|
+III PRIEDAS Mėginių ėmimo vietų, skirtų koncentracijų aplinkos ore ir iškritų lygio matavimui, išdėstymas ir mažiausias skaičius |
III PRIEDAS Mėginių ėmimo vietų, skirtų koncentracijų aplinkos ore ir iškritų lygio matavimui, išdėstymas ir mažiausias skaičiusIII PRIEDAS Mėginių ėmimo vietų, skirtų koncentracijų aplinkos ore ir iškritų lygio matavimui, išdėstymas ir mažiausias skaičius I. Išdėstymas makroskalėje Mėginių ėmimo vietos turėtų būti parinktos taip, kad: — teiktų duomenis apie zonose ir aglomeracijose esančias teritorijas, kuriose tikėtina, jog gyventojai būtų tiesiogiai arba netiesiogiai veikiami didžiausių koncentracijų vidutiniškai per kalendorinius metus, — teiktų duomenis apie lygius kitose zonų arba aglomeracijų teritorijose, kurios yra laikomos tipinėmis pagal poveikį visiems gyventojams, — teiktų duomenis apie iškritų lygį, atspindintį netiesioginį poveikį gyventojams per maisto grandinę. Mėginių ėmimo vietos paprastai turėtų būti išdėstomos taip, kad būtų išvengta šalia jų esančios labai mažos mikroaplinkos matavimo. Rekomenduojama įrengti mėginių ėmimo vietą taip, kad ją supančios teritorijos, kuriame bus matuojama oro kokybė, plotas būtų ne mažesnis kaip 200 m2 intensyvaus eismo vietose, ne mažesnis kaip 250 m × 250 m pramoninėse vietovėse, jei įmanoma, ir ne mažesnis kaip keli kvadratiniai kilometrai miestų foninėse vietovėse. Jeigu tikslas – įvertinti foninius lygius, tai mėginių ėmimo vieta neturėtų būti įtakojama šalia esančių, t. y. arčiau nei keli kilometrai, aglomeracijų arba pramoninių vietovių. Jeigu vertinama pramoninio šaltinio įtaka, bent viena mėginių ėmimo vieta įrengiama pavėjui nuo šaltinio, esančio artimiausiame gyvenamajame rajone. Jeigu foninė koncentracija nėra žinoma, papildoma mėginių ėmimo vieta įrengiama vyraujančios vėjo krypties teritorijoje. Ypač tada, jeigu taikoma 3 straipsnio 3 dalis, mėginių ėmimo vietos turėtų būti išdėstytos taip, kad geriausių prieinamų gamybos būdų taikymas galėtų būti kontroliuojamas. Be to, jei įmanoma, mėginių ėmimo vietos turėtų būti išdėstytos panašiose vietose, nesančiose artimiausioje kaimynystėje. Tam tikrais atvejais jos turėtų būti įrengiamos kartu su KD10 mėginių ėmimo vietomis. II. Išdėstymas mikroskalėje Kiek tai įmanoma, turėtų būti laikomasi šių gairių: — neturėtų būti jokių užtvarų oro srautui patekti į mėginių ėmiklio įsiurbiamąją angą (dažniausiai laikomą kelių metrų atstumu nuo pastatų, balkonų, medžių ir kitų kliūčių, bei mažiausiai 0,5 m atstumu nuo arčiausio pastato, kai mėginiai imami nustatyti oro kokybei šalia eile išrikiuotų pastatų), — mėginio ėmiklio įsiurbiamoji anga paprastai turėtų būti įrengta 1,5 m (kvėpavimo zona) – 4 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Kai kuriomis aplinkybėmis ji gali būti aukščiau (iki 8 m). Tai gali būti svarbu, kai oro kokybę matuojanti stotis apibūdina didelę teritoriją, — mėginio ėmiklio įsiurbiamoji anga neturėtų būti prie pat taršos šaltinių, kad į ją nepatektų vien teršalai, dar nesusimaišę su aplinkos oru, — ėmiklio išmetamoji anga turėtų būti laikoma taip, kad ištrauktas oras vėl nepatektų į įsiurbiamąją angą, — transporto įtaką atspindinčios mėginių ėmimo vietos turėtų būti įrengtos bent 25 m atstumu nuo svarbiausių transporto mazgų pakraščio ir bent 4 m nuo artimiausios eismo juostos vidurio; įsiurbiamosios angos turėtų būti išdėstytos taip, kad būtų apibūdintų oro kokybę šalia eile išrikiuotų pastatų, — matuojant iškritas kaimiškosiose foninėse teritorijose, kiek tai įmanoma ir jeigu tai nenumatyta prieduose, turėtų būti laikomasi EMEP rekomendacijų ir kriterijų. Taip pat galima atsižvelgti į šiuos veiksnius: — trukdančius šaltinius, — saugumą, — priėjimą, — galimybę naudotis elektros energija ir telefono ryšiu, — vietovės matomumą jos aplinkos atžvilgiu, — visuomenės ir operatorių saugumą, — pageidavimą įrengti toje pat vietoje skirtingų teršalų mėginių ėmimo vietas, — planavimo reikalavimus. III. Dokumentai ir vietų parinkimo peržiūra Klasifikavimo etape mėginių ėmimo vietų parinkimas turėtų būti pagrįstas dokumentais, pvz., supančios teritorijos topografinėmis nuotraukomis ir detaliu planu. Vietos turėtų būti reguliariai peržiūrimos, pakartotinai pateikiant dokumentus, kad būtų galima įsitikinti, jog parinkimo kriterijai tebegalioja. IV. Mėginių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno koncentracijų aplinkos ore matavimams, skaičiaus nustatymo kriterijai Mažiausias mėginių ėmimo vietų skaičius, reikalingas atlikti matavimus nustatytose vietose, skirtas įvertinti atitikimą siektinoms vertėms, nustatytoms žmonių sveikatos apsaugai zonose ir aglomeracijose, kuriose matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis. a) Pasklidieji taršos šaltiniai
b) Sutelktieji taršos šaltiniai Vertinant taršą vietovėse, esančiose netoliese sutelktosios taršos šaltiniuose, fiksuotiems matavimams skirtos mėginių ėmimo vietos turėtų būti išdėstomos atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų tankį, galimus aplinkos oro taršos pasiskirstymo modelius bei poveikį gyventojams. Mėginių ėmimo vietos turėtų būti išdėstytos taip, kad būtų galima kontroliuoti Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtų geriausių prieinamų gamybos būdų taikymą. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||