|
+B PRIEDAS METINĖ ENERGETIKOS STATISTIKA |
B PRIEDAS METINĖ ENERGETIKOS STATISTIKA
B PRIEDAS METINĖ ENERGETIKOS STATISTIKA Šiame priede apibūdinama kasmet renkamų energetikos statistinių duomenų apimtis, matavimo vienetai, ataskaitinis laikotarpis, dažnumas, terminas ir pateikimo tvarka. Jeigu nenurodyta kitaip, renkant visus šiame priede nurodytus duomenis, taikomos šios nuostatos:
a)
ataskaitinis laikotarpis: teikiamų duomenų ataskaitinis laikotarpis – kalendoriniai metai (sausio 1 d. – gruodžio 31 d.), pradedant nuo 2022 m. ataskaitinių metų;
b)
dažnumas: duomenys turėtų būti teikiami kasmet;
c)
duomenų pateikimo terminas: jeigu nenurodyta kitaip, duomenys turėtų būti perduodami iki metų, einančių po ataskaitinių metų, spalio 31 d.;
d)
pateikimo forma: pateikimo forma turėtų atitikti Eurostato nurodytą atitinkamą keitimosi duomenimis standartą.
e)
pateikimo būdas: duomenys turėtų būti perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į vieną bendrą Eurostato duomenų prieigą. Šiame priede nepaaiškinti terminai aiškinami A priede. 1. KIETASIS IŠKASTINIS KURAS IR PAGAMINTOS DUJOS 1.1. Susiję energetikos produktai Jei nenurodyta kitaip, šie duomenys renkami apie visus A priedo 3.1 dalyje „ANGLYS (kietasis iškastinis kuras ir pagamintos dujos)“ nurodytus energetikos produktus. 1.2. Suvestinių rodiklių sąrašas Jei nenurodyta kitaip, šis suvestinių rodiklių sąrašas turi būti pateiktas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu. 1.2.1. TIEKIMAS 1.2.1.1. Gamyba 1.2.1.1.1. Požeminė gamyba Taikytina tik antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui. 1.2.1.1.2. Paviršinė gamyba Taikytina tik antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui. 1.2.1.2. Gavimas iš kitų šaltinių Sudaro šie du komponentai:
—
regeneruotos suspensijos, antrarūšiai produktai ir kiti žemos kokybės akmens anglių produktai, kurių negalima skirstyti pagal anglių tipą. Įtraukiamos iš susikaupusių atliekų ir kitų atliekų talpyklų gautos anglys,
—
gavimas iš kitų šaltinių.
1.2.1.3. Gavimas iš kitų šaltinių: iš naftos produktų Netaikoma antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, durpėms, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui. 1.2.1.4. Gavimas iš kitų šaltinių: iš gamtinių dujų Netaikoma antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, durpėms, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui. 1.2.1.5. Gavimas iš kitų šaltinių: iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių Netaikoma antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, durpėms, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui. 1.2.1.6. Importas 1.2.1.7. Eksportas 1.2.1.8. Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas 1.2.1.9. Atsargų pokyčiai 1.2.2. TRANSFORMAVIMO SEKTORIUS 1.2.2.1. Tik elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės 1.2.2.2. Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP), kaip pagrindinės veiklos, blokai 1.2.2.3. Tik šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės 1.2.2.4. Tik elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės 1.2.2.5. Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) savoms reikmėms blokai 1.2.2.6. Tik šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės 1.2.2.7. Akmens anglių briketų gamyklos 1.2.2.8. Kokso krosnys 1.2.2.9. Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos 1.2.2.10. Dujų gamyklos 1.2.2.11. Aukštakrosnės 1.2.2.12. Akmens anglių skystinimas 1.2.2.13. Sumaišytoms gamtinėms dujoms 1.2.2.14. Vandenilio gamyba 1.2.2.15. Kitur nenurodyta – transformavimas 1.2.3. ENERGETIKOS SEKTORIUS 1.2.3.1. Elektros energijos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) ir šilumos gamybos įmonės 1.2.3.2. Akmens anglių kasyklos 1.2.3.3. Akmens anglių briketų gamyklos 1.2.3.4. Kokso krosnys 1.2.3.5. Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos 1.2.3.6. Dujų gamyklos 1.2.3.7. Aukštakrosnės 1.2.3.8. Naftos perdirbimo gamyklos 1.2.3.9. Akmens anglių skystinimas 1.2.3.10. Vandenilio gamyba, skystinimas ir dujinimas 1.2.3.11. Kitur nenurodyta – energetikos veikla 1.2.4. PERDAVIMO IR paskirstymo nuostoliai 1.2.5. NAUDOJIMAS NE ENERGETIKOS REIKMĖMS 1.2.5.1. Pramonės, transformavimo ir energetikos sektoriai Naudojimas ne energetikos reikmėms visuose pramonės, transformavimo ir energetikos subsektoriuose. 1.2.5.1.1. Chemijos ir naftos chemijos sektorius NACE 20 ir 21 skyriai: anglių naudojimas ne energetikos reikmėms apima anglių kaip žaliavos naudojimą trąšoms ir kitiems naftos chemijos produktams gaminti. 1.2.5.2. Transporto sektorius Naudojimas ne energetikos reikmėms visuose transporto subsektoriuose. 1.2.5.3. Kiti sektoriai Naudojimas ne energetikos reikmėms šiuose sektoriuose: komercinių ir viešųjų paslaugų, namų ūkių, žemės ūkio ir kituose kitur nenurodytuose sektoriuose – kita. 1.2.6. GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – PRAMONĖS SEKTORIUS 1.2.6.1. Geležies ir plieno 1.2.6.2. Chemijos ir naftos chemijos 1.2.6.3. Spalvotųjų metalų 1.2.6.4. Nemetalų mineralų 1.2.6.5. Transporto įrangos 1.2.6.6. Mašinų 1.2.6.7. Kasybos ir karjerų eksploatavimo 1.2.6.8. Maisto produktų, gėrimų ir tabako 1.2.6.9. Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo 1.2.6.10. Medienos ir medienos gaminių 1.2.6.11. Statybos 1.2.6.12. Tekstilės ir odos 1.2.6.13. Kitur nenurodyta – pramonė 1.2.7. GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – TRANSPORTO SEKTORIUS 1.2.7.1. Geležinkeliai 1.2.7.2. Vidaus laivyba 1.2.7.3. Kitur nenurodyta – transportas 1.2.8. GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – KITI SEKTORIAI 1.2.8.1. Komercinės ir viešosios paslaugos 1.2.8.2. Namų ūkiai 1.2.8.3. Žemės ūkis 1.2.8.4. Miškininkystė 1.2.8.5. Žvejyba 1.2.8.6. Kitur nenurodyta – kita 1.2.9. IMPORTAS PAGAL KILMĖS ŠALĮ IR EKSPORTAS PAGAL PASKIRTIES ŠALĮ Turėtų būti nurodomas importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį. Taikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, akmens anglių briketams, kokso krosnių koksui, akmens anglių degutui, BKB, durpėms, durpių produktams, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui. 1.2.10. ŠILUMINGUMAS Taikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, akmens anglių briketams, kokso krosnių koksui, dujiniam koksui, akmens anglių degutui, BKB, durpėms, durpių produktams, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui. Turi būti nurodytas viršutinis šilumingumas ir žemutinis šilumingumas, susijęs su šiais suvestiniais rodikliais:
1.2.10.1.
Gamyba
1.2.10.2.
Importas
1.2.10.3.
Eksportas
1.2.10.4.
Sunaudota kokso krosnyse
1.2.10.5.
Sunaudota aukštakrosnėse
1.2.10.6.
Sunaudota pagrindinės veiklos gamintojų tik elektros energijos gamybos, tik šilumos gamybos ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose
1.2.10.7.
Sunaudota pramonėje
1.2.10.8.
Kitoms reikmėms 1.3. Matavimo vienetai Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti kt (kilotonomis), išskyrus pagamintas dujas (dujų gamyklų dujas, kokso krosnių dujas, aukštakrosnių dujas, kitas regeneruotas dujas) – jų kiekis turi būti išreikštas TJ (teradžauliais) remiantis viršutiniu šilumingumu. Šilumingumas turi būti nurodytas MJ/t (megadžauliais vienai tonai). 1.4. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys Netaikoma. 2. GAMTINĖS DUJOS 2.1. Susiję energetikos produktai Šioje dalyje reglamentuojamas duomenų apie gamtines dujas teikimas. 2.2. Suvestinių rodiklių sąrašas Turi būti teikiamas šis gamtinių dujų suvestinių rodiklių sąrašas. 2.2.1. TIEKIMAS Su tiekimo sektoriumi susiję kiekiai turi būti nurodomi ir tūrio, ir energijos vienetais, įtraukiant viršutinį ir žemutinį šilumingumą. 2.2.1.1. Vietos gamyba Įtraukiama gamyba jūroje. 2.2.1.1.1. Šalutinės dujos Kartu su žalia nafta gautos gamtinės dujos. 2.2.1.1.2. Pagrindinės dujos Gamtinės dujos, randamos telkiniuose, kuriuose gaunami tik dujų formos angliavandeniliai. 2.2.1.1.3. Akmens anglių kasyklų dujos Akmens anglių kasyklose arba iš akmens anglių klodų gautas metanas, vamzdynais tiekiamas į paviršių ir naudojamas akmens anglių kasyklose arba vamzdynais perduodamas vartotojams. 2.2.1.2. Gavimas iš kitų šaltinių 2.2.1.2.1. Gavimas iš kitų šaltinių: nafta ir naftos produktai 2.2.1.2.2. Gavimas iš kitų šaltinių: anglys 2.2.1.2.3. Gavimas iš kitų šaltinių: atsinaujinantieji energijos ištekliai 2.2.1.2.4. Gavimas iš kitų šaltinių: vandenilis 2.2.1.3. Importas 2.2.1.4. Eksportas 2.2.1.5. Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas 2.2.1.6. Atsargų pokyčiai Atsargų kiekiai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje turėtų būti nurodomi atitinkamai išskiriant šalies teritorijoje esančias atsargas ir užsienyje esančias atsargas. Atsargų kiekis – tai dujų kiekis, paruoštas tiekti per įleidimo ir išleidimo ciklą. 2.2.1.7. Faktinis vidaus suvartojimas 2.2.1.8. Regeneruojamosios dujos Šie duomenys susiję su specialiose saugyklose laikomomis regeneruojamosiomis gamtinėmis dujomis (neatsinaujinantys dujų ir (arba) naftos telkiniai, vandeningasis sluoksnis, druskų ir mišriosios kavernos ir t. t.) ir saugyklose laikomomis suskystintomis gamtinėmis dujomis. Pasyviųjų dujų nereikėtų įtraukti. Šiuo atveju netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą. 2.2.1.9. Išleistos dujos Gamybos vietoje arba dujų perdirbimo įmonėje į orą išleistų dujų tūris. Šiuo atveju netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą. Šiuo atveju netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą. 2.2.1.10. Fakelų sudegintos dujos Gamybos vietoje arba dujų perdirbimo įmonėje fakelų sudegintų dujų tūris. Šiuo atveju netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą. 2.2.2. TRANSFORMAVIMO SEKTORIUS 2.2.2.1. Tik elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės 2.2.2.2. Tik elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės 2.2.2.3. Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP), kaip pagrindinės veiklos, blokai 2.2.2.4. Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) savoms reikmėms blokai 2.2.2.5. Tik šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės 2.2.2.6. Tik šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės 2.2.2.7. Dujų gamyklos 2.2.2.8. Kokso krosnys 2.2.2.9. Aukštakrosnės 2.2.2.10. Dujų keitimas į skysčius 2.2.2.11. Vandenilio gamyba 2.2.2.12. Konkrečiai nenurodyta – transformavimas 2.2.3. ENERGETIKOS SEKTORIUS 2.2.3.1. Akmens anglių kasyklos 2.2.3.2. Naftos ir dujų gavyba 2.2.3.3. Naftos perdirbimo gamyklos 2.2.3.4. Kokso krosnys 2.2.3.5. Aukštakrosnės 2.2.3.6. Dujų gamyklos 2.2.3.7. Elektros energijos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) ir šilumos gamybos įmonės 2.2.3.8. Skystinimas (SGD) arba dujinimas (GNG) 2.2.3.9. Dujų keitimas į skysčius 2.2.3.10. Vandenilio gamyba, skystinimas ir dujinimas 2.2.3.11. Kitur nenurodyta – energetikos veikla 2.2.4. PERDAVIMO NUOSTOLIAI 2.2.5. PASKIRSTYMO NUOSTOLIAI 2.2.6. TRANSPORTO SEKTORIUS Pateikiant toliau nurodytus suvestinius rodiklius, turėtų būti atskirai nurodomas galutinis energijos suvartojimas ir galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms. 2.2.6.1. Keliai 2.2.6.2. Vamzdyninis transportas 2.2.6.3. Vidaus laivyba 2.2.6.4. Kitur nenurodyta – transportas 2.2.7. PRAMONĖS SEKTORIUS Pateikiant toliau nurodytus suvestinius rodiklius, turėtų būti atskirai nurodomas galutinis energijos suvartojimas ir galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms. 2.2.7.1. Geležies ir plieno 2.2.7.2. Chemijos ir naftos chemijos 2.2.7.3. Spalvotųjų metalų 2.2.7.4. Nemetalų mineralų 2.2.7.5. Transporto įrangos 2.2.7.6. Mašinų 2.2.7.7. Kasybos ir karjerų eksploatavimo 2.2.7.8. Maisto produktų, gėrimų ir tabako 2.2.7.9. Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo 2.2.7.10. Medienos ir medienos gaminių 2.2.7.11. Statybos 2.2.7.12. Tekstilės ir odos 2.2.7.13. Kitur nenurodyta – pramonė 2.2.8. KITI SEKTORIAI Pateikiant toliau nurodytus suvestinius rodiklius, turėtų būti atskirai nurodomas galutinis energijos suvartojimas ir galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms. 2.2.8.1. Komercinės ir viešosios paslaugos 2.2.8.2. Namų ūkiai 2.2.8.3. Žemės ūkis 2.2.8.4. Miškininkystė 2.2.8.5. Žvejyba 2.2.8.6. Kitur nenurodyta – kita 2.2.9. IMPORTAS PAGAL KILMĖS ŠALĮ IR EKSPORTAS PAGAL PASKIRTIES ŠALĮ Turėtų būti nurodomas tiek visas gamtinių dujų kiekis, tiek SGD dalis tame kiekyje: jei tai importas – pagal kilmės šalį, jei eksportas – pagal paskirties šalį. 2.2.10. DUJŲ SAUGOJIMO TALPYKLOS Nurodoma išskiriant dujinės būsenos dujų saugyklas ir SGD terminalus (papildomai išskiriant kaip SGD importo terminalus arba SGD eksporto terminalus). 2.2.10.1. Pavadinimas Vietovės, kurioje yra saugojimo talpykla arba SGD terminalas, pavadinimas. 2.2.10.2. Rūšis (taikoma tik dujinės būsenos dujų saugykloms) Saugyklos tipas, pvz., neatsinaujinantis dujų telkinys, vandeningasis sluoksnis, druskų kaverna ir t. t. 2.2.10.3. Saugojimo pajėgumas Dujinės būsenos dujų saugyklos: bendras dujų saugojimo pajėgumas, be pasyviųjų dujų. Pasyviosios dujos – bendras dujų, kurias reikia turėti kaip nuolatines atsargas siekiant palaikyti reikalingą požeminių saugojimo talpyklų slėgį ir tiekimo lygį išleidimo ciklo metu, kiekis. SGD terminalai: bendras dujų saugojimo pajėgumas, išreikštas dujinės būsenos dujų ekvivalentu. 2.2.10.4. Maksimalus išleidimas Didžiausias greitis, kuriuo dujos gali būti išleidžiamos iš atitinkamos saugyklos, t. y. didžiausias dujų išleidimo pajėgumas. 2.2.10.5. Pakartotinio dujinimo arba skystinimo pajėgumas (taikoma tik SGD terminalams) Turi būti nurodomas importo terminalų pakartotinio dujinimo pajėgumas ir eksporto terminalų skystinimo pajėgumas. 2.3. Matavimo vienetai Gamtinių dujų kiekis turėtų būti nurodomas pagal jų energijos kiekį, t. y. TJ, remiantis viršutiniu šilumingumu. Jei reikia pateikti fizinį kiekį, matavimo vienetas yra 106 m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa). Šilumingumas turėtų būti nurodomas kJ/m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa). Saugojimo pajėgumas turėtų būti nurodomas 106 m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa). Maksimalus išleidimas, pakartotinio dujinimo pajėgumas ir skystinimo pajėgumas turėtų būti nurodomas 106 m3 per dieną, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa). 3. ELEKTROS ENERGIJA IR ŠILUMA 3.1. Susiję energetikos produktai Ši dalis skirta šilumai ir elektros energijai. 3.2. Suvestinių rodiklių sąrašas Jei nenurodyta kitaip, šis suvestinių rodiklių sąrašas turėtų būti teikiamas šilumos ir elektros energijos atžvilgiu. 3.2.1. ELEKTROS ENERGIJOS IR ŠILUMOS GAMYBA Toliau pateiktos apibrėžtys taikomos šioje dalyje aptariamiems elektros energijos ir šilumos suvestiniams rodikliams:
—
bendroji elektros energijos gamyba: visų susijusių generatorinių agregatų (įskaitant hidroakumuliacinius) pagamintos elektros energijos, apskaičiuojamos pagrindinių generatorių išėjimo gnybtuose, suma,
—
bendroji šilumos gamyba: bendra įrenginio pagaminta šiluma, įskaitant įrenginio pagalbiniuose įtaisuose, kuriuose naudojamas karštas skystis, sunaudotą šilumą (patalpų šildymui, skystojo kuro šildymui ir kt.) bei prarastą kiekį įrenginio ir (arba) tinklo šilumokaičiuose, taip pat cheminių procesų metu gautą ir kaip pirminę energiją naudojamą šilumą,
—
grynoji elektros energijos gamyba: bendroji elektros energijos gamyba, atėmus pagalbiniuose įtaisuose absorbuotą energiją ir pagrindiniuose transformatoriuose prarastą kiekį,
—
grynoji šilumos gamyba: į paskirstymo sistemą patiekta šiluma, nustatyta remiantis išeinamojo ir grįžtamojo srautų matavimais.
3.2.1.1–3.2.1.11 punktuose nurodyti suvestiniai rodikliai turi būti teikiami išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms. Šių dviejų rūšių gamintojų bendroji ir grynoji elektros energijos ir šilumos gamyba, jei taikytina, turi būti nurodoma išskiriant tik elektros energijos gamybos įmones, tik šilumos gamybos įmones ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokus. Nurodant bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose pagamintą bendrąjį elektros energijos kiekį turėtų būti įtraukta gamybos tik CHP režimu subkategorija. Nurodant bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose pagamintą grynąjį šilumos kiekį turėtų būti atskirai nurodytas savo reikmėms suvartotas šilumos kiekis. 3.2.1.1. Branduolinė energija 3.2.1.2. Hidroenergija (taikoma tik elektros energijai) 3.2.1.3. Geoterminė energija 3.2.1.4. Saulės energija 3.2.1.5. Potvynių, bangų, vandenyno energija (taikoma tik elektros energijai) 3.2.1.6. Vėjo energija (taikoma tik elektros energijai) 3.2.1.7. Deginant degųjį kurą gauta energija Galintis užsidegti arba degti kuras, t. y. kuras, kuriam reaguojant su deguonimi labai pakyla temperatūra ir kuris tiesiogiai deginamas elektros energijai ir (arba) šilumai gaminti. 3.2.1.8. Šilumos siurblių gaminama energija (taikoma tik šilumai) 3.2.1.9. Elektrinių katilų gaminama energija (taikoma tik šilumai) 3.2.1.10. Cheminių procesų metu gaunama šiluma Procesų, kurie vyksta nenaudojant energijos, kaip antai cheminė reakcija, metu gaunama šiluma. Neįtraukiama procesų, kurie vyksta naudojant energiją, metu gauta panaudotoji šiluma; ji turėtų būti nurodoma kaip iš atitinkamo kuro pagaminta šiluma. 3.2.1.11. Kiti šaltiniai 3.2.2. TIEKIMAS Pagal 3.2.2.1 ir 3.2.2.2 punktus kiekiai turėtų būti nurodomi atsižvelgiant į suvestines vertes, nurodytas 3.2.1.1–3.2.1.11 punktuose. 3.2.2.1. Visa bendroji gamyba 3.2.2.2. Visa grynoji gamyba 3.2.2.3. Importas Elektros energija laikoma importuota arba eksportuota, kai kertamos šalies politinės sienos, nepaisant to, ar atliktas muitinis įforminimas. Jei elektros energija per šalį siunčiama tranzitu, jos kiekis turėtų būti nurodomas ir kaip importas, ir kaip eksportas. 3.2.2.4. Eksportas Žr. 3.2.2.3 punkte „Importas“ pateiktą paaiškinimą. 3.2.2.5. Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas 3.2.2.6. Sunaudota šilumos siurbliams (taikoma tik elektros energijai) 3.2.2.7. Sunaudota elektriniams katilams (taikoma tik elektros energijai) 3.2.2.8. Sunaudota hidroakumuliacijai: tik hidroakumuliacinės elektrinės (taikoma tik elektros energijai) 3.2.2.9. Sunaudota hidroakumuliacijai: mišrios hidroenergijos gamybos įmonės (taikoma tik elektros energijai) 3.2.2.10. Sunaudota elektros energijos gamybai (taikoma tik šilumai) 3.2.2.11. Sunaudota vandenilio gamybai (transformavimui) 3.2.3. PERDAVIMO NUOSTOLIAI 3.2.4. PASKIRSTYMO NUOSTOLIAI 3.2.5. GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – transporto sektorius Pateikiant toliau nurodytus suvestinius rodiklius, turėtų būti atskirai nurodomas galutinis energijos suvartojimas ir galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms. 3.2.5.1. Geležinkeliai 3.2.5.2. Vamzdyninis transportas 3.2.5.3. Keliai 3.2.5.4. Vidaus laivyba 3.2.5.5. Kitur nenurodyta – transportas 3.2.6. GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – KITI SEKTORIAI 3.2.6.1. Komercinės ir viešosios paslaugos 3.2.6.2. Namų ūkiai 3.2.6.3. Žemės ūkis 3.2.6.4. Miškininkystė 3.2.6.5. Žvejyba 3.2.6.6. Kitur nenurodyta – kita 3.2.7. ENERGETIKOS SEKTORIUS Neįtraukiamas kiekvienos įmonės savoms reikmėms suvartotas energijos kiekis hidroakumuliacijai, šilumos siurbliams ir elektriniams katilams. 3.2.7.1. Akmens anglių kasyklos 3.2.7.2. Naftos ir dujų gavyba 3.2.7.3. Akmens anglių briketų gamyklos 3.2.7.4. Kokso krosnys 3.2.7.5. Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos 3.2.7.6. Dujų gamyklos 3.2.7.7. Aukštakrosnės 3.2.7.8. Naftos perdirbimo gamyklos 3.2.7.9. Branduolinė energetika 3.2.7.10. Akmens anglių skystinimo gamyklos 3.2.7.11. Skystinimo (SGD) ir (arba) pakartotinio dujinimo (GNG) gamyklos 3.2.7.12. Dujinimo gamyklos (biodujų) 3.2.7.13. Dujų keitimas į skysčius 3.2.7.14. Vandenilio gamyba, skystinimas ir dujinimas 3.2.7.16. Medžio anglių gamybos įmonės 3.2.7.17. Kitur nenurodyta – energetikos veikla 3.2.8. PRAMONĖS SEKTORIUS 3.2.8.1. Geležies ir plieno 3.2.8.2. Chemijos ir naftos chemijos 3.2.8.3. Spalvotųjų metalų 3.2.8.4. Nemetalų mineralų 3.2.8.5. Transporto įrangos 3.2.8.6. Mašinų 3.2.8.7. Kasybos ir karjerų eksploatavimo 3.2.8.8. Maisto produktų, gėrimų ir tabako 3.2.8.9. Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo 3.2.8.10. Medienos ir medienos gaminių 3.2.8.11. Statybos 3.2.8.12. Tekstilės ir odos 3.2.8.13. Kitur nenurodyta – pramonė 3.2.9. IMPORTAS IR EKSPORTAS Nurodomas importuotas ir eksportuotas elektros energijos ir šilumos kiekis atitinkamai pagal kilmės šalį ir pagal paskirties šalį. Žr. 3.2.2.3 punkte „Importas“ pateiktą paaiškinimą. 3.2.10. GAMINTOJŲ SAVOMS REIKMĖMS GRYNOJI GAMYBA Dėl toliau nurodytų gamyklų ar veiklos rūšių turėtų būti nurodoma gamintojų savoms reikmėms grynoji elektros energijos gamyba ir grynoji šilumos gamyba, išskiriant tik elektros energijos gamybos įmones, tik šilumos gamybos įmones ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokus:
3.2.10.1.
Energetikos sektorius: akmens anglių kasyklos
3.2.10.2.
Energetikos sektorius: naftos ir dujų gavyba
3.2.10.3.
Energetikos sektorius: akmens anglių briketų gamyklos
3.2.10.4.
Energetikos sektorius: kokso krosnys
3.2.10.5.
Energetikos sektorius: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos
3.2.10.6.
Energetikos sektorius: dujų gamyklos
3.2.10.7.
Energetikos sektorius: aukštakrosnės
3.2.10.8.
Energetikos sektorius: naftos perdirbimo gamyklos
3.2.10.9.
Energetikos sektorius: akmens anglių skystinimo gamyklos
3.2.10.10.
Energetikos sektorius: skystinimo (SGD) ir (arba) pakartotinio dujinimo gamyklos
3.2.10.11.
Energetikos sektorius: dujinimo gamyklos (biodujų)
3.2.10.12.
Energetikos sektorius: dujų keitimas į skysčius
3.2.10.13.
Energetikos sektorius: medžio anglių gamybos įmonės
3.2.10.14.
Energetikos sektorius: vandenilio gamyba, skystinimas ir dujinimas
3.2.10.15.
Energetikos sektorius: kitur nenurodyta – energetikos veikla
3.2.10.16.
Pramonės sektorius: geležies ir plieno
3.2.10.17.
Pramonės sektorius: chemijos ir naftos chemijos
3.2.10.18.
Pramonės sektorius: spalvotųjų metalų
3.2.10.19.
Pramonės sektorius: nemetalų mineralų
3.2.10.20.
Pramonės sektorius: transporto įrangos
3.2.10.21.
Pramonės sektorius: mašinų
3.2.10.22.
Pramonės sektorius: kasybos ir karjerų eksploatavimo
3.2.10.23.
Pramonės sektorius: maisto produktų, gėrimų ir tabako
3.2.10.24.
Pramonės sektorius: plaušienos, popieriaus ir spausdinimo
3.2.10.25.
Pramonės sektorius: medienos ir medienos gaminių
3.2.10.26.
Pramonės sektorius: statybos
3.2.10.27.
Pramonės sektorius: tekstilės ir odos
3.2.10.28.
Pramonės sektorius: kitur nenurodyta – pramonė
3.2.10.29.
Transporto sektorius: geležinkeliai
3.2.10.30.
Transporto sektorius: vamzdyninis transportas
3.2.10.31.
Transporto sektorius: keliai
3.2.10.32.
Transporto sektorius: kitur nenurodyta – transportas
3.2.10.33.
Kiti sektoriai: namų ūkiai
3.2.10.34.
Kiti sektoriai: komercinės ir viešosios paslaugos
3.2.10.35.
Kiti sektoriai: žemės ūkis ir (arba) miškininkystė
3.2.10.36.
Kiti sektoriai: žvejyba
3.2.10.37.
Kiti sektoriai: kitur nenurodyta – kita 3.2.11. GRYNOJI ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA PAGAL SEKTORIUS Visa grynoji elektros energijos gamyba ir savo reikmėms suvartota jos dalis (neišskiriant gamybos, kaip pagrindinės veiklos, ir gamybos savoms reikmėms) turi būti nurodoma atskirai pagal namų ūkius, komercines ir viešąsias paslaugas, energetikos sektorių, pramonės sektorių ir kitus sektorius pagal kiekvieną iš šių kuro rūšių:
3.2.11.1.
Saulės fotovoltų energija
3.2.11.2.
Kietasis, skystasis ir dujinis biokuras
3.2.11.3.
Kiti atsinaujinantieji energijos ištekliai
3.2.11.4.
Gamtinės dujos
3.2.11.5.
Kita (ne atsinaujinantieji energijos ištekliai) 3.2.12. BENDRA ELEKTROS ENERGIJOS IR ŠILUMOS GAMYBA IŠ DEGIOJO KURO Iš toliau nurodytų degiųjų medžiagų pagamintas bendrasis elektros energijos, parduotos šilumos ir sunaudoto kuro kiekis, įskaitant visą atitinkamą energiją, turi būti nurodomas išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms. Šių dviejų rūšių gamintojų elektros energijos ir šilumos gamyba turi būti nurodoma išskiriant, jei taikytina, tik elektros energijos gamybos įmones, tik šilumos gamybos įmones ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokus. 3.2.12.1. Antracitas 3.2.12.2. Koksinės akmens anglys 3.2.12.3. Kitos bituminės akmens anglys 3.2.12.4. Subbituminės akmens anglys 3.2.12.5. Lignitas 3.2.12.6. Durpės 3.2.12.7. Akmens anglių briketai 3.2.12.8. Kokso krosnių koksas 3.2.12.9. Dujinis koksas 3.2.12.10. Akmens anglių degutas 3.2.12.11. BKB (rusvųjų anglių briketai) 3.2.12.12. Dujų gamyklų dujos 3.2.12.13. Koksavimo dujos 3.2.12.14. Aukštakrosnių dujos 3.2.12.15. Kitos regeneruotos dujos 3.2.12.16. Durpių produktai 3.2.12.17. Naftingieji skalūnai ir bitumingasis smėlis 3.2.12.18. Žalia nafta 3.2.12.19. NGL 3.2.12.20. Naftos perdirbimo gamyklų dujos 3.2.12.21. SND 3.2.12.22. Pirminis benzinas 3.2.12.23. Žibaliniai reaktyviniai degalai 3.2.12.24. Kitos žibalo rūšys 3.2.12.25. Gazolis ir (arba) dyzelinas 3.2.12.26. Mazutas 3.2.12.27. Bitumas 3.2.12.28. Naftos koksas 3.2.12.29. Kiti naftos produktai 3.2.12.30. Gamtinės dujos 3.2.12.31. Pramonės atliekos 3.2.12.32. Atsinaujinančiosios komunalinės atliekos 3.2.12.33. Neatsinaujinančiosios komunalinės atliekos 3.2.12.34. Kietasis biokuras 3.2.12.35. Biodujos 3.2.12.36. Biodyzelinas 3.2.12.37. Biobenzinas 3.2.12.38. Kiti skystieji biodegalai 3.2.12.39. Vandenilis 3.2.13. GRYNOJI DIDŽIAUSIA ELEKTROS ENERGIJOS GALIA Turėtų būti nurodoma galia atitinkamų ataskaitinių metų gruodžio 31 d., susijusi su toliau nurodytų rūšių kuru. Įtraukiama tik elektros energijos gamybos įmonių ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokų elektros energijos galia. Grynoji didžiausia elektros energijos galia turi būti nurodoma išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms. Tai kiekvienos jėgainės grynosios didžiausios elektros energijos galios per tam tikrą jėgainės eksploatavimo laikotarpį suma. Šių duomenų rinkimo tikslais laikoma, kad jėgainė eksploatuojama nuolat – praktiškai 15 ar daugiau valandų per dieną. Grynoji didžiausia galia – didžiausia galia darant prielaidą, kad tai vienintelė turima galia, kurią jėgainei veikiant visu pajėgumu galima nuolat tiekti (išleidimo į tinklą vietoje). 3.2.13.1. Branduolinė energija 3.2.13.2. Tik hidroenergijos gamybos įmonės 3.2.13.3. Mišrios hidroenergijos gamybos įmonės 3.2.13.4. Tik hidroakumuliacinės elektrinės 3.2.13.5. Geoterminė energija 3.2.13.6. Saulės fotovoltų energija 3.2.13.7. Saulės šiluminė energija 3.2.13.8. Potvynių, bangų, vandenyno energija 3.2.13.9. Vėjo energija 3.2.13.10. Deginant degųjį kurą gauta energija 3.2.13.10.1. Gamybos būdas: naudojant garą 3.2.13.10.2. Gamybos būdas: taikant vidaus degimo principą 3.2.13.10.3. Gamybos būdas: naudojant dujų turbinas 3.2.13.10.4. Gamybos būdas: taikant kombinuotąjį ciklą 3.2.13.10.5. Gamybos būdas: kita 3.2.13.11. Vandenilio kuro elementai 3.2.13.12. Kiti šaltiniai 3.2.14. GRYNOJI DIDŽIAUSIA ELEKTROS ENERGIJOS, GAUTOS IŠ DEGIOJO KURO, GALIA Grynoji didžiausia elektros energijos, gautos iš degiojo kuro, galia turi būti nurodoma išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms, taip pat pagal įmonės tipą (atsižvelgiant į tai, ar joje naudojamas vienos ar kelių rūšių kuras), kaip nurodyta toliau. Sistemoms, kuriose naudojamas kelių rūšių kuras, priskiriami tik tie įrenginiai, kuriuose nuolatos gali būti deginamas daugiau nei vienos rūšies kuras. Jėgainės su atskirais blokais, kuriuose deginamas skirtingų rūšių kuras, turėtų būti skaidomos į atitinkamas kategorijas pagal vienos rūšies kurą. Kiekvienos įmonių, kuriose naudojamas įvairių rūšių kuras, kategorijos atžvilgiu turi būti nurodoma, kurios rūšies kuras yra pagrindinis, o kurios – pakaitinis. 3.2.14.1. Naudojamas vienos rūšies kuras (taikoma visų rūšių pirminiam kurui) 3.2.14.2. Naudojamas kelių rūšių kuras – kietasis ir skystasis 3.2.14.3. Naudojamas kelių rūšių kuras – kietasis ir gamtinės dujos 3.2.14.4. Naudojamas kelių rūšių kuras – skystasis ir gamtinės dujos 3.2.14.5. Naudojamas kelių rūšių kuras – skystasis, kietasis ir gamtinės dujos 3.2.15. NAUJAI ĮRENGTA IR NEBEEKSPLOATUOJAMA ELEKTROS ENERGIJOS GALIA Naujai įrengta galia – ataskaitiniais metais pradėjusių veikti gamybos vienetų grynoji didžiausia elektros energijos galia. Nebeeksploatuojama galia – grynoji didžiausia elektros energijos galia, kurios eksploatavimas ataskaitiniais metais nutrauktas. Viso 3.2.13 ir 3.2.14 skirsniuose nurodyto kuro atveju turėtų būti nurodoma su ataskaitiniais metais susijusi naujai įrengta ir nebeeksploatuojama galia. 3.2.16. BATERIJOS Baterijos talpa arba energijos kaupiamoji galia yra bendras energijos kiekis, kurį baterija gali sukaupti. Vardinė galia yra didžiausia iškrovos sparta, kurią baterija gali pasiekti, pradedant nuo visiškai įkrautos būsenos. Toliau pateikta informacija turėtų būti nurodoma apie baterijas, prijungtas prie tinklo ir naudojamas kaip saugojimo ar balansavimo elementai. Reikia nurodyti tik baterijas, kurių talpa ne mažesnė kaip 1 MWh, ir tik į tinklą perduotos ar iš tinklo gautos elektros energijos kiekį. 3.2.16.1. Baterijų talpa 3.2.16.2. Baterijų vardinė galia 3.2.16.3. Iš baterijų į tinklą perduota elektros energija 3.2.16.4. Baterijoms įkrauti sunaudota tinklo elektros energija Kiekvienas iš pirmiau nurodytų elementų turėtų būti suskirstytas pagal tokias talpos grupes:
—
nuo 1 iki 10 MWh;
—
nuo daugiau kaip 10 iki 100 MWh;
—
daugiau kaip 100 MWh.
3.3. Matavimo vienetai Elektros energija turėtų būti nurodoma GWh (gigavatvalandėmis), šiluma – TJ (teradžauliais), galia – MW (megavatais). Baterijų talpa turėtų būti nurodoma MWh, o vardinė galia – MW. Jei reikia pateikti duomenis apie kitų rūšių kurą, jie pateikiami naudojant matavimo vienetus, nustatytus atitinkamose šio priedo dalyse. 4. NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI 4.1. Susiję energetikos produktai Jei nenurodyta kitaip, renkami visų A priedo 3.4 dalyje „NAFTA (žalia nafta ir naftos produktai)“ išvardytų energetikos produktų duomenys. 4.2. Suvestinių rodiklių sąrašas Jei nenurodyta kitaip, šis suvestinių rodiklių sąrašas turėtų būti pateiktas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu. 4.2.1. ŽALIOS NAFTOS, NGL, NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ ŽALIAVOS, PRIEDŲ IR KITŲ ANGLIAVANDENILIŲ TIEKIMAS Toliau nurodyti suvestiniai rodikliai turėtų būti pateikiami tik žalios naftos, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliavos, priedų ir (arba) oksigenatų, priedų ir (arba) oksigenatų sudėtyje esančių biodegalų ir kitų angliavandenilių atžvilgiu. 4.2.1.1. Vietos gamyba Netaikoma naftos perdirbimo gamyklų žaliavai ir biodegalams. 4.2.1.2. Gavimas iš kitų šaltinių. Netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai. 4.2.1.2.1. Gavimas iš kitų šaltinių: iš akmens anglių 4.2.1.2.2. Gavimas iš kitų šaltinių: iš gamtinių dujų 4.2.1.2.3. Gavimas iš kitų šaltinių: iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių 4.2.1.2.4. Gavimas iš kitų šaltinių: iš vandenilio 4.2.1.3. Naftos chemijos sektoriaus grąžintas kiekis Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai. 4.2.1.4. Perkelti produktai Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai. 4.2.1.5. Importas Įtraukiama pagal perdirbimo sutartis importuojama arba eksportuojama žalia nafta ir produktai (t. y. perdirbimas kreditan). Žalios naftos ir NGL kilmė turėtų būti nurodoma pagal pirminę kilmės šalį; naftos perdirbimo gamyklų žaliavos ir gatavi produktai turėtų būti nurodomi pagal paskutinę išsiuntimo šalį. Įtraukiami visi dujų kondensatai (pvz., SND), gauti importuotų suskystintų gamtinių dujų ir naftos chemijos pramonės tiesiogiai importuotų arba eksportuotų naftos produktų pakartotinio dujinimo metu. Pastaba. Visa prekyba biodegalais, kurie nėra sumaišyti su transporto degalais (t. y. prekyba grynaisiais biodegalais), čia neturėtų būti nurodoma. Laisvojoje zonoje perdirbimui importuotos naftos reeksportas turėtų būti įtraukiamas kaip produkto eksportas iš perdirbimo šalies į galutinės paskirties šalį. 4.2.1.6. Eksportas Pastaba dėl importo (4.2.1.5 punktas) taip pat taikoma eksportui. 4.2.1.7. Tiesioginis naudojimas 4.2.1.8. Atsargų pokyčiai 4.2.1.9. Faktinė naftos perdirbimo gamyklų apkrova Kiekis, skaičiuojamas kaip į naftos perdirbimo gamyklas patiektas kiekis. 4.2.1.10. Naftos perdirbimo gamyklų nuostoliai Faktinės naftos perdirbimo gamyklų apkrovos ir bendrosios naftos perdirbimo gamyklos produkcijos skirtumas. Nuostolių gali atsirasti dėl garavimo distiliuojant. Nuostoliai nurodomi kaip teigiamas dydis. Galimas tūrio, bet ne svorio padidėjimas. 4.2.1.11. Visos ataskaitinio laikotarpio pradžioje šalies teritorijoje esančios atsargos 4.2.1.12. Visos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šalies teritorijoje esančios atsargos 4.2.1.13. Žemutinis šilumingumas 4.2.1.13.1. Gamyba (netaikoma naftos perdirbimo gamyklų žaliavai ir priedų ir (arba) oksigenatų sudėtyje esantiems biodegalams) 4.2.1.13.2. Importas (netaikoma priedų ir (arba) oksigenatų sudėtyje esantiems biodegalams) 4.2.1.13.3. Eksportas (netaikoma priedų ir (arba) oksigenatų sudėtyje esantiems biodegalams) 4.2.1.13.4. Bendras vidurkis 4.2.2. NAFTOS PRODUKTŲ TIEKIMAS Toliau nurodyti suvestiniai rodikliai taikomi tik gataviems produktams (naftos perdirbimo dujoms, etanui, SND, pirminiam benzinui, automobiliniam benzinui ir atitinkamam biobenzinui, aviaciniam benzinui, benzininiams reaktyviniams degalams, žibaliniams reaktyviniams degalams ir atitinkamiems biodegalams, kitam žibalui, gazoliui ir (arba) dyzelinui, skystajam kurui (mazutui) (sieringam ir mažai sieringam), vaitspiritui ir SBP, tepalams, bitumui, parafinui, naftos koksui ir kitiems produktams). Tiesioginiam deginimui naudojama žalia nafta ir NGL turėtų būti priskiriami prie gatavų produktų pristatymo ir produktų perkėlimo. 4.2.2.1. Pirminio produkto gavimas 4.2.2.2. Bendroji naftos perdirbimo gamyklų produkcija 4.2.2.3. Perdirbti produktai 4.2.2.4. Naftos perdirbimo gamyklų kuras Į šią kategoriją taip pat turėtų būti įtrauktas kuras, naftos perdirbimo gamyklose naudojamas parduodamai elektrai ir šilumai gaminti. 4.2.2.4.1. Sunaudota tik elektros energijos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse 4.2.2.4.2. Sunaudota bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose 4.2.2.4.3. Sunaudota tik šilumos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse 4.2.2.5. Importas Taip pat taikoma 4.2.1.5 skirsnio pastaba dėl importo. 4.2.2.6. Eksportas Taip pat taikoma 4.2.1.5 skirsnio pastaba dėl importo. 4.2.2.7. Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas 4.2.2.8. Produktų perkėlimai 4.2.2.9. Perkelti produktai 4.2.2.10. Atsargų pokyčiai 4.2.2.11. Atsargų kiekis ataskaitinio laikotarpio pradžioje 4.2.2.12. Atsargų kiekis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 4.2.2.13. Pagrindinės veiklos gamintojų turimų atsargų pokyčiai Komunalinių įmonių turimų atsargų, kurios nėra įtrauktos į kitur nurodytas dalis „Atsargų kiekis“ ir „Atsargų pokyčiai“, pokyčiai. Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o sumažėjimas – kaip teigiamas skaičius. 4.2.2.14. Vidutinis grynasis šilumingumas 4.2.3. PRISTATYMAS NAFTOS CHEMIJOS SEKTORIUI Faktinis gatavų naftos produktų pristatymas iš pirminių šaltinių (pvz., naftos perdirbimo gamyklų, maišymo įrenginių ir pan.) vidaus rinkai. 4.2.3.1. Bendrasis pristatymas naftos chemijos sektoriui 4.2.3.2. Energijos sunaudojimas naftos chemijos sektoriuje Naftos, sunaudotos kaip kuras naftos chemijos procesams, pvz., krekingui vandens garais, kiekis. 4.2.3.3. Sunaudojimas ne energetikos reikmėms naftos chemijos sektoriuje Naftos chemijos sektoriuje sunaudotas naftos, skirtos etileno, propeno, buteno, sintezės dujų, aromatinių angliavandenilių, butadieno ir kitų angliavandenilio pagrindą turinčių žaliavų gamybai krekingo vandens garais, aromatinių angliavandenilių gamyklų procesų ir garų riformingo metu, kiekis. Neįtraukiamas naftos, sunaudotos kaip kuras, kiekis. 4.2.3.4. Naftos chemijos sektoriaus į naftos perdirbimo gamyklas grąžintas kiekis 4.2.4. TRANSFORMAVIMO SEKTORIUS Turi būti nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai. 4.2.4.1. Tik elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės 4.2.4.2. Tik elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės 4.2.4.3. Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP), kaip pagrindinės veiklos, blokai 4.2.4.4. Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) savoms reikmėms blokai 4.2.4.5. Tik šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės 4.2.4.6. Tik šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės 4.2.4.7. Dujų gamyklos ir (arba) dujinimo įmonės 4.2.4.8. Sumaišytos gamtinės dujos 4.2.4.9. Kokso krosnys 4.2.4.10. Aukštakrosnės 4.2.4.11. Naftos chemijos pramonė 4.2.4.12. Akmens anglių briketų gamyklos 4.2.4.13. Vandenilio gamyba 4.2.4.14. Kitur nenurodyta – transformavimas 4.2.5. ENERGETIKOS SEKTORIUS Nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai. 4.2.5.1. Akmens anglių kasyklos 4.2.5.2. Naftos ir dujų gavyba 4.2.5.3. Kokso krosnys 4.2.5.4. Aukštakrosnės 4.2.5.5. Dujų gamyklos 4.2.5.6. Naudojimas savo reikmėms elektros energijos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) ir šilumos gamybos įmonėse 4.2.5.7. Vandenilio gamyba, skystinimas ir dujinimas. 4.2.5.8. Kitur nenurodyta – energetikos veikla 4.2.6. PERDAVIMO IR PASKIRSTYMO NUOSTOLIAI Turi būti nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai. 4.2.7. GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – PRAMONĖS SEKTORIUS Turi būti nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai. 4.2.7.1. Geležies ir plieno 4.2.7.2. Chemijos ir naftos chemijos 4.2.7.3. Spalvotųjų metalų 4.2.7.4. Nemetalų mineralų 4.2.7.5. Transporto įrangos 4.2.7.6. Mašinų 4.2.7.7. Kasybos ir karjerų eksploatavimo 4.2.7.8. Maisto produktų, gėrimų ir tabako 4.2.7.9. Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo 4.2.7.10. Medienos ir medienos gaminių 4.2.7.11. Statybos 4.2.7.12. Tekstilės ir odos 4.2.7.13. Kitur nenurodyta – pramonė 4.2.8. GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – TRANSPORTO SEKTORIUS Turi būti nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai. 4.2.8.1. Tarptautinė aviacija 4.2.8.2. Vidaus aviacija 4.2.8.3. Keliai 4.2.8.4. Geležinkeliai 4.2.8.5. Vidaus laivyba 4.2.8.6. Vamzdyninis transportas 4.2.8.7. Kitur nenurodyta – transportas 4.2.9. GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – KITI SEKTORIAI Turi būti nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai. 4.2.9.1. Komercinės ir viešosios paslaugos 4.2.9.2. Namų ūkiai 4.2.9.3. Žemės ūkis 4.2.9.4. Miškininkystė 4.2.9.5. Žvejyba 4.2.9.6. Kitur nenurodyta – kita 4.2.10. IMPORTAS PAGAL KILMĖS ŠALĮ IR EKSPORTAS PAGAL PASKIRTIES ŠALĮ Turėtų būti nurodomas importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį. Taip pat taikoma 4.2.1.5 skirsnio pastaba dėl importo. 4.2.11. NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ PAJĖGUMAS Nurodykite bendrą šalies naftos perdirbimo gamyklų pajėgumą ir kiekvienos naftos perdirbimo gamyklos metinį pajėgumą, išreikštą metrinėmis tonomis per metus. Turėtų būti pateikti šie duomenys: 4.2.11.1. Pavadinimas ir (arba) vietovė 4.2.11.2. Atmosferinė distiliacija 4.2.11.3. Vakuuminė distiliacija 4.2.11.4. Krekingas (terminis) 4.2.11.4.1. Iš jo: visbrekingas 4.2.11.4.2. Iš jo: koksavimas 4.2.11.5. Krekingas (katalizinis) 4.2.11.5.1. Iš jo: takusis katalizinis krekingas (FCC) 4.2.11.5.2. Iš jo: hidrokrekingas (HCK) 4.2.11.6. Riformingas 4.2.11.7. Nusierinimas 4.2.11.8. Alkilinimas, polimerizacija, izomerizacija 4.2.11.9. Eterinimas 4.3. Matavimo vienetai Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti kt (kilotonomis). Šilumingumas turi būti nurodytas MJ/t (megadžauliais vienai tonai). 4.4. Išimtys Kipras atleidžiamas nuo prievolės pateikti 4.2.9 skirsnyje („Galutinis energijos suvartojimas – kiti sektoriai“) nurodytus suvestinius rodiklius; turėtų būti nurodomos tik bendrosios vertės. Kipras taip pat atleidžiamas nuo prievolės 4.2.4 (Transformavimo sektorius), 4.2.5 (Energetikos sektorius), 4.2.7 (Pramonės sektorius), 4.2.7.2 (Pramonės sektorius, iš jo – chemijos ir naftos chemijos), 4.2.8 (Transporto sektorius) ir 4.2.9 (Kiti sektoriai) skirsniuose pateikti informaciją apie naudojimą ne energetikos reikmėms. 5. ATSINAUJINANČIOJI ENERGIJA IR ENERGIJA IŠ ATLIEKŲ 5.1. Susiję energetikos produktai Jei nenurodyta kitaip, renkami visų A priedo 3.5 dalyje „ATSINAUJINANTIEJI ENERGIJOS IŠTEKLIAI IR ATLIEKOS“ išvardytų energetikos produktų duomenys. Turėtų būti nurodomas tik energetikos reikmėms sunaudotas kuro kiekis (pvz., elektros energijos ir šilumos gamybai, atliekų deginimui, kurio metu išgaunama energija, transporto srityje naudojamiems mobiliesiems varikliams, taip pat naudojimui stacionariuose varikliuose). Atsinaujinančiosios energijos produktų, naudojamų iškastiniam kurui pakeisti ne energetikos tikslais, kiekis turėtų būti nurodomas 5.2.9 skirsnyje ir į kitus šios dalies skirsnius neturėtų būti įtraukiamas. Atsinaujinantieji produktai, kurie nebuvo sukurti iškastiniam kurui pakeisti, pvz., baldams, statybai ir popieriaus ar kartono gamybai naudojamas kietasis biokuras, maisto pramonėje naudojami alkoholiai ir tekstilės pramonėje naudojami medvilnės ir natūralūs pluoštai, neturėtų būti nurodomi 5.2.9 skirsnyje. 5 dalyje neturėtų būti nurodoma pasyvioji šiluminė energija (pvz., pasyviojo pastatų šildymo naudojant saulės šilumos energiją). 5.2. Suvestinių rodiklių sąrašas Jei nenurodyta kitaip, toliau pateiktas suvestinių rodiklių sąrašas turėtų būti teikiamas visų ankstesniame punkte nurodytų energetikos produktų atžvilgiu. Aplinkos šilumos (šilumos siurblių) duomenys teikiami tik dėl šių sektorių: transformavimo (tik į bendrus parduotos šilumos kiekius), energetikos (tik į bendrą kiekį, neįtraukiant į subkategorijas), bendros pramonės (tik bendras kiekis, netaikant subkategorijų), komercinių ir viešųjų paslaugų, namų ūkių ir sektoriaus „Kitur nenurodyta – kita“. Nurodant aplinkos šilumos (šilumos siurblių) duomenis, aeroterminės, geoterminės ir hidroterminės energijos subkategorijos turėtų būti įtrauktos į vietos gamybą. Į kiekvieną iš šių trijų kategorijų turėtų būti įtraukta subkategorija „Iš jos iš šilumos siurblių, kurių SPF yra didesnis už ribinę vertę“. SPF (sezoninio naudingumo koeficiento) ribinė vertė turėtų atitikti Direktyvą 2009/28/EB ir Direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. 5.2.1. BENDROJI ELEKTROS ENERGIJOS IR ŠILUMOS GAMYBA Taikomos 3.2.1 skirsnyje pateiktos apibrėžtys. 5.2.1.1–5.2.1.18 punktuose nurodyti suvestiniai rodikliai turi būti teikiami išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms. Šių dviejų rūšių gamintojų bendroji elektros energijos ir šilumos gamyba, jei taikytina, turi būti nurodoma išskiriant tik elektros energijos gamybos įmones, tik šilumos gamybos įmones ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokus. 5.2.1.1. Tik hidroenergijos gamybos įmonės (taikoma tik elektros energijai) 5.2.1.2. Mišrios hidroenergijos gamybos įmonės (taikoma tik elektros energijai) 5.2.1.2.1. Iš jų hidroakumuliacija (taikoma tik elektros energijai) 5.2.1.3. Tik hidroakumuliacinės elektrinės (taikoma tik elektros energijai) 5.2.1.4. Geoterminė energija 5.2.1.5. Saulės fotovoltų energija (taikoma tik elektros energijai) Turėtų būti nurodomos šios saulės fotovoltų energijos galios subkategorijos: 5.2.1.5.1. Mažiau kaip 30 kW 5.2.1.5.2. Nuo 30 iki 1 000 kW 5.2.1.5.3. Daugiau kaip 1 000 kW Į 5.2.1.5.1–5.2.1.5.3 skirsnius turėtų būti įtrauktos stoginių įrenginių ir prie elektros tinklų neprijungtų įrenginių subkategorijos. Prie elektros tinklų neprijungtų įrenginių kategorija yra privaloma tik jei savo atitinkamoje fotovoltų energijos galios kategorijoje sudaro ne mažiau kaip 1 % galios. 5.2.1.6. Saulės šiluminė energija 5.2.1.7. Potvynių, bangų, vandenyno energija (taikoma tik elektros energijai) 5.2.1.8. Vėjo energija (taikoma tik elektros energijai) 5.2.1.9. Sausumos vėjo energija 5.2.1.10. Jūros vėjo energija 5.2.1.11. Atsinaujinančiosios komunalinės atliekos 5.2.1.12. Neatsinaujinančiosios komunalinės atliekos 5.2.1.13. Kietasis biokuras 5.2.1.14. Biodujos 5.2.1.15. Biodyzelinas 5.2.1.16. Biobenzinas 5.2.1.17. Kiti skystieji biodegalai 5.2.1.18. Šilumos siurblių gaminama energija (taikoma tik šilumai) 5.2.2. TIEKIMAS 5.2.2.1. Gamyba 5.2.2.2. Importas 5.2.2.3. Eksportas 5.2.2.4. Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas 5.2.2.5. Atsargų pokyčiai 5.2.3. TRANSFORMAVIMO SEKTORIUS 5.2.3.1. Tik elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės 5.2.3.2. Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP), kaip pagrindinės veiklos, blokai 5.2.3.3. Tik šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės 5.2.3.4. Tik elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės 5.2.3.5. Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) savoms reikmėms blokai 5.2.3.6. Tik šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės 5.2.3.7. Akmens anglių briketų gamyklos 5.2.3.8. Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos 5.2.3.9. Aukštakrosnės 5.2.3.10. Sumaišyta dujų tinkle (pvz., gamtinių dujų maišymo įrenginiai) 5.2.3.11. Sumaišyta su skystuoju iškastiniu kuru (pvz., automobiliniu benzinu, dyzelinu ir (arba) žibalu) 5.2.3.12. Medžio anglių gamybos įmonės 5.2.4.13. Vandenilio gamyba 5.2.3.14. Kitur nenurodyta – transformavimas 5.2.4. ENERGETIKOS SEKTORIUS 5.2.4.1. Dujinimo gamyklos (biodujų) 5.2.4.2. Elektros energijos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) ir šilumos gamybos įmonės 5.2.4.3. Akmens anglių kasyklos 5.2.4.4. Akmens anglių briketų gamyklos 5.2.4.5. Kokso krosnys 5.2.4.6. Naftos perdirbimo gamyklos 5.2.4.7. Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos 5.2.4.8. Dujų gamyklos 5.2.4.9. Aukštakrosnės 5.2.4.10. Medžio anglių gamybos įmonės 5.2.4.11. Vandenilio gamyba, skystinimas ir dujinimas 5.2.4.12. Kitur nenurodyta – energetikos veikla 5.2.5. PERDAVIMO IR PASKIRSTYMO NUOSTOLIAI 5.2.6. GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – PRAMONĖS SEKTORIUS 5.2.6.1. Geležies ir plieno 5.2.6.2. Chemijos ir naftos chemijos 5.2.6.3. Spalvotųjų metalų 5.2.6.4. Nemetalų mineralų 5.2.6.5. Transporto įrangos 5.2.6.6. Mašinų 5.2.6.7. Kasybos ir karjerų eksploatavimo 5.2.6.8. Maisto produktų, gėrimų ir tabako 5.2.6.9. Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo 5.2.6.10. Medienos ir medienos gaminių 5.2.6.11. Statybos 5.2.6.12. Tekstilės ir odos 5.2.6.13. Kitur nenurodyta – pramonė 5.2.7. GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – TRANSPORTO SEKTORIUS 5.2.7.1. Geležinkeliai 5.2.7.2. Keliai 5.2.7.3. Vidaus laivyba 5.2.7.4. Vidaus aviacija 5.2.7.5. Tarptautinė aviacija 5.2.7.6. Kitur nenurodyta – transportas 5.2.8. GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – KITI SEKTORIAI 5.2.8.1. Komercinės ir viešosios paslaugos 5.2.8.2. Namų ūkiai 5.2.8.3. Žemės ūkis 5.2.8.4. Miškininkystė 5.2.8.5. Žvejyba 5.2.8.6. Kitur nenurodyta – kita 5.2.9. GALUTINIS SUVARTOJIMAS – NE ENERGETIKOS REIKMĖMS Dėl šių straipsnių:
5.2.9.1.
Transporto sektorius
5.2.9.2.
Pramonės sektorius
5.2.9.3.
Kiti sektoriai Galutinio suvartojimo ne energetikos reikmėms duomenys turėtų būti nurodomi dėl šių rūšių kuro:
5.2.9.4.
Kietasis biokuras
5.2.9.5.
Skystieji biodegalai
5.2.9.6.
Biodujos Pirmieji ataskaitiniai metai 5.2.9 skirsnio elementams nurodyti yra 2024 m. Iki 2027 ataskaitinių metų vietoj atskirai kiekvieno iš 5.2.9.1–5.2.9.3 straipsnių gali būti nurodomas tik visas bendras galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms. 5.2.9 skirsnyje nurodyti kiekiai neturėtų būti įtraukiami į 5.2.2–5.2.8 skirsnius. 5.2.10. GRYNOJI DIDŽIAUSIA ELEKTROS ENERGIJOS GALIA Turėtų būti nurodoma galia atitinkamų ataskaitinių metų gruodžio 31 d. Įtraukiama tik elektros energijos gamybos įmonių ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokų elektros energijos galia. Grynoji didžiausia elektros energijos galia – tai kiekvienos jėgainės grynosios didžiausios elektros energijos galios per konkretų jėgainės eksploatavimo laikotarpį suma. Šių duomenų rinkimo tikslais laikoma, kad jėgainė eksploatuojama nuolat – praktiškai 15 ar daugiau valandų per dieną. Grynoji didžiausia galia – didžiausia galia darant prielaidą, kad tai vienintelė turima galia, kurią jėgainei veikiant visu pajėgumu galima nuolat tiekti (išleidimo į tinklą vietoje). 5.2.10.1. Tik hidroenergijos gamybos įmonės 5.2.10.2. Mišrios hidroenergijos gamybos įmonės 5.2.10.3. Tik hidroakumuliacinės elektrinės 5.2.10.4. Geoterminė energija 5.2.10.5. Saulės fotovoltų energija Turėtų būti nurodomos šios saulės fotovoltų energijos galios subkategorijos:
5.2.10.5.1.
Mažiau kaip 30 kW
5.2.10.5.2.
Nuo 30 iki 1 000 kW
5.2.10.5.3.
Daugiau kaip 1 000 kW Į 5.2.10.5.1–5.2.10.5.3 punktus turėtų būti įtrauktos stoginių įrenginių ir prie elektros tinklų neprijungtų įrenginių subkategorijos. Prie elektros tinklų neprijungtų įrenginių kategorija yra privaloma tik jei savo atitinkamoje galios kategorijoje sudaro ne mažiau kaip 1 % galios. 5.2.10.6. Saulės šiluminė energija 5.2.10.7. Potvynių, bangų, vandenyno energija 5.2.10.8. Sausumos vėjo energija 5.2.10.9. Jūros vėjo energija 5.2.10.10. Pramonės atliekos 5.2.10.11. Komunalinės atliekos 5.2.10.12. Kietasis biokuras 5.2.10.13. Biodujos 5.2.10.14. Biodyzelinas 5.2.10.15. Biobenzinas 5.2.10.16. Kiti skystieji biodegalai 5.2.11. TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS 5.2.11.1. Saulės energijos kolektorių plotas Nurodomas bendrasis įrengtų saulės energijos kolektorių paviršiaus plotas. Saulės energijos kolektorių plotas yra susijęs tik su saulės šiluminės energijos gamybai naudojamais saulės energijos kolektoriais; elektros energijai gaminti naudojamo saulės energijos kolektorių ploto (saulės fotovoltų energijos ir saulės energijos koncentravimo) čia nurodyti nereikia. Turėtų būti įtraukiamas visų saulės energijos kolektorių paviršiaus plotas: stiklintų ir nestiklintų kolektorių, plokščiųjų ir vakuuminių, su skystais arba oriniais energijos nešikliais. 5.2.11.2. Biobenzino gamybos pajėgumas 5.2.11.3. Biodyzelino gamybos pajėgumas 5.2.11.4. Reaktyvinių biodegalų gamybos pajėgumas 5.2.11.5. Kitų skystųjų biodegalų gamybos pajėgumas 5.2.11.6. Vidutinis biobenzino grynasis šilumingumas 5.2.11.7. Vidutinis bioetanolio grynasis šilumingumas 5.2.11.8. Vidutinis biodyzelino grynasis šilumingumas 5.2.11.9. Vidutinis reaktyvinių biodegalų žemutinis šilumingumas 5.2.11.10. Vidutinis kitų skystųjų biodegalų žemutinis šilumingumas 5.2.11.11. Vidutinis medžio anglių grynasis šilumingumas 5.2.11.12. Šilumos siurblių šiluminė talpa: aeroterminė energija 5.2.11.12.1. Šilumos siurblių šiluminė talpa: aeroterminė energija oras–oras 5.2.11.12.2. Šilumos siurblių šiluminė talpa: aeroterminė energija oras–vanduo 5.2.11.12.3. Šilumos siurblių šiluminė talpa: aeroterminė energija oras–oras (reversiniai) 5.2.11.12.4. Šilumos siurblių šiluminė talpa: aeroterminė energija oras–vanduo (reversiniai) 5.2.11.12.5. Šilumos siurblių šiluminė talpa: aeroterminė energija išpučiamas oras–oras 5.2.11.12.6. Šilumos siurblių šiluminė talpa: aeroterminė energija išpučiamas oras–vanduo 5.2.11.13. Šilumos siurblių šiluminė talpa: geoterminė energija 5.2.11.13.1. Šilumos siurblių šiluminė talpa: geoterminė energija žemė–oras 5.2.11.13.2. Šilumos siurblių šiluminė talpa: geoterminė energija žemė–vanduo 5.2.11.14. Šilumos siurblių šiluminė talpa: hidroterminė šiluma 5.2.11.14.1. Šilumos siurblių šiluminė talpa: hidroterminė šiluma vanduo–oras 5.2.11.14.2. Šilumos siurblių šiluminė talpa: hidroterminė šiluma vanduo–vanduo Į visus 5.2.11.12–5.2.11.14.2 punktų straipsnius turėtų būti įtraukta subkategorija „Iš jos iš šilumos siurblių, kurių SPF yra didesnis už ribinę vertę“. SPF (sezoninio naudingumo koeficiento) ribinė vertė turėtų atitikti direktyvas 2009/28/EB ir (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. 5.2.12. KIETOJO BIOKURO IR BIODUJŲ GAMYBA Visa kietojo biokuro (išskyrus medžio anglis) produkcija turėtų būti išskaidoma pagal toliau nurodytas kuro rūšis. 5.2.12.1. Malkinė mediena, medienos likučiai ir šalutiniai produktai 5.2.12.1.1. Medienos granulės, kaip sudedamoji malkinės medienos dalis, medienos likučiai ir šalutiniai produktai 5.2.12.2. Sulfatinės išviros 5.2.12.3. Cukranendrių išspaudos 5.2.12.4. Gyvūninės atliekos 5.2.12.5. Kitos augalinės medžiagos ir likučiai 5.2.12.6. Atsinaujinančioji pramoninių atliekų dalis Visa biodujų produkcija turėtų būti išskaidoma pagal toliau nurodytus gamybos metodus. 5.2.12.7. Anaerobinės fermentacijos metu gautos biodujos: sąvartynų dujos 5.2.12.8. Anaerobinės fermentacijos metu gautos biodujos: kanalizacijos dumblo dujos 5.2.12.9. Anaerobinės fermentacijos metu gautos biodujos: kitos anaerobinės fermentacijos metu gautos biodujos 5.2.12.10. Šiluminių procesų biodujos 5.2.13. IMPORTAS PAGAL KILMĖS ŠALĮ IR EKSPORTAS PAGAL PASKIRTIES ŠALĮ Turėtų būti nurodomas importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį. Taikoma biobenzinui, bioetanoliui, reaktyviniams biodegalams, biodyzelinui, kitiems skystiesiems biodegalams, medienos granulėms. 5.3. Matavimo vienetai Elektros energija turi būti nurodoma GWh (gigavatvalandėmis), šiluma – TJ (teradžauliais), elektros energijos galia – MW (megavatais). Nurodomi kiekiai turi būti išreiškiami TJ (teradžauliais), remiantis žemutiniu šilumingumu, išskyrus medžio anglis, biobenziną, bioetanolį, reaktyvinius biodegalus, biodyzeliną ir kitus skystuosius biodegalus – jų kiekiai turi būti nurodomi kt (kilotonomis). Šilumingumas turi būti nurodytas MJ/t (megadžauliais vienai tonai). Saulės energijos kolektorių plotas turi būti nurodomas 1 000 m2. Gamybos pajėgumas turi būti nurodomas kt (kilotonomis) per metus. 6. METINĖ BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS STATISTIKA Turi būti pateikti toliau nurodyti duomenys apie civiliniam naudojimui skirtą branduolinę energiją. 6.1. Suvestinių rodiklių sąrašas 6.1.1. SODRINIMO PAJĖGUMAS Veikiančių sodrinimo įrenginių (urano izotopų atskyrimas) metinis sodrinimo pajėgumas. 6.1.2. NENAUDOTO KURO ELEMENTŲ GAMYBOS PAJĖGUMAS Metinis kuro gamybos įrenginių gamybos pajėgumas. Mišriojo oksidinio (MOX) kuro gamybos įrenginiai neįtraukiami. 6.1.3. MOX KURO GAMYBOS ĮRENGINIŲ GAMYBOS PAJĖGUMAI Metinis MOX kuro gamybos įrenginių gamybos pajėgumas. MOX – tai kuras, kurio sudėtyje yra plutonio ir urano mišinio (mišriojo oksido). 6.1.4. NENAUDOTO KURO ELEMENTŲ GAMYBA Paruošto nenaudoto kuro elementų gamyba branduolinio kuro gamybos įrenginiuose. Kuro strypai ir kiti tarpiniai produktai neįtraukiami. Taip pat neįtraukiami gamybos įrenginiai, kuriuose gaminamas MOX kuras. 6.1.5. MOX KURO ELEMENTŲ GAMYBA Paruošto nenaudoto kuro elementų gamyba MOX kuro gamybos įrenginiuose. Kuro strypai ir kiti tarpiniai produktai neįtraukiami. 6.1.6. BRANDUOLINĖS ŠILUMOS GAMYBA Bendrasis branduoliniuose reaktoriuose pagamintos šilumos kiekis, skirtas elektrai gaminti ar kitaip naudingai panaudoti šilumą. 6.1.7. VIDUTINIS PER METUS SUDEGINTŲ VISAM LAIKUI PAŠALINTŲ APŠVITINTŲ KURO ELEMENTŲ KIEKIS Apskaičiuotas vidutinis sudegintų per atitinkamus ataskaitinius metus iš branduolinių reaktorių visam laikui pašalintų kuro elementų kiekis. Iš branduolinių reaktorių laikinai pašalinti kuro elementai, kurie vėliau greičiausiai bus vėl pakrauti į reaktorius, neįtraukiami. 6.1.8. URANO IR PLUTONIO GAMYBA PERDIRBIMO GAMYKLOSE Per ataskaitinius metus perdirbimo gamyklose pagamintas uranas ir plutonis. 6.1.9. PERDIRBIMO (URANO IR PLUTONIO) GAMYKLŲ PAJĖGUMAI Metiniai urano ir plutonio perdirbimo pajėgumai. 6.2. Matavimo vienetai 6.1.1 punktas – tSWU (tonos separavimo darbo vienetų).
6.1.4, 6.1.5., 6.1.8 punktai – tHM (sunkiojo metalo kiekis tonomis).
6.1.2, 6.1.3, 6.1.9 punktai – tHM (sunkiojo metalo kiekis tonomis) per metus.
6.1.6 punktas – TJ (teradžauliais).
6.1.7 punktas – GWd/tHM (gigavatais per dieną vienai sunkiojo metalo tonai).
7. VANDENILIS Šie su vandeniliu susiję duomenys pirmą kartą turi būti pateikti už 2024 ataskaitinius metus: 7.1. Suvestinių rodiklių sąrašas 7.1.1. TIEKIMAS 7.1.1.1. Vietos gamyba 7.1.1.1.1. Iš gamtinių dujų 7.1.1.1.2. Iš naftos ir naftos produktų 7.1.1.1.3. Iš kietojo kuro 7.1.1.1.4. Iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (įskaitant atsinaujinančiąsias atliekas) 7.1.1.1.5. Iš neatsinaujinančiųjų energijos išteklių 7.1.1.1.6. Iš elektrolizės 7.1.1.1.6.1. Iš jos: elektros energija iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – tiesioginė perdavimo linija 7.1.1.1.6.2. Iš jos: elektros energija iš branduolinės energijos – tiesioginė perdavimo linija 7.1.1.1.6.3. Iš jos: elektros energija iš iškastinio kuro – tiesioginė perdavimo linija 7.1.1.1.7. Iš elektros energijos – kita 7.1.1.1.8. Iš kitų šaltinių (kiti) 7.1.1.2. Importas 7.1.1.3. Eksportas 7.1.1.4. Atsargų pokyčiai 7.1.1.5. Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas 7.1.1.6. Tarptautinė aviacija 7.1.2. TRANSFORMAVIMO SEKTORIUS 7.1.2.1. Elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės 7.1.2.2. Elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės 7.1.2.3. Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP), kaip pagrindinės veiklos, įmonės 7.1.2.4. Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) savoms reikmėms įmonės 7.1.2.5. Šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės 7.1.2.6. Šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės 7.1.2.7. Dujų gamyklos (ir kitas keitimas į dujas) 7.1.2.8. Naftos perdirbimo gamyklos 7.1.2.9. Gamtinių dujų maišymo įrenginiai 7.1.2.10. Maišymas su automobiliniu benzinu, dyzelinu ir (arba) žibalu 7.1.2.11. Maišymas su atsinaujinančiais energijos ištekliais 7.1.2.12. Vandenilis, sumaišytas su kuru iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių 7.1.2.13. Kitur nenurodyta (transformavimas) 7.1.3. ENERGETIKOS SEKTORIUS 7.1.3.1. Akmens anglių kasyklos 7.1.3.2. Naftos ir dujų gavyba 7.1.3.3. Naftos perdirbimo gamyklos 7.1.3.4. Kokso krosnys (energetika) 7.1.3.5. Aukštakrosnės (energetika) 7.1.3.6. Dujų gamyklos (energetika) 7.1.3.7. Elektros energija, bendra šilumos ir elektros energija (CHP) ir šiluma 7.1.3.8. Vandenilio gamyba, skystinimas ir dujinimas 7.1.3.10. Kitur nenurodyta (energetikos veikla) 7.1.4. PERDAVIMO IR paskirstymo nuostoliai 7.1.5. Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms – pramonės sektorius 7.1.5.1. Geležies ir plieno 7.1.5.2. Chemijos ir naftos chemijos 7.1.5.3. Spalvotųjų metalų 7.1.5.4. Nemetalų mineralų 7.1.5.5. Transporto įrangos 7.1.5.6. Mašinų 7.1.5.7. Kasybos ir karjerų eksploatavimo 7.1.5.8. Maisto produktų, gėrimų ir tabako 7.1.5.9. Popieriaus, plaušienos ir spausdinimo 7.1.5.10. Medienos ir medienos gaminių 7.1.5.11. Statybos 7.1.5.12. Tekstilės ir odos 7.1.5.13. Kitur nenurodyta (pramonė) 7.1.5.14. Kiti sektoriai 7.1.6. GALUTINIS SUVARTOJIMAS ENERGETIKOS REIKMĖMS – PRAMONĖS SEKTORIUS 7.1.6.1. Geležies ir plieno 7.1.6.2. Chemijos ir naftos chemijos 7.1.6.3. Spalvotųjų metalų 7.1.6.4. Nemetalų mineralų 7.1.6.5. Transporto įrangos 7.1.6.6. Mašinų 7.1.6.7. Kasybos ir karjerų eksploatavimo 7.1.6.8. Maisto produktų, gėrimų ir tabako 7.1.6.9. Popieriaus, plaušienos ir spausdinimo 7.1.6.10. Medienos ir medienos gaminių 7.1.6.11. Statybos 7.1.6.12. Tekstilės ir odos 7.1.6.13. Kitur nenurodyta (pramonė) 7.1.7. GALUTINIS SUVARTOJIMAS ENERGETIKOS REIKMĖMS – TRANSPORTO SEKTORIUS 7.1.7.1. Vidaus aviacija 7.1.7.2. Keliai 7.1.7.3. Geležinkeliai 7.1.7.4. Vidaus laivyba 7.1.7.5. Vamzdyninis transportas 7.1.7.6. Kitur nenurodyta (transportas) 7.1.8 GALUTINIS SUVARTOJIMAS ENERGETIKOS REIKMĖMS – KITI SEKTORIAI 7.1.8.1. Komercinės ir viešosios paslaugos 7.1.8.2. Namų ūkiai 7.1.8.3. Žemės ūkis 7.1.8.4. Miškininkystė 7.1.8.5. Žvejyba 7.1.8.6. Kitur nenurodyta (kita) 7.2. Gamybos pajėgumai Vandenilio gamybos pajėgumai ataskaitinių metų gruodžio 31 d. turi būti nurodomi pateikiant tokio paties išsamumo informaciją kaip dėl gamybos (7.1.1.1–7.1.1.1.8 straipsniai). 7.3. Matavimo vienetai Kiekis turi būti nurodomas TJ (remiantis žemutiniu šilumingumu) ir gamybos pajėgumai – TJ (remiantis žemutiniu šilumingumu) per metus. 8. GALUTINIO ENERGIJOS SUVARTOJIMO IŠSAMŪS STATISTINIAI DUOMENYS Turi būti pateikti toliau nurodyti išskirstyti galutinio energijos suvartojimo duomenys. 8.1. Suvestinių rodiklių sąrašas 8.1.1. PRAMONĖS SEKTORIUS Nurodoma pagal A priedo 2.6.1 skirsnyje pateiktas apibrėžtis. 8.1.1.1. Kasybos ir karjerų eksploatavimo 8.1.1.1.1. Metalo rūdų kasyba 8.1.1.1.2. Kita kasyba ir karjerų eksploatavimas 8.1.1.1.3. Kasybai būdingų paslaugų veikla 8.1.1.2. Maisto produktų, gėrimų ir tabako 8.1.1.2.1. Maisto produktų gamyba 8.1.1.2.2. Gėrimų gamyba 8.1.1.2.3. Tabako gaminių gamyba 8.1.1.3. Tekstilės ir odos 8.1.1.4. Medienos ir medienos gaminių 8.1.1.5. Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo 8.1.1.5.1. Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 8.1.1.5.1.1. Plaušienos gamyba 8.1.1.5.1.2. Kitas popierius ir popieriaus gaminiai 8.1.1.5.2 Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas 8.1.1.6. Chemijos ir naftos chemijos 8.1.1.6.1. Chemikalų ir chemijos produktų gamyba 8.1.1.6.2. Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba 8.1.1.7. Nemetalų mineralų 8.1.1.7.1. Stiklo ir stiklo gaminių bei dirbinių gamyba 8.1.1.7.2. Cemento, kalkių ir gipso (įskaitant klinkerį) gamyba 8.1.1.7.3. Kiti nemetalų mineralų produktai 8.1.1.8. Geležis ir plienas [Pagrindinių metalų gamyba A] 8.1.1.9. Spalvotųjų metalų pramonė [Pagrindinių metalų gamyba B] 8.1.1.9.1. Aliuminio gamyba 8.1.1.9.2. Kita spalvotųjų metalų pramonė 8.1.1.10. Mašinų 8.1.1.10.1. Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba 8.1.1.10.2. Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 8.1.1.10.3. Elektros įrangos gamyba 8.1.1.10.4. Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 8.1.1.11. Transporto įrangos 8.1.1.12. Kitur nenurodyta – pramonė 8.1.1.12.1. Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 8.1.1.12.2. Baldų gamyba 8.1.1.12.3. Kita gamyba 8.1.2. TRANSPORTO SEKTORIUS Nurodoma pagal A priedo 2.6.2 skirsnyje pateiktas apibrėžtis. 8.1.2.1. Geležinkeliai 8.1.2.1.1. Greitieji geležinkeliai 8.1.2.1.2. Paprastieji geležinkeliai 8.1.2.1.2.1. Keleivių vežimas paprastaisiais geležinkeliais 8.1.2.1.2.2. Krovinių vežimas paprastaisiais geležinkeliais 8.1.2.1.3. Metro ir tramvajai 8.1.2.2. Keliai 8.1.2.2.1. Sunkiasvorės krovininės transporto priemonės 8.1.2.2.2. Kolektyvinis transportas 8.1.2.2.3. Lengvieji automobiliai ir furgonai 8.1.2.2.4. Kitos kelių transporto priemonės 8.1.3. KOMERCINIŲ IR VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ SEKTORIUS Nurodoma pagal A priedo 2.6.3.1 skirsnyje pateiktas apibrėžtis. 8.1.3.1. Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas 8.1.3.2. Vandens tiekimas; nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas 8.1.3.3. Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas 8.1.3.3.1. Didmeninė prekyba 8.1.3.3.2. Mažmeninė prekyba 8.1.3.4 Sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla 8.1.3.5. Pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla 8.1.3.6. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 8.1.3.6.1. Apgyvendinimas 8.1.3.6.2. Maitinimo paslaugų veikla 8.1.3.7. Informacija ir ryšiai 8.1.3.8. Finansinė ir draudimo veikla bei nekilnojamojo turto operacijos 8.1.3.9. Administracinė ir aptarnavimo veikla 8.1.3.10. Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 8.1.3.11. Švietimas 8.1.3.12. Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 8.1.3.12.1. Ligoninių veikla 8.1.3.13. Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 8.1.3.13.1 Sportinė veikla 8.1.3.14 Ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla 8.1.3.15. Profesinė, mokslinė ir techninė veikla bei kitos paslaugos 8.1.3.16 Duomenų centrai Reikia nurodyti tik tuos duomenų centrus, kurių prieglobos paslaugas teikia duomenis teikiantys vienetai (nepriklausomai nuo jų NACE kodo), kurių bendra galia ne mažesnė kaip 1 MW. Pirmą kartą šiuos duomenis privaloma nurodyti už 2024 ataskaitinius metus. 8.1.4. NAMŲ ŪKIŲ SEKTORIUS Nurodoma pagal A priedo 2.6.3.2 skirsnyje pateiktas apibrėžtis. 8.1.4.1. Namų ūkiai: patalpų šildymas 8.1.4.2. Namų ūkiai: patalpų vėsinimas 8.1.4.3. Namų ūkiai: vandens šildymas 8.1.4.4. Namų ūkiai: maisto gaminimas 8.1.4.5. Namų ūkiai: apšvietimas ir prietaisai. Susiję tik su elektros energija 8.1.4.6. Namų ūkiai: kiti galutiniai naudojimo būdai 8.2. Susiję energetikos produktai Jei nenurodyta kitaip, renkami visų A priede išvardytų energetikos produktų duomenys. Eurostatas pateiks konkretų sąrašą energetikos produktų, dėl kurių, kaip A priedo 3 punkte nurodytų duomenų pogrupis, duomenų teikimo šablone turėtų būti pateikti B priedo 7 punkte nurodyti duomenys. 8.3. Matavimo vienetai Kietojo iškastinio kuro kiekiai turi būti nurodomi kt (kilotonomis). Žalios naftos ir naftos produktų kiekiai turi būti nurodomi kt (kilotonomis). Gamtinių dujų ir pagamintų dujų (dujų gamyklų dujų, kokso krosnių dujų, aukštakrosnių dujų, kitų regeneruotų dujų) kiekiai turi būti nurodomi pagal jų energijos kiekį TJ (teradžauliais) remiantis viršutiniu šilumingumu. Elektros energija turi būti nurodoma GWh (gigavatvalandėmis). Šilumos kiekiai turi būti nurodomi TJ (teradžauliais), remiantis žemutiniu šilumingumu. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir atliekų kiekiai nurodomi TJ (teradžauliais), remiantis žemutiniu šilumingumu, išskyrus medžio anglis, biobenziną, bioetanolį, reaktyvinius biodegalus, biodyzeliną ir kitus skystuosius biodegalus – jų kiekiai turi būti nurodomi kt (kilotonomis). Kietojo iškastinio kuro, žalios naftos ir naftos produktų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir atliekų šilumingumas turi būti nurodomas MJ/t (megadžauliais vienai tonai). Gamtinių dujų ir pagamintų dujų šilumingumas turi būti nurodomas kJ/m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa). Jei reikia pateikti kitų energetikos produktų duomenis, jie pateikiami naudojant matavimo vienetus, nustatytus atitinkamose šio priedo dalyse. 8.4. Duomenų pateikimo terminas Duomenys turėtų būti perduodami iki antrųjų metų, einančių po ataskaitinių metų, kovo 31 d. 8.5. Išimtys Kipras atleidžiamas nuo prievolės pateikti išskirstytus žalios naftos ir naftos produktų galutinio energijos suvartojimo duomenis (kaip apibrėžta A priedo 3.4 skirsnyje) dėl visų šio priedo 8.1.4 skirsnio (Namų ūkiai) suvestinių rodiklių. 9. PRELIMINARŪS METINIAI DUOMENYS 9.1. Susiję energetikos produktai Renkami visų šio priedo 1.1, 2.1, 3.1, 4.1 ir 5.1 skirsniuose aprašytų produktų duomenys. 9.2. Suvestinių rodiklių sąrašas Turi būti teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas:
9.2.1.
Kietasis iškastinis kuras ir pagamintos dujos: 1.2.1.1, 1.2.1.2, 1.2.1.6, 1.2.1.7, 1.2.1.8, 1.2.1.9, kaip apibrėžta šio priedo 1 dalyje.
9.2.2.
Gamtinės dujos: 2.2.1.1, 2.2.1.2, 2.2.1.3, 2.2.1.4, 2.2.1.5, 2.2.1.6, 2.2.9, kaip apibrėžta šio priedo 2 dalyje.
9.2.3.
Elektros energija ir šiluma: visų atskirų produktų bendroji gamyba, naudojimas savo reikmėms, visa transformacija ir paskirstymo nuostoliai pagal produktus (3.2.3 ir 3.2.4) ir 3.2.2.3, 3.2.2.4, 3.2.2.5, 3.2.2.6, 3.2.2.7, 3.2.2.8, 3.2.2.9, kaip apibrėžta šio priedo 3 dalyje.
9.2.4.
Nafta ir naftos produktai: 4.2.1.1, 4.2.1.2, 4.2.1.3, 4.2.1.4, 4.2.1.5, 4.2.1.6, 4.2.1.7, 4.2.1.8, 4.2.1.9, 4.2.1.10, 4.2.2.1, 4.2.2.2, 4.2.2.3, 4.2.2.4, 4.2.2.5, 4.2.2.6, 4.2.2.7, 4.2.2.8, 4.2.2.9, 4.2.2.10, kaip apibrėžta šio priedo 4 dalyje.
9.2.5.
Atsinaujinančioji energija ir energija iš atliekų: 5.2.2.1, 5.2.2.2, 5.2.2.3, 5.2.2.4, 5.2.10.1, 5.2.10.2, 5.2.10.3, 5.2.10.8, 5.2.10.9, kaip apibrėžta šio priedo 5 dalyje. 9.3. Matavimo vienetai Kiekis turi būti nurodomas naudojant šio priedo 1.3, 2.3, 3.3, 4.3 ir 5.3 skirsniuose nustatytus matavimo vienetus. 9.4. Duomenų pateikimo terminas Duomenys turėtų būti perduodami iki metų, einančių po ataskaitinių metų, gegužės 31 d. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|