siejamą su atitinkamu Europos elektros energijos gamybos mišiniu.

Komisija inovacijų fondui skirtus apyvartinius taršos leidimus skiria laikotarpio pradžioje, siekdama užtikrinti, kad inovacijoms skatinti, įskaitant masto didinimą, būtų turima pakankamai išteklių.

Apyvartiniai taršos leidimai, kurie nebuvo suteikti orlaivių naudotojams dėl jų veiklos nebevykdymo ir kurie nėra būtini siekiant padengti nepakankamą tų orlaivių naudotojų atsisakytų leidimų skaičių, taip pat naudojami inovacijoms remti, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje.

Be to, inovacijų paramai skiriama 5 mln. apyvartinių taršos leidimų iš 3c straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodyto skaičiaus, susijusio su aviacijos apyvartiniais taršos leidimais 2026 m., kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje.

Be to, 50 mln. nepaskirstytų apyvartinių taršos leidimų iš rinkos stabilumo rezervo papildys likusias pajamas, gaunamas už 300 mln. apyvartinių taršos leidimų, numatytų parduoti 2013–2020 m. laikotarpiu pagal Komisijos sprendimą 2010/670/ES ( 19 ), ir jie bus panaudoti tinkamu laiku inovacijoms remti, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje.

Rengdama ir įgyvendindama Inovacijų fondo kvietimus teikti pasiūlymus arba konkurencinius konkursus pagal Inovacijų fondą, Komisija apsvarsto strateginius projektus, pripažintus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl priemonių sistemos Europos poveikio klimatui neutralizavimo technologijos produktų gamybos ekosistemai stiprinti sukūrimo, kurie laikomi prisidedančiais prie Europos strateginių technologijų platformos (STEP) tikslų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/795 ( 20 ) 2 straipsnio 4 dalį įgyvendinimo. Valstybės narės apsvarsto galimybę teikti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, įsteigtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1058 ( 21 ), ir Teisingos pertvarkos fondo, įsteigto Reglamentu (ES) 2021/1056, jų teritorijoje įgyvendinamiems projektams taikant pagal Inovacijų fondą sukurtus finansinius mechanizmus, pavyzdžiui, aukciono kaip paslaugos sistemą.

Inovacijų fondo lėšos skiriamos I ir III prieduose išvardytiems sektoriams, taip pat produktams ir procesams, kuriais pakeičiami didelio anglies dioksido intensyvumo produktai, gaminami arba naudojami I priede išvardytuose sektoriuose, įskaitant novatoriškas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos kaupimo technologijas ir aplinkai saugų anglies dioksido surinkimą ir saugojimą (CCU), kuris iš esmės prisideda prie klimato kaitos švelninimo, ypač tais atvejais, kai procesų išmetami teršalai yra neišvengiami, turi padėti skatinti statyti ir eksploatuoti projektų objektus, skirtus aplinkai saugiam CO2 surinkimui, transportavimui ir geologiniam saugojimui, ypač tais atvejais, kai pramoninių procesų išmetami teršalai yra neišvengiami, ir tiesioginiam CO2 surinkimui iš atmosferos užtikrinant saugų, tvarų ir nuolatinį saugojimą (DACS), geografiniu požiūriu subalansuotose vietose. Inovacijų fondo lėšomis taip pat gali būti remiamos novatoriškos proveržio technologijos ir infrastruktūra, įskaitant mažataršių ir netaršių degalų gamybą, siekiant dekarbonizuoti jūrų, aviacijos, geležinkelių ir kelių transporto sektorius, įskaitant kolektyvinių formų transportą, pvz., viešąjį transportą ir tolimojo susisiekimo autobusais paslaugas.

Aviacijos sektoriuje fondas taip pat gali remti elektrifikaciją ir veiksmus, kuriais siekiama sumažinti bendrą aviacijos poveikį klimatui.

Ypatingą dėmesį Komisija skiria projektams sektoriuose, kurie patenka į Reglamento (ES) 2023/956 taikymo sritį, siekiant remti mažo anglies dioksido kiekio technologijų, CCU, CCS, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos kaupimo inovacijas taip, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, siekiant, kad per 2021–2030 m. laikotarpį projektams šiuose sektoriuose būtų suteikta didelė apyvartiniams taršoms leidimams, nurodytiems šio straipsnio 1a dalies ketvirtoje pastraipoje, lygiavertės finansinės vertės dalis. Be to, Komisija ir anksčiau nei 2027 m. gali paskelbti kvietimus teikti pasiūlymus, skirtus į to reglamento taikymo sritį patenkantiems sektoriams.

Ypatingą dėmesį Komisija taip pat skiria projektams, kuriais prisidedama prie jūrų sektoriaus dekarbonizavimo, ir prireikus į inovacijų fondo kvietimus teikti pasiūlymus įtraukia temas, skirtas tai temai, įskaitant jūrų transporto elektrifikavimą ir viso jo poveikio klimatui, įskaitant išmetamą juodosios anglies kiekį, aspektus. Tokių kvietimų teikti pasiūlymus projektų atrankos kriterijuose taip pat ypač atsižvelgiama į galimybes didinti biologinės įvairovės apsaugą ir mažinti projektų ir investicijų keliamą triukšmą ir vandens taršą, taikant projektų atrankos kriterijus.

Pagal 8a dalį inovacijų fondas gali remti projektus konkurencinio konkurso būdu, pavyzdžiui, sutartimis dėl kainų skirtumo, sutartimis dėl anglies dioksido kainų skirtumo arba fiksuotųjų priemokų sutartimis, siekiant remti dekarbonizavimo technologijas, kurioms anglies dioksido kaina gali būti nepakankama paskata.

Komisija siekia inovacijų fondo ir programos „Europos horizontas“ sinergijos, visų pirma kiek tai susiję su Europos partnerystėmis, ir, kai aktualu, siekia inovacijų fondo ir kitų Sąjungos programų sinergijos.

Visų valstybių narių teritorijoje vykdomi projektai, įskaitant mažos apimties ir vidutinio masto projektus, yra tinkami finansuoti, o jūrinės veiklos atveju – projektai, turintys aiškią pridėtinę vertę Sąjungai. Technologijos, kurioms skiriama parama, turi būti novatoriškos ir be paramos dar nebūti komerciškai perspektyvios panašiu mastu; tai turi būti proveržio sprendimai arba pakankamai brandžios technologijos, kurias galima taikyti ikikomerciniame etape.

Komisija užtikrina, kad inovacijų fondui skirtini apyvartiniai taršos leidimai būtų parduodami aukcionuose laikantis šios direktyvos 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų principų ir sąlygų. Pajamos iš aukcionų sudaro išorės asignuotąsias pajamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 ( 22 ) 21 straipsnio 5 dalį. Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

Gavusi prašymą, Komisija teikia valstybėms narėms, kurių faktinio dalyvavimo lygis Inovacijų fondo projektuose yra žemas, techninę pagalbą, siekiant padidinti prašančios valstybės narės pajėgumus remti projektų rengėjų jų atitinkamose teritorijose pastangas teikti paraiškas dėl finansavimo iš inovacijų fondo, kad būtų pagerintas faktinis dalyvavimas geografinių sričių požiūriu inovacijų fondo veikloje ir pagerinta bendra pateiktų projektų kokybė. Komisija siekia veiksmingos, kokybe grindžiamos geografinės aprėpties, susijusios su finansavimu iš Inovacijų fondo visoje Sąjungoje ir užtikrina visapusišką pažangos stebėseną ir tinkamus tolesnius veiksmus šioje srityje.

Gavusi pareiškėjų sutikimą, užbaigus kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą, Komisija informuoja valstybes nares apie paraiškas dėl projektų finansavimo jų atitinkamose teritorijose ir pateikia joms išsamią informaciją apie tas paraiškas, kad valstybėms narėms būtų lengviau koordinuoti paramą projektams. Be to, prieš skiriant paramą Komisija informuoja valstybes nares apie preliminariai atrinktų projektų sąrašą.

Projektai atrenkami taikant skaidrią atrankos procedūrą, technologijų atžvilgiu neutraliu būdu, vadovaujantis šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytais inovacijų fondo tikslais ir objektyviais bei skaidriais kriterijais, atsižvelgiant į tai, kokiu mastu projektais svariai prisidedama siekiant Sąjungos klimato ir energetikos tikslų, kartu prisidedant prie nulinės taršos ir žiediškumo tikslų pagal šios dalies pirmą pastraipą, taip pat prireikus atsižvelgiant į tai, kokiu mastu projektais padedama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį gerokai labiau nei 2 dalyje nurodyti santykiniai taršos rodikliai. Projektai turi turėti potencialo būti plačiai taikomi arba labai sumažinti perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos išlaidas atitinkamuose sektoriuose. Pirmenybė teikiama novatoriškoms technologijoms ir procesams, kuriais sprendžiamas daugialypio poveikio aplinkai klausimas. Projektais, susijusiais su CCU, sumažinamas grynasis išmetamas teršalų kiekis ir užtikrinama, kad būtų išvengta CO2 išmetimo arba jis būtų nuolat saugomas. Jei dotacijos skiriamos paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus, gali būti remiama iki 60 % atitinkamų projektų išlaidų, iš kurių iki 40 % gali nepriklausyti nuo patikrinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris nebuvo išmestas, su sąlyga, kad pasiekti iš anksto nustatyti tarpiniai tikslai, atsižvelgiant į diegiamą technologiją. Jei parama skiriama surengus konkurencinius konkursus arba tai yra techninė pagalba, gali būti remiama iki 100 % atitinkamų projektų išlaidų. Taikant projektų atrankos kriterijus atsižvelgiama į išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą keliuose sektoriuose, kurį turi jungtiniai projektai, įskaitant netoliese esančias vietoves.

Inovacijų fondo lėšomis finansuojamų projektų subjektai privalo dalytis žiniomis su kitų susijusių projektų subjektais ir su teisėtą interesą turinčiais Sąjungos mokslininkais. Dalijimosi žiniomis sąlygas Komisija nustato kvietimuose teikti pasiūlymus.

Kvietimai teikti pasiūlymus turi būti atviri ir skaidrūs. Rengdama kvietimus teikti pasiūlymus, Komisija stengiasi užtikrinti, kad būtų tinkamai apimti visi sektoriai. Komisija imasi priemonių, siekdama užtikrinti, kad informacija apie kvietimus teikti pasiūlymus būtų skleidžiama kuo plačiau, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos šios direktyvos nuostatos dėl inovacijų fondo veikimo taisyklių, įskaitant atrankos procedūrą ir kriterijus, ir reikalavimus atitinkančių sektorių ir įvairių rūšių paramai taikomų techninių reikalavimų.

Pagal šį mechanizmą jokiam projektui negali būti skiriama parama, viršijanti 15 % visų šiam tikslui skirtų apyvartinių taršos leidimų. Į tuos apyvartinius taršos leidimus atsižvelgiama pagal 7 dalį.

Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. ir po to kiekvienais metais Komisija šios direktyvos 22a straipsnio 1 dalyje nurodytam Klimato kaitos komitetui pateikia inovacijų fondo įgyvendinimo ataskaitą, kurioje pateikiama projektų, kuriems skirtas finansavimas, analizė pagal sektorius ir valstybes nares ir numatomas tų projektų, kuriems skirta parama, indėlis siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo Sąjungoje, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119. Komisija ataskaitą taip pat pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir ją paskelbia viešai.

Remdamasi kokybiniu ir kiekybiniu Komisijos atliktu finansinės rizikos, kylančios dėl sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo įgyvendinimo, vertinimu, kuris turi būti atliktas pasibaigus pirmiesiems dviem konkurencinio konkurso mechanizmo etapams ir po to kaskart, kai tai būtina, laikantis rizikos ribojimo principo, pagal kurį turtas ir pelnas nepervertinami, o įsipareigojimai ir nuostoliai pakankamai įvertinami, Komisija, naudodamasi aštuntoje pastraipoje nurodytu įgaliojimu, gali nuspręsti pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis padengti tik dalį finansinių įsipareigojimų, susijusių su sutartimis dėl kainų skirtumo ir sutartimis dėl anglies dioksido kainų skirtumo, pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis ir likusią dalį padengti kitomis priemonėmis. Komisija siekia apriboti kitų padengimo priemonių naudojimą.

Jei atlikus vertinimą padaroma išvada, kad norint išnaudoti visą sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo potencialą būtinos kitos padengimo priemonės, Komisija siekia subalansuoto kitų padengimo priemonių derinio. Nukrypdama nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 210 straipsnio 1 dalies, Komisija nustato kitų padengimo priemonių naudojimo mastą pagal šios dalies aštuntoje pastraipoje numatytą deleguotąjį aktą.

Likęs finansinis įsipareigojimas pakankamai padengiamas, atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 X antraštinės dalies principus, jei reikalinga, prisitaikant prie sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo ypatumų, nukrypstant nuo to reglamento 209 straipsnio 2 dalies d ir h punktų, 210 straipsnio 1 dalies, 211 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalių, 212, 213 ir 214 straipsnių, 218 straipsnio 1 dalies ir 219 straipsnio 3 ir 6 dalių. Kai taikytina, šios dalies aštuntoje pastraipoje numatytu deleguotuoju aktu nustatomos kitos padengimo priemonės, atidėjinių norma ir būtinos nukrypti leidžiančios nuostatos.

Komisija nepanaudoja daugiau kaip 30 % pajamų, gautų aukcione pardavus leidimus, skirtus inovacijų fondui pagal 8 dalį, atidėjiniams sutartims dėl kainų skirtumo ir sutartims dėl anglies dioksido kainų skirtumo finansuoti.

Atidėjinių norma turi būti ne mažesnė kaip 50 % visų finansinių įsipareigojimų, prisiimtų Sąjungos biudžete dėl sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo. Nustatydama atidėjinių normą, Komisija atsižvelgia į elementus, kurie gali sumažinti Sąjungos biudžetui kylančią finansinę riziką, neskaitant inovacijų fondo turimų asignavimų, pavyzdžiui, į galimą savanorišką atsakomybės pasidalijimą su valstybėmis narėmis arba galimą privačiojo sektoriaus perdraudimo mechanizmą. Komisija peržiūri atidėjinių normą bent kas trejus metus nuo deleguotojo akto, kuriuo ji nustatoma pirmą kartą, taikymo pradžios dienos.

Siekiant išvengti spekuliacinių paraiškų, galimybė dalyvauti konkurenciniame konkurse gali būti suteikiama su sąlyga, kad pareiškėjai sumokės užstatą, kuris negrąžinamas, jei neįvykdoma sutartis. Tokie negrąžinami užstatai inovacijų fondui naudojami kaip išorės asignuotosios pajamos pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 21 straipsnio 5 dalį. Visi pagal sutarties dėl kainų skirtumo arba sutarties dėl anglies dioksido kainų skirtumo sąlygas paramą teikiančiai institucijai sumokėti paramos gavėjo įnašai, kai referencinė kaina yra didesnė už vykdymo kainą (grįžtamosios lėšos), inovacijų fondui naudojami kaip išorės asignuotosios pajamos pagal to reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

Komisijai pagal šios direktyvos 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, kad būtų numatytos ir išsamiai išdėstytos kitos padengimo priemonės, jei tokių yra, ir, kai taikytina, atidėjinių norma ir būtinos papildomos nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 X antraštinės dalies nukrypti leidžiančios nuostatos, kaip nustatyta šios dalies ketvirtoje pastraipoje, taip pat konkurencinių konkursų mechanizmų veikimo taisyklės, visų pirma susijusios su užstatais ir grįžtamosiomis lėšomis.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama šios dalies penkta pastraipa, toje pastraipoje nurodytą 30 % ribą padidinant iš viso ne daugiau kaip 20 procentinių punktų, kai tai būtina siekiant reaguoti į sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo paklausą, atsižvelgiant į patirtį, įgytą per pirmuosius konkurencinių konkursų mechanizmo etapus, ir į poreikį rasti tinkamą tokių dotacijų ir sutarčių pusiausvyrą teikiant inovacijų fondo paramą.

Inovacijų fondo finansinė parama yra proporcinga šiame straipsnyje nustatytiems politikos tikslams ir nesukelia nepagrįstų vidaus rinkos iškraipymų. To siekiant, parama skiriama tik papildomoms išlaidoms arba investavimo rizikai, kurios investuotojai negali prisiimti įprastomis rinkos sąlygomis, padengti.