11 straipsnis Žemės ūkio ekosistemų atkūrimas

1.   Valstybės narės ne tik nustato teritorijas, kuriose taikomos atkūrimo priemonės pagal 4 straipsnio 1, 4 ir 7 dalis, bet ir įdiegia priemones, būtinas žemės ūkio ekosistemų biologinei įvairovei padidinti, atsižvelgdamos į klimato kaitą, kaimo vietovių socialinius ir ekonominius poreikius ir būtinybę užtikrinti tvarią žemės ūkio gamybą Sąjungoje.

2.   Valstybės narės įdiegia priemones, kuriomis stengiamasi nacionaliniu lygmeniu pasiekti bent dviejų iš trijų toliau nurodytų žemės ūkio ekosistemų rodiklių, išsamiau apibūdintų IV priede, didėjimo tendenciją, matuojamą laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas šešerius metus, kol pasiekiamas pakankamas lygis, kaip nustatyta pagal 14 straipsnio 5 dalį:

3.   Valstybės narės įdiegia atkūrimo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nacionalinis įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indeksas, apskaičiuojamas remiantis V priede išvardytomis rūšimis, 2025 m. rugsėjo 1 d. lygus 100, pasiektų šiuos lygius:

4.   Valstybės narės įdiegia priemones, kuriomis siekiama atkurti žemės ūkiui naudojamą organinį dirvožemį, kuris yra nusausintuose durpynuose. Tos priemonės turi apimti:

Valstybės narės gali įdiegti atkūrimo, įskaitant drėgnumo atkūrimą, priemones teritorijose, kuriose yra durpių gavybos vietos, ir tas teritorijas skaičiuoti kaip padedančias siekti atitinkamų pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų tikslų.

Be to, valstybės narės gali įdiegti atkūrimo priemones, skirtas drėgnumui organiniuose dirvožemiuose, kurie yra nusausintuose durpynuose, kurių žemės naudojimo paskirtis yra kita nei žemės ūkis ir durpių gavyba, atkurti, ir tas vietas, kuriose atkurtas drėgnumas, skaičiuoti kaip padedančias siekti ne daugiau kaip 40 % atitinkamų pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų tikslų.

Atkūrimo priemonėmis, skirtomis durpynų drėgnumo, įskaitant siektiną vandens lygį, atkūrimui, prisidedama prie grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir biologinės įvairovės didinimo, kartu atsižvelgiant į nacionalines ir vietos aplinkybes.

Tinkamai pagrįstais atvejais valstybė narė gali sumažinti žemės ūkio paskirties durpynų drėgnumo atkūrimo mastą iki mažesnio, nei reikalaujama pagal šios dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktus, jei tikėtina, kad toks drėgnumo atkūrimas darys reikšmingą neigiamą poveikį infrastruktūrai, pastatams, prisitaikymui prie klimato kaitos ar kitiems viešiesiems interesams ir jeigu drėgnumo negalima atkurti kitoje nei žemės ūkio paskirties žemėje. Kiekvienas toks sumažinimas nustatomas pagal 14 straipsnio 8 dalį.

Valstybių narių pareiga pasiekti pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatytus drėgnumo atkūrimo tikslus nereiškia ūkininkų ir privačių žemės savininkų pareigos atkurti savo žemės drėgnumą – jiems drėgnumo atkūrimas žemės ūkio paskirties žemėje išlieka savanoriškas, nedarant poveikio iš nacionalinės teisės kylančioms pareigoms.

Valstybės narės atitinkamai teikia paskatas drėgnumui atkurti, kad tai būtų patrauklus pasirinkimas ūkininkams ir privatiems žemės savininkams, ir puoselėja galimybes ūkininkams bei kitiems suinteresuotiesiems subjektams mokytis ir konsultuotis apie durpynų drėgnumo atkūrimo naudą ir apie tolesnio žemės valdymo variantus bei susijusias galimybes.