English - European Union - Environment -

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2024/3019 2024 m. lapkričio 27 d. dėl komunalinių nuotekų valymo (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2024/3019

2024 m. lapkričio 27 d.

dėl komunalinių nuotekų valymo

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

1. Apžvalga

1 straipsnis Dalykas

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės dėl komunalinių nuotekų surinkimo, valymo ir išleidimo, siekiant apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, laikantis koncepcijos „Viena sveikata“, kartu laipsniškai mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį iki tvaraus lygio, gerinant komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo veiklos energijos balansą ir padedant pereiti prie žiedinės ekonomikos. Ja taip pat nustatomos taisyklės dėl galimybės naudotis sanitarijos paslaugomis visiems, komunalinių nuotekų sektoriaus skaidrumo, reguliarios komunalinių nuotekų parametrų, kurie yra svarbūs visuomenės sveikatai, stebėsenos ir principo „teršėjas moka“ įgyvendinimo.

2 straipsnis Terminų apibrėžtys

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

komunalinės nuotekos – bet kuris iš šių dalykų:

buitinės nuotekos;

buitinių ir nebuitinių nuotekų mišinys;

buitinių nuotekų ir komunalinių paviršinių nuotekų mišinys;

buitinių nuotekų, nebuitinių nuotekų ir komunalinių paviršinių nuotekų mišinys;

buitinės nuotekos – gyvenamųjų vietovių, paslaugų ir įstaigų nuotekos, kurios daugiausia susidaro dėl žmogaus medžiagų apykaitos ar buitinės namų veiklos arba dėl abiejų;

nebuitinės nuotekos – nuotekos, išskyrus buitines nuotekas ir komunalines paviršines nuotekas, išleidžiamos iš vietų, naudojamų prekybos arba pramonės ar ekonominei veiklai vykdyti;

aglomeracija – teritorija, kurioje populiacija, išreikšta gyventojo ekvivalentu, kartu su ekonomine veikla arba atskirai, yra pakankamai koncentruota, kad komunalinės nuotekos būtų surenkamos ir nukreipiamos į vieną ar daugiau komunalinių nuotekų valymo įrenginių arba į vieną ar daugiau galutinių išleidimo vietų;

komunalinės paviršinės nuotekos – kritulių vanduo aglomeracijose, surinktas mišriąja ar atskirąja kanalizacija;

paviršinių nuotekų išlaja – kritulių arba sistemos sutrikimų sukelta nevalytų komunalinių nuotekų išlaja iš mišriosios kanalizacijos į nuotekų priimtuvą;

nuotakynas – vamzdynų sistema komunalinėms nuotekoms surinkti ir transportuoti;

mišrioji kanalizacija – vienas bendras vamzdynas komunalinėms nuotekoms, įskaitant komunalines paviršines nuotekas, surinkti ir transportuoti;

atskiroji kanalizacija – vamzdynas atskirai surinkti ir transportuoti vieną iš šių dalykų:

buitines nuotekas;

nebuitines nuotekas;

buitinių ir nebuitinių nuotekų mišinį;

komunalines paviršines nuotekas;

10)

1 gyventojo ekvivalentas arba (1 GE) – organinių biologiškai skaidžių teršalų apkrova per parą, kuriai biochemiškai suskaidyti per penkias paras suvartojamo deguonies poreikis (biocheminis deguonies suvartojimas per 5 paras, BDS5) yra 60 g deguonies per parą;

11)

pirminis valymas – komunalinių nuotekų valymas taikant mechaninį ir (arba) cheminį procesą, apimantį skendinčių medžiagų nusodinimą, ar kitokius procesus, kai atitekančių nuotekų BDS5 sumažinamas bent 20 % prieš jas išleidžiant, o bendrasis skendinčių medžiagų kiekis, buvęs atitekančiose nuotekose, sumažinamas bent 50 %;

12)

antrinis valymas – komunalinių nuotekų valymas taikant procesą, paprastai apimantį biologinį valymą ir antrinį nusodinimą, arba kitokį procesą, kuriuo sumažinamas biologiškai skaidžių organinių medžiagų kiekis komunalinėse nuotekose;

13)

tretinis valymas – komunalinių nuotekų valymas taikant tokį procesą, kuriuo sumažinamas azoto ir (arba) fosforo kiekis komunalinėse nuotekose;

14)

ketvirtinis valymas – komunalinių nuotekų valymas taikant tokį procesą, kuriuo sumažinamas įvairių mikroteršalų kiekis komunalinėse nuotekose;

15)

dumblas – organinės ir neorganinės liekanos, susidarančios valant komunalines nuotekas komunalinių nuotekų valymo įrenginyje, išskyrus smėlį, riebalus, kitas atliekas ir bet kokias nuosėdas ir liekanas, susidariusias pradinio apdorojimo etapu;

16)

eutrofikacija – maisto medžiagų, ypač azoto ir (arba) fosforo junginių, kurie skatina dumblių bei aukštesniųjų augalų augimą, gausėjimas vandenyje, kuris nepageidaujamai sutrikdo vandens organizmų pusiausvyrą ir daro poveikį tokio vandens kokybei;

17)

mikroteršalas – cheminė medžiaga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 ( 1 ) 3 straipsnio 1 punkte, įskaitant jos skilimo produktus, kuri paprastai aptinkama vandens aplinkoje, komunalinėse nuotekose arba dumble ir kuri gali būti laikoma pavojinga aplinkai arba žmonių sveikatai, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3 ir 4 dalyse pateiktais atitinkamais kriterijais, net esant mažai koncentracijai;

18)

skiedimo santykis – nuotekų priimtuvo metinio srauto išleidimo vietoje pastarųjų penkerių metų vidurkio ir į paviršinius vandenis išleidžiamų komunalinių nuotekų metinio tūrio pastarųjų penkerių metų vidurkio santykis;

19)

gamintojas – gamintojas, importuotojas ar platintojas, kuris vykdydamas profesinę veiklą pateikia gaminius valstybės narės rinkai, be kita ko, pagal nuotolinės prekybos sutartį, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES ( 2 ) 2 straipsnio 7 punkte;

20)

gamintojo atsakomybę perimanti organizacija – nacionaliniu lygmeniu pripažinta organizacija, įsteigta siekiant sudaryti gamintojams sąlygas vykdyti jų pareigas pagal 9 ir 10 straipsnius;

21)

sanitarija – saugios, higieniškos, patikimos ir socialiai bei kultūriškai priimtinos priemonės ir paslaugos, skirtos žmonių šlapimui bei išmatoms tvarkyti ir šalinti, ir menstruacijų metu reikalingų gaminių keitimo ir šalinimo priemonės ir paslaugos, kuriomis užtikrinamas privatumas ir orumas;

22)

atsparumas antimikrobinėms medžiagoms – mikroorganizmų gebėjimas išgyventi arba daugintis esant tokiai antimikrobinės medžiagos koncentracijai, kurios paprastai pakanka tos pačios rūšies mikroorganizmų dauginimuisi nuslopinti arba jiems sunaikinti;

23)

koncepcija „Viena sveikata“ – koncepcija „Viena sveikata“, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2371 ( 3 ) 3 straipsnio 7 punkte;

24)

suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai turi arba gali turėti poveikį su šios direktyvos 6, 7 arba 8 straipsnyje nustatytų pareigų įgyvendinimu susijusio sprendimo priėmimas arba kuri yra tokiu priėmimu suinteresuota; šios termino apibrėžties tikslais, nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos ar žmonių sveikatos apsaugą ir atitinkančios visus nacionalinės teisės reikalavimus, laikomos suinteresuotomis;

25)

bioterpė – visos priemonės, paprastai gaminamos iš plastiko, naudojamos komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose reikalingoms bakterijoms dauginti;

26)

pateikimas rinkai – gaminio tiekimas valstybės narės rinkai pirmą kartą;

27)

apkrova – organinių biologiškai skaidžių medžiagų kiekis, matuojamas kaip BDS5 komunalinėse nuotekose, išreikštas GE, arba bet kokio teršalo ar maisto medžiagos kiekis, išreikštas masės vienetais per tam tikrą laiką;

28)

individuali sistema – sanitarijos įrenginys, kuriame surenkamos, kaupiamos, valomos arba šalinamos buitinės nuotekos iš pastatų ar pastatų dalių, neprijungtų prie nuotakyno.

3 straipsnis Nuotakynai ir aglomeracijos apkrovos apskaičiavimas

4 straipsnis Individualios sistemos

5 straipsnis Integruoti komunalinių nuotekų tvarkymo planai

6 straipsnis Antrinis valymas

7 straipsnis Tretinis valymas

8 straipsnis Ketvirtinis valymas

9 straipsnis Didesnė gamintojo atsakomybė

10 straipsnis Minimalieji gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms keliami reikalavimai

11 straipsnis Energinis neutralumas

12 straipsnis Tarpvalstybinis bendradarbiavimas

13 straipsnis Vietos klimato sąlygos

13 straipsnis

Vietos klimato sąlygos

Valstybės narės užtikrina, kad komunalinių nuotekų valymo įrenginiai, pastatyti taip, kad atitiktų 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytus reikalavimus, būtų suprojektuoti, pastatyti, eksploatuojami ir prižiūrimi taip, kad visomis įprastinėmis vietos klimato sąlygomis būtų užtikrintas pakankamas jų efektyvumas. Nedarant poveikio priemonėms, kurių imamasi pagal Direktyvos (ES) 2022/2557 13 straipsnio 1 dalį, projektuojant, statant ir eksploatuojant komunalinių nuotekų valymo įrenginius ir nuotakynus įvertinami sezoniniai apkrovos svyravimai ir pažeidžiamumas klimato kaitos požiūriu ir į juos atsižvelgiama.

14 straipsnis Nebuitinių nuotekų išleidimas

15 straipsnis Komunalinių nuotekų išleidimas ir jų vandens pakartotinis naudojimas

16 straipsnis Biologiškai skaidžios nebuitinės nuotekos

17 straipsnis Komunalinių nuotekų stebėsena

18 straipsnis Rizikos vertinimas ir valdymas

19 straipsnis Galimybė naudotis sanitarijos paslaugomis

19 straipsnis

Galimybė naudotis sanitarijos paslaugomis

Nedarant poveikio subsidiarumo ir proporcingumo principams ir atsižvelgdamos į vietos ir regionines perspektyvas ir sanitarijos aplinkybes, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų visų, ypač pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių, galimybes naudotis sanitarijos paslaugomis.

Tuo tikslu valstybės narės ne vėliau kaip 2029 m. sausio 12 d.:

nustato asmenis, kurie neturi galimybių arba turi tik ribotas galimybes naudotis sanitarijos įrenginiais, ypatingą dėmesį skirdamos pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, ir nurodo tokių galimybių nebuvimo priežastis;

įvertina galimybes pagerinti tokių asmenų galimybes naudotis sanitarijos įrenginiais;

skatina, kad visose 10 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose būtų įrengtas pakankamas sanitarijos įrenginių skaičius viešosiose erdvėse, kuriais būtų galima naudotis laisvai ir, ypač moterų atveju, saugiai, taip pat užtikrina, kad visuomenė būtų tinkamai informuota apie tuos įrenginius;

skatina, kad visose 5 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose kompetentingos institucijos užtikrintų pakankamą nemokamų sanitarijos įrenginių skaičių viešuosiuose pastatuose, visų pirma administraciniuose pastatuose;

skatina, kad nemokamai arba už nedidelį mokestį visiems būtų užtikrinti sanitarijos įrenginiai restoranuose, parduotuvėse ir panašiose visuomenei prieinamose privačiose erdvėse.

20 straipsnis Dumblas ir išteklių išgavimas

21 straipsnis Stebėsena

22 straipsnis Informacija apie įgyvendinimo stebėseną

23 straipsnis Nacionalinės įgyvendinimo priemonės

24 straipsnis Informacija visuomenei

25 straipsnis Teisė kreiptis į teismą

26 straipsnis Žalos atlyginimas

27 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

28 straipsnis Komiteto procedūra

29 straipsnis Sankcijos

30 straipsnis Vertinimas

31 straipsnis Peržiūra

31 straipsnis

Peržiūra

Kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą. Remdamasi ta ataskaita, Komisija gali siųsti išankstinius perspėjimus valstybėms narėms, kurios nepasiekia 3, 5, 6, 7, 8 ir 11 straipsniuose nustatytų tikslų ir nesilaiko terminų arba kurioms kyla rizika, kad tikslai nebus pasiekti ir terminų nebus laikomasi.

32 straipsnis Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

33 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

34 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

34 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

12 bei 13 straipsniai ir II bei IV priedai taikomi nuo 2027 m. rugpjūčio 1 d.

35 straipsnis Adresatai

35 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva taikoma valstybėms narėms.

I PRIEDAS KOMUNALINĖMS NUOTEKOMS KELIAMI REIKALAVIMAI

I PRIEDAS

KOMUNALINĖMS NUOTEKOMS KELIAMI REIKALAVIMAI

A dalis

Nuotakynai

Nuotakynuose atsižvelgiama į komunalinėms nuotekoms keliamus valymo reikalavimus.

Nuotakynų projektavimas, statyba ir priežiūra yra vykdomi vadovaujantis geriausiomis technikos žiniomis, jei tai nėra pernelyg brangu, ypač atsižvelgiant į:

—

komunalinių nuotekų tūrį ir savybes,

—

komunalinių nuotekų prasisunkimo, infiltracijos ir įtekėjimo į nuotakynus dėl netinkamo sujungimo prevenciją,

—

nuotekų priimtuvo taršos dėl paviršinių nuotekų išlajos ribojimą, atsižvelgiant į atitinkamus 5 straipsnio ir V priedo reikalavimus.

B dalis

Nuotekų išleidimas iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių į nuotekų priimtuvą

1. Komunalinių nuotekų valymo įrenginiai yra projektuojami arba modifikuojami taip, kad būtų galima imti reprezentatyviuosius atitekančių bei išvalytų nuotekų ėminius prieš jas išleidžiant į nuotekų priimtuvą.

2. Nuotekos, išleidžiamos iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių ir komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriais aptarnaujamos 6, 7 ir 8 straipsniuose nurodytos aglomeracijos, turi atitikti šio priedo 1 lentelės reikalavimus.

3. Be to, nuotekos, išleidžiamos iš 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų komunalinių nuotekų valymo įrenginių arba iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriais aptarnaujamos 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos aglomeracijos, turi atitikti ne tik 2 punkte nurodytus, bet ir šio priedo 2 lentelėje pateiktus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai taikoma 7 straipsnio 8 dalis.

4. Nuotekos, išleidžiamos iš 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų komunalinių nuotekų valymo įrenginių arba iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriais aptarnaujamos 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos aglomeracijos, turi atitikti šio priedo 3 lentelėje išdėstytus reikalavimus.

5. Iš anksto nustatomose taisyklėse ir specialiuose išankstiniuose leidimuose dėl nuotekų, išleidžiamų iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriuose naudojama bioterpė, nurodoma:

—

technologijų, į kurias integruota bioterpė, naudojama komunalinių nuotekų valymo įrenginių atliekamo valymo metu, aprašymas, įskaitant įrenginyje naudojamos bioterpės rūšį ir kiekį, ir priemonių, kurių imtasi siekiant išvengti bioterpės išleidimo į aplinką, aprašymas,

—

pareiga nuolat vykdyti stebėseną ir užkirsti kelią bet kokiam bioterpės išleidimui į aplinką,

—

pareiga nedelsiant pranešti kompetentingoms institucijoms apie bet kokį didelį bioterpės išleidimą į nuotekų priimtuvą.

6. Griežtesni nei 1, 2 ir 3 lentelėse pateiktieji reikalavimai taikomi tais atvejais, kai būtina užtikrinti, kad nuotekų priimtuvas atitiktų direktyvose 2000/60/EB, 2008/56/EB, 2008/105/EB ir 2006/7/EB nustatytus reikalavimus .

7. Nuotekų išleidimo iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių vietos, jei tik įmanoma, parenkamos taip, kad jų žalingas poveikis nuotekų priimtuvui būtų kuo mažesnis.

C dalis

Stebėsenos ir rezultatų vertinimo metodai

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomas toks stebėsenos metodas, kuris atitinka 2–5 punktuose išdėstytus reikalavimus. Kai aktualu, visi analizės metodai turi atitikti tuos pačius minimalius veiksmingumo kriterijus, tokius kaip kriterijai, apibrėžti Direktyvoje 2009/90/EB ir kitose atitinkamose taisyklėse.

Galima naudoti ne tik 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus metodus, bet ir kitus alternatyvius metodus, jei galima įrodyti, kad gaunami rezultatai yra lygiaverčiai.

Valstybės narės teikia Komisijai visą svarbią informaciją apie taikomus stebėsenos metodus.

2. Toje pačioje tiksliai nustatytoje vandenų išleidimo iš nuotekų valymo įrenginių vietoje, o jei būtina – ir jų įtekėjimo į komunalinių nuotekų valymo įrenginius vietoje – imami srautui arba laikui proporcingi paros ėminiai. Tačiau vykdant mikroteršalų stebėseną visi laikui proporcingi ėminiai turi būti 48 valandų ėminiai.

Turi būti taikoma geroji tarptautinė laboratorinė praktika, kuria siekiama, kad nuo ėminių paėmimo iki analizės būtų kuo mažiau pakenkta jų būklei.

3. Minimalus metinis ėminių skaičius yra nustatomas pagal nuotekų valymo įrenginių dydį, ir per metus jie yra reguliariai imami:

nuo 1 000 iki 9 999 GE:	vienas ėminys per mėnesį (žr. 1 pastabą)
nuo 10 000 iki 49 999 GE:	du ėminiai per mėnesį dėl mikroteršalų – vienas ėminys per mėnesį
nuo 50 000 iki 149 999 GE:	vienas ėminys per savaitę dėl mikroteršalų – du ėminiai per mėnesį
150 000 GE ar daugiau:	du ėminiai per savaitę dėl mikroteršalų – du ėminiai per mėnesį

1 pastaba. Aglomeracijose, kuriose vykdoma sezoninė veikla, leidžiama iki dviejų mėnesių neimti ėminių, jei sezoninės veiklos mėnesiais imami papildomi ėminiai. Iš viso per metus turi būti paimta 12 ėminių.

4. Išvalytos komunalinės nuotekos laikomos atitinkančiomis taikomus parametrus, jei, analizuojant ėminius pagal kiekvieną parametrą atskirai, nustatoma, kad vandens ėminiai taip atitinka taikomas parametrų vertes:

didžiausias ėminių, kurie gali neatitikti 1 ir 3 lentelėse nurodytų parametrų, išreikštų koncentracijos vertėmis ir (arba) minimaliu sumažinimo efektyvumu procentais, skaičius yra nurodytas 4 lentelėje;

įprastomis darbo sąlygomis paimti 1 lentelėje nurodytų parametrų, išreikštų koncentracijos vertėmis, neatitinkantys ėminiai turi nenukrypti nuo parametrų verčių daugiau negu 100 %, išskyrus bendrojo skendinčių medžiagų kiekio parametrą, nuo kurio vertės galima nukrypti iki 150 %;

metinis ėminių vidurkis pagal kiekvieną 2 lentelėje nurodytą parametrą atitinka taikomas toje lentelėje nustatytas parametrų vertes; taikomos koncentracijos vertės arba minimalus sumažinimo efektyvumas procentais;

3 lentelėje nustatytų parametrų atžvilgiu, C dalies 3 punkte nurodytas ėminių dažnumas reiškia, kad vienas ėminys imamas įtekėjimo į komunalinių nuotekų valymo įrenginius vietoje ir vienas ėminys imamas nuotekų išleidimo iš jų vietoje, siekiant patikrinti, ar laikomasi 3 lentelėje nurodyto minimalaus pašalinimo efektyvumo procentais; naudojamas skaičiavimui naudotų visų medžiagų pašalinimo efektyvumo procentais vidurkis siekiant įvertinti, ar pasiektas minimalus reikalaujamas 80 % pašalinimo efektyvumas procentais.

5. Ėminiai imami taip, kad jie atspindėtų taršą, kai nuotekos teka sausomis oro sąlygomis. Į kraštutines vandens kokybės reikšmes neatsižvelgiama, kai jas lemia neįprastos aplinkybės, susidariusios dėl liūčių.

6. Analizuojant iš biologinių tvenkinių leidžiamus vandenis, ėminiai yra filtruojami, tačiau bendrasis suspenduotų medžiagų kiekis nefiltruotuose vandens ėminiuose turi neviršyti 150 mg/l.

1 lentelė. Reikalavimai nuotekoms, išleidžiamoms iš nuotekų valymo įrenginių, kuriems taikomas šios direktyvos 6 straipsnis. Taikomos koncentracijos vertės arba sumažinimo efektyvumas procentais.

Parametrai	Koncentracija	Minimalus sumažinimo efektyvumas procentais (žr. 4 pastabą)	Pamatinis matavimo metodas
Biocheminis deguonies suvartojimas (BDS5 20 oC temperatūroje) be nitrifikacijos (žr. 1 pastabą)	25 mg/l O2	70–90 40 pagal 6 straipsnio 4 dalį	Homogenizuotas, nefiltruotas, nedekantuotas ėminys. Ištirpęs deguonis nustatomas prieš ir po penkių dienų inkubacijos 20 oC ± 1 oC temperatūroje, visiškoje tamsoje. Pridedamas nitrifikacijos inhibitorius.
Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) (žr. 2 pastabą)	125 mg/l O2	75	Homogenizuotas, nefiltruotas, nedekantuotas ėminys kalio dichromatas
Bendroji organinė anglis (žr. 2 pastabą)	37 mg/l	75	EN 1484
Bendrasis skendinčių medžiagų kiekis	35 mg/l (žr. 3 pastabą)	90 (žr. 3 pastabą)	— Reprezentatyviojo ėminio filtravimas per 0,45 μm filtravimo membraną. Džiovinimas 105 oC temperatūroje ir svėrimas — Reprezentatyviojo ėminio centrifugavimas (bent 5 min. 2 800 –3 200 g vidutiniu greičiu), džiovinimas 105 oC temperatūroje ir svėrimas

1 pastaba. Šį parametrą galima pakeisti kitu parametru: bendrąja organine anglimi (TOC) arba bendruoju deguonies poreikiu (TOD), jei galima nustatyti santykį tarp BDS5 ir pakeičiančiojo parametro.

2 pastaba. Valstybės narės turi matuoti arba cheminį deguonies suvartojimą (ChDS), arba bendrąją organinę anglį.

3 pastaba. Šis reikalavimas nėra privalomas.

4 pastaba. Sumažinimo efektyvumas įtekančių nuotekų apkrovos atžvilgiu.

2 lentelė. Reikalavimai dėl nuotekų, išleidžiamų iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, nurodytų 7 straipsnio 1 dalyje, arba iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriais aptarnaujamos 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos aglomeracijos, tretinio valymo. Nuotekoms, išleidžiamoms iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, nurodytų 7 straipsnio 1 dalyje, taikomi abu parametrai. 7 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aglomeracijoms galima taikyti vieną ar abu parametrus, priklausomai nuo vietinės situacijos. Taikomos koncentracijos vertės arba sumažinimo efektyvumas procentais.

Parametrai

Koncentracija

Minimalus sumažinimo efektyvumas procentais

(žr. 1 ir 2 pastabas)

Pamatinis matavimo metodas

Bendras fosforas (žr. 4 pastabą)

0,7 mg/l (10 000 GE ir daugiau, tačiau ne daugiau kaip 150 000 GE)

0,5 mg/l (150 000 GE ir daugiau)

87,5 (10 000 GE ir daugiau, tačiau ne daugiau kaip 150 000 GE)

90 (150 000 GE ir daugiau)

Molekulinės absorbcijos spektrofotometrija

Bendras azotas (žr. 4 pastabą)

10 mg/l (10 000 GE ir daugiau, tačiau ne daugiau kaip 150 000 GE)

8 mg/l (150 000 GE ir daugiau)

(žr. 5 pastabą)

(žr. 3 pastabą)

Molekulinės absorbcijos spektrofotometrija

1 pastaba. Sumažinimo efektyvumas įtekančių nuotekų apkrovos atžvilgiu arba aglomeracijoje susidarančios apkrovos atžvilgiu, jei galima užtikrinti tokio paties lygio aplinkos apsaugą.

2 pastaba. Jei dalis išvalytų komunalinių nuotekų naudojama drėkinimui žemės ūkyje, toje dalyje esančios maisto medžiagos gali būti įtraukiamos apskaičiuojant įtekančių nuotekų apkrovą ir neįtraukiamos į išleidžiamų nuotekų apkrovą.

▼C1

3 pastaba. Išskirtinėse situacijose, susidariusiose dėl konkrečių vietos aplinkybių, apskaičiuojant šio priedo 2 lentelėje nurodytą minimalų azoto sumažinimo efektyvumą procentais galima atsižvelgti į azoto sulaikymą gamtinėmis priemonėmis valstybėse narėse, kuriose į azoto sulaikymą gamtinėmis priemonėmis buvo atsižvelgta apskaičiuojant Direktyvos 91/271/EEB I priedo 2 lentelėje nurodytą minimalų azoto sumažinimo efektyvumą procentais, ir kai įrodoma, kad dalį komunalinėse nuotekose susidariusio azoto galima pašalinti nuotekų priimtuve, iki 2045 m. gruodžio 31 d., jei tenkinamos visos šios sąlygos:

▼B

vidutinė išleidžiamų nuotekų hidraulinio laikymo trukmė yra bent 1,5 metų iki tol, kol jos pasiekia azotui jautrią zoną, nustatytą pagal 7 straipsnio 2 dalį;

užtikrinama nuolatinės bendro azoto parametro stebėsenos ir vertinimo programa:

visų komunalinių nuotekų valymo įrenginių nuotekų išleidimo vietose ir, kai aktualu, komunalinėse paviršinėse nuotekose iš 10 000 GE dydžio ir didesnių aglomeracijų, esančių zonos, kuri pagal 7 straipsnio 2 dalį pripažinta jautria azotui, vandens baseine;

zonos, nustatytos pagal 7 straipsnio 2 dalį, atitinkamose nuotekų įtekėjimo vietose;

nuotekų priimtuvo ir atitinkamų vandens telkinių, esančių zonos, nustatytos pagal 7 straipsnio 2 dalį, vandens baseine, reprezentatyviųjų ėminių ėmimo vietose;

laikomasi 2 lentelėje nurodyto minimalaus azoto sumažinimo efektyvumo procentais; tas efektyvumas procentais apskaičiuojamas remiantis duomenimis, surinktais vykdant 2 punkte nurodytą nuolatinės stebėsenos ir vertinimo programą;

gali būti įrodyta, kad iš vandens baseine esančių komunalinių nuotekų valymo įrenginių išleidžiamas azotas nekenkia aplinkai, įskaitant biologinę įvairovę, ir žmonių sveikatai ir nekeičia ekosistemos;

maisto medžiagų koncentracija 2 sąlygos c punkte nurodytose zonose atitinka Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.2.1 punkte nustatytą sąlygą, pagal kurią apibrėžiama gera tų zonų ekologinė būklė;

apie natūralaus azoto laikymo naudojimą pranešama Komisijai pagal 22 straipsnio 1 dalies a punktą, taip pat potencialiai paveiktoms kaimyninėms valstybėms narėms, kartu pateikiant visus elementus, būtinus patikrinti, ar įvykdytos 1, 2, 3, 4 ir 5 sąlygos.

4 pastaba. Šis reikalavimas taikomas 2025 m. sausio 1 d. esamiems komunalinių nuotekų valymo įrenginiams, kuriuose privaloma laikytis 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, ir aglomeracijoms pagal 7 straipsnio 3 dalį. Kol šie terminai nėra įgyvendinti, šiems komunalinių nuotekų valymo įrenginiams taikomos 32 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos.

5 pastaba. Jei biologinio reaktoriaus išleidžiamų nuotekų temperatūra yra žemesnė nei 12 oC, paimtų ėminių rezultatai gali būti neįtraukiami apskaičiuojant metinį azoto vidurkį, kaip nurodyta šio priedo C dalies 4 punkto c papunktyje, jei galima įrodyti visus šiuos dalykus:

užtikrinama, kad nebūtų neigiamo poveikio aplinkai;

2 lentelėje nurodytoms azoto vertėms pasiekti reikėtų pernelyg didelių išlaidų arba būtų suvartota pernelyg daug energijos.

Jei biologinio reaktoriaus išleidžiamų nuotekų temperatūra yra žemesnė nei 5 oC, paimtų ėminių rezultatai gali būti neįtraukiami apskaičiuojant metinį azoto vidurkį, kaip nurodyta šio priedo C dalies 4 punkto c papunktyje.

3 lentelė. Reikalavimai dėl nuotekų, išleidžiamų iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, nurodytų 8 straipsnio 1 dalyje, ir (arba) iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kuriais aptarnaujamos 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos aglomeracijos, ketvirtinio valymo.

Rodikliai	Minimalus pašalinimo efektyvumas procentais įtekančių nuotekų apkrovos atžvilgiu
Medžiagos, kurios būdamos net ir mažos koncentracijos gali užteršti vandenį (žr. 1 pastabą)	80 % (žr. 2 pastabą)

1 pastaba. Turi būti matuojama a ir b punktuose nurodytų organinių medžiagų koncentracija.

1 kategorija (labai lengvai išvalomos medžiagos):

amisulpridas (CAS Nr. 71675-85-9),

ii)

karbamazepinas (CAS Nr. 298-46-4),

iii)

citalopramas (CAS Nr. 59729-33-8),

iv)

klaritromicinas (CAS Nr. 81103-11-9),

diklofenakas (CAS Nr. 15307-86-5),

vi)

hidrochlortiazidas (CAS Nr. 58-93-5),

vii)

metoprololis (CAS Nr. 37350-58-6),

viii)

venlafaksinas (CAS Nr. 93413-69-5);

2 kategorija (lengvai pašalinamos medžiagos):

benzotriazolas (CAS Nr. 95-14-7),

ii)

kandesartanas (CAS Nr. 139481-59-7),

iii)

irbesartanas (CAS Nr. 138402-11-6),

iv)

4-metilbenzotriazolo (CAS Nr. 29878-31-7) ir 5-metil-benzotriazolo (CAS Nr. 136-85-6) mišinys.

2 pastaba. Apskaičiuojamas bent šešių medžiagų pašalinimo efektyvumas procentais pagal srautą sausomis oro sąlygomis. 1 kategorijos medžiagų turi būti dvigubai daugiau nei 2 kategorijos medžiagų. Jei pakankamos koncentracijos gali būti išmatuotos mažiau kaip šešios medžiagos, prireikus kompetentinga institucija nustato kitas medžiagas, pagal kurias turi būti apskaičiuojamas minimalus pašalinimo efektyvumas procentais. Siekiant įvertinti, ar pasiektas reikalaujamas minimalus 80 % pašalinimo efektyvumas procentais, naudojamas visų atskirų skaičiavimui naudotų medžiagų konkrečių pašalinimo efektyvumo procentais rodiklių vidurkis.

4 lentelė. Reikalavimai ėminiams

Ėminių skaičius per metus	Didžiausias leistinas parametrų neatitinkančių ėminių skaičius
4–7	1
8–16	2
17–28	3
29–40	4
41–53	5
54–67	6
68–81	7
82–95	8
96–110	9
111–125	10
126–140	11
141–155	12
156–171	13
172–187	14
188–203	15
204–219	16
220–235	17
236–251	18
252–268	19
269–284	20
285–300	21
301–317	22
318–334	23
335–350	24
351–365	25

II PRIEDAS EUTROFIKACIJAI JAUTRIOS ZONOS

II PRIEDAS

EUTROFIKACIJAI JAUTRIOS ZONOS

1. Zonos, esančios Baltijos jūros, Juodosios jūros, Šiaurės jūros ir Adrijos jūros vandens baseinuose, kurios pagal direktyvas 2008/56/EB arba 2000/60/EB laikomos jautriomis eutrofikacijai.

2. Natūralūs gėlo vandens ežerai, kiti gėlo vandens telkiniai, estuarijos ir jūros pakrančių vandenys, kurie jau yra eutrofiniai arba gali artimiausioje ateityje tapti eutrofiniais, jei nebus imtasi apsaugos priemonių.

Svarstant, kurios maisto medžiagos kiekį reikėtų mažinti toliau valant, turi būti atsižvelgiama į tokius elementus:

ežerus ir upes, įtekančius į ežerus, rezervuarus, uždaras įlankas, kuriose menkai keičiasi vanduo ir dėl to gali kauptis maisto medžiagos. Tose zonose reikėtų šalinti fosforą, nebent galima įrodyti, kad fosforo šalinimas neturės jokio poveikio eutrofikacijos lygiui. Kai nuotekos išleidžiamos iš didelių aglomeracijų, galima apsvarstyti ir azoto šalinimą;

estuarijas, įlankas ir kitus jūros pakrančių vandenis, kuriuose menkai keičiasi vanduo arba į kuriuos patenka daug maisto medžiagų. Tokiose zonose iš mažų aglomeracijų išleidžiamos nuotekos paprastai neturi didelės reikšmės, bet kai jos išleidžiamos iš didelių aglomeracijų, fosforas ir (arba) azotas turėtų būti šalinamas, nebent galima įrodyti, kad toks šalinimas neturės poveikio eutrofikacijos lygiui.

3. Paviršinio gėlo vandens telkiniai, iš kurių imamas geriamasis vanduo ir kuriuose, jei nebus imamasi apsaugos veiksmų, gali susidaryti didesnė nitratų koncentracija negu nustatytoji atitinkamose Direktyvos (ES) 2020/2184 nuostatose.

4. Zonos, kuriose būtina atlikti papildomą valymą, ne tik nustatytąjį šios direktyvos 7 straipsnyje, tam, kad būtų laikomasi kitų aplinkos srities Sąjungos aktų, įskaitant visų pirma vandens telkinius, kuriems taikoma Direktyva 2000/60/EB ir kurių atveju kyla rizika, kad nebus išlaikyta arba pasiekta gera ekologinė būklė ar potencialas.

5. Visos kitos zonos, kurias valstybė narė laiko jautriomis eutrofikacijai.

III PRIEDAS GAMINIŲ, DĖL KURIŲ TAIKOMA DIDESNĖ GAMINTOJO ATSAKOMYBĖ, SĄRAŠAS

III PRIEDAS

GAMINIŲ, DĖL KURIŲ TAIKOMA DIDESNĖ GAMINTOJO ATSAKOMYBĖ, SĄRAŠAS

1. Žmonėms skirti vaistai, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB ( 14 ).

2. Kosmetikos gaminiai, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių ( 15 ).

IV PRIEDAS PRAMONĖS SEKTORIAI

IV PRIEDAS

PRAMONĖS SEKTORIAI

1. Pieno perdirbimas

2. Vaisių ir daržovių produktų gamyba

3. Gaiviųjų gėrimų gamyba ir pilstymas į butelius

4. Bulvių perdirbimas

5. Mėsos pramonė

6. Alaus daryklos

7. Alkoholio ir alkoholinių gėrimų gamyba

8. Augalinių pašarų gamyba

9. Želatinos ir klijų gamyba iš odų ir kaulų

10. Salyklo gamyklos

11. Žuvų perdirbimo pramonė

V PRIEDAS INTEGRUOTŲ KOMUNALINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO PLANŲ TURINYS

V PRIEDAS

INTEGRUOTŲ KOMUNALINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO PLANŲ TURINYS

1. Pradinės padėties atitinkamos aglomeracijos nuotekų surinkimo teritorijoje analizė, apimanti bent šiuos elementus:

išsamų nuotakynų tinklo, to tinklo komunalinių nuotekų ir komunalinių paviršinių nuotekų kaupimo ir nukreipimo pajėgumų ir esamo komunalinių nuotekų valymo pajėgumo lyjant aprašymą;

mišriosios kanalizacijos atveju – dinaminę komunalinių nuotekų srauto lyjant analizę, grindžiamą stebėsenos duomenimis arba hidrologiniais, hidrauliniais ir vandens kokybės modeliais, kuriuose atsižvelgiama į naujausias klimato prognozes, ir apimančią I priedo 1 lentelėje ir, kai aktualu, 2 lentelėje nurodytų parametrų, taip pat mikroplastiko ir atitinkamų teršalų taršos apkrovos, išleidžiamos į nuotekų priimtuvą lyjant, įvertį;

atskirosios kanalizacijos atveju – išsamų stebėsenos reikalavimų atitinkamose atskirųjų sistemų vietose, nustatytose pagal 5 straipsnio 2 dalies d punktą, kuriose numatoma, kad išleidžiamos komunalinės paviršinės nuotekos bus užterštos, aprašymą, siekiant nustatyti aktualias ir įgyvendinamas priemones, kaip reikalaujama šio priedo 3 punkte.

2. Taršos, kurią sukelia paviršinių nuotekų išlaja, mažinimo tikslai, įskaitant šiuos:

orientacinį neprivalomą tikslą, kad paviršinių nuotekų išlaja sudarytų nedidelę procentinę dalį, kuri gali būti ne daugiau kaip 2 % metinės surinktų komunalinių nuotekų apkrovos, apskaičiuotos sausomis oro sąlygomis; šis orientacinis neprivalomas tikslas turėtų būti pasiektas ne vėliau kaip:

2039 m. gruodžio 31 d.100 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose;

ii)

2045 m. gruodžio 31 d.10 000 GE dydžio ir didesnėse aglomeracijose, nurodytose 5 straipsnyje;

laipsnišką makroplastiko kiekio mažinimą.

3. Priemonės, kurių turi būti imamasi, kad būtų pasiekti 2 punkte nurodyti tikslai, laikantis tame punkte nustatytų terminų, kartu nurodant priemonių įgyvendinimo tvarkaraštį ir atskiriant jau taikomas ir taikytinas priemones. Jame taip pat aiškiai nurodomi dalyvaujantys subjektai ir jų atsakomybė įgyvendinant integruotą komunalinių nuotekų tvarkymo planą.

4. Vertindamos, kokių priemonių reikia imtis pagal 3 punktą, valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos apsvarstytų bent šiuos dalykus:

prevencines priemones, kuriomis siekiama, kad į nuotakynus nepatektų neužteršti lietaus vandenys, įskaitant priemones, kuriomis didinamas natūralus vandens sulaikymas ar lietaus vandens surinkimas, ir priemones, kuriomis miestų teritorijose didinamos žaliosios ir mėlynosios erdvės, kad būtų sumažinta paviršinių nuotekų išlaja, arba aglomeracijose mažinama nepralaidžių paviršių;

priemones, kuriomis siekiama geriau tvarkyti esamą infrastruktūrą, įskaitant nuotakynus, kaupimo talpas, komunalinių nuotekų valymo įrenginius, ir optimizuoti jos naudojimą siekiant užtikrinti, kad neišvalytų komunalinių nuotekų arba užterštų komunalinių paviršinių nuotekų į nuotekų priimtuvą būtų išleidžiama kuo mažiau;

jei būtina 2 punkte nurodytiems tikslams pasiekti, papildomas poveikio švelninimo priemones, įskaitant komunalinių nuotekų surinkimo, kaupimo ir valymo infrastruktūros pritaikymą, pavyzdžiui, naujai pastatytų miesto teritorijų prijungimą prie atskirosios kanalizacijos, kai aktualu, arba naujos infrastruktūros sukūrimą, pirmenybę teikiant žaliajai ir mėlynajai infrastruktūrai, kaip antai apželdinti grioviai, valymo šlapynės ir nuotekų tvenkiniai, kurie skirti biologinei įvairovei palaikyti. Jei aktualu, rengiant 5 straipsnyje nurodytus integruotus komunalinių nuotekų tvarkymo planus atsižvelgiama į pakartotinį vandens naudojimą.

VI PRIEDAS INFORMACIJA VISUOMENEI

VI PRIEDAS

INFORMACIJA VISUOMENEI

1) Kompetentinga institucija ir operatorius (-iai), atsakingas (-i) už komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo paslaugas, įskaitant informaciją apie tų subjektų nuosavybės struktūrą ir jų kontaktinius duomenis;

2) bendra aglomeracijoje susidarančių komunalinių nuotekų apkrova, išreikšta gyventojo ekvivalentais (GE), ir informacija apie tai, kokia šios apkrovos dalis (%):

surenkama ir išvaloma komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose;

išvaloma registruotose individualiose sistemose;

nesurenkama arba neišvaloma;

3) jei aktualu, pagrindimas, kodėl tam tikra komunalinių nuotekų apkrovos dalis nesurenkama arba neišvaloma;

4) informacija apie komunalinių nuotekų, išleidžiamų iš aglomeracijos į kiekvieną nuotekų priimtuvą, kokybę, įskaitant šiuos elementus:

vidutinę metinę 21 straipsnyje nurodytų teršalų, kuriuos išleidžia kiekvienas komunalinių nuotekų valymo įrenginys, koncentraciją ir apkrovą;

įvertį, kokia nuotekų apkrova pagal I priedo 1 ir 2 lentelėse nurodytus parametrus išleidžiama iš individualių sistemų;

didesnių nei 10 000 GE aglomeracijų atveju – įvertį, kokia išleidžiamų mišriosios kanalizacijos nuotekų ir paviršinių nuotekų išlajos apkrova pagal I priedo 1 ir 2 lentelėse nurodytus parametrus;

5) bendros metinės investicinės išlaidos ir bendros metinės veiklos išlaidos, atskirai nurodant surinkimo ir valymo išlaidas, bendros metinės su personalu, energija, sunaudojamomis medžiagomis ir administravimu susijusios išlaidos ir kitos išlaidos, taip pat vidutinės metinės investicinės ir veiklos išlaidos, tenkančios surinktų bei išvalytų komunalinių nuotekų kubiniam metrui ir vidutiniam namų ūkiui, kai išlaidos visiškai arba iš dalies susigrąžinamos taikant vandens tarifų sistemą, arba kitais atvejais – aglomeracijos lygiui;

6) informacija apie tai, kaip 5 punkte nurodytos išlaidos yra padengiamos ir, jei išlaidos susigrąžinamos per tarifų sistemą, – informacija apie vienam surinktų ir išvalytų komunalinių nuotekų kubiniam metrui arba vienam patiekto vandens kubiniam metrui taikomo tarifo struktūrą, įskaitant fiksuotas ir kintamas išlaidas, taip pat išlaidų suskirstymas į surinkimo, valymo, administravimo ir kitas išlaidas;

7) investicijų į komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą planai aglomeracijos lygiu nurodant tikėtiną poveikį komunalinių nuotekų paslaugų tarifams ir numatomą finansinę bei socialinę naudą.

8) apie kiekvieną komunalinių nuotekų valymo įrenginį, kuriame valoma 10 000 GE ir didesnė apkrova, teikiama tokia informacija:

bendra išvalyta apkrova (GE) ir komunalinėms nuotekoms išvalyti reikiamos energijos kiekis (bendras kWh kiekis ir kWh kiekis kubiniam metrui);

bendras kasmet pagaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis (GWh / per metus), įskaitant pagal energijos šaltinį suskirstytus duomenis;

9) bendras per metus dėl kiekvienos aglomeracijos 10 000 GE ir didesnės komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros veikimo tiesiogiai išmestas arba neišmestas ŠESD kiekis (CO2 ekvivalento tonomis) ir, kai žinomas, bendras, visų pirma, statant tą infrastruktūrą tiesiogiai išmestas ŠESD kiekis (CO2 ekvivalento tonomis);

10) skundų pobūdžio bei statistinių duomenų ir komunalinių nuotekų valymo įrenginių operatorių pateiktų atsakymų į su šios direktyvos taikymo sritimi susijusius klausimus santrauka;

11) pateikus pagrįstą prašymą, vartotojams suteikiama prieiga prie ankstesnių – ne daugiau kaip 10 metų senumo – 2, 4, 8 ir 9 punktuose nurodytų duomenų, neįtraukiant laikotarpio iki 2025 m. sausio 1 d.

VII PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas (nurodyta 32 straipsnyje)

Tarybos direktyva 91/271/EEB (OL L 135, 1991 5 30, p. 40)
Komisijos direktyva 98/15/EB (OL L 67, 1998 3 7, p. 29)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1)	tik III priedo 21 punktas
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1137/2008 (OL L 311, 2008 11 21, p. 1)	tik priedo 4.2 punktas
Tarybos direktyva 2013/64/ES (OL L 353, 2013 12 28, p. 8)	tik 1 straipsnis

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai (nurodyti 32 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas
91/271/EEB	1993 m. birželio 30 d.
98/15/EB	1998 m. rugsėjo 30 d.
2013/64/ES	1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys – 2018 m. gruodžio 31 d. 1 straipsnio 5 dalies a punktas – 2014 m. birželio 30 d. 1 straipsnio 5 dalies b punktas – 2014 m. gruodžio 31 d.

VIII PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 91/271/EEB	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnio įžanginė dalis	2 straipsnio įžanginė dalis
2 straipsnio 1–4 punktai	2 straipsnio 1–4 punktai
—	2 straipsnio 5 ir 6 punktai
2 straipsnio 5 punktas	2 straipsnio 7 punktas
—	2 straipsnio 8 ir 9 punktai
2 straipsnio 6 punktas	2 straipsnio 10 punktas
2 straipsnio 7 punktas	2 straipsnio 11 punktas
2 straipsnio 8 punktas	2 straipsnio 12 punktas
—	2 straipsnio 13 ir 14 punktai
2 straipsnio 10 punktas	2 straipsnio 15 punktas
2 straipsnio 11 punktas	2 straipsnio 16 punktas
—	2 straipsnio 17–28 punktai
3 straipsnio 1 dalis	3 straipsnio 1 dalis
—	3 straipsnio 2 ir 3 dalys
3 straipsnio 2 dalis	3 straipsnio 4 dalis
3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	4 straipsnio 1 dalis
—	4 straipsnio 2 dalis
—	4 straipsnio 3 dalis
—	4 straipsnio 4 dalis
—	4 straipsnio 5 dalis
—	4 straipsnio 6 dalis
—	5 straipsnis
4 straipsnio 1 dalis	6 straipsnio 1 dalis
—	6 straipsnio 2 dalis
—	6 straipsnio 3 dalis
4 straipsnio 2 dalis	6 straipsnio 4 dalis
4 straipsnio 4 dalis	6 straipsnio 5 dalis
—	7 straipsnio 1 dalis
—	7 straipsnio 2 dalis
5 straipsnio 2 dalis	7 straipsnio 3 dalis
—	7 straipsnio 4 dalis
5 straipsnio 3 dalis	7 straipsnio 5 dalis
—	7 straipsnio 6 ir 7 dalys
5 straipsnio 4 dalis	7 straipsnio 8 dalis
5 straipsnio 5 dalis	7 straipsnio 9 dalis
5 straipsnio 7 dalis	7 straipsnio 10 dalis
—	7 straipsnio 11 dalis
—	8 straipsnis
—	9 straipsnis
—	10 straipsnis
—	11 straipsnis
9 straipsnis	12 straipsnio 1 ir 2 dalys
—	12 straipsnio 3 dalis
10 straipsnis	13 straipsnis
11 straipsnio 1 dalis	14 straipsnio 1 dalis
—	14 straipsnio 2 dalis
—	14 straipsnio 3 dalis
—	14 straipsnio 4 dalis
11 straipsnio 3 dalis	14 straipsnio 5 dalis
12 straipsnio 1 dalis	15 straipsnio 1 dalis
12 straipsnio 2 dalis	15 straipsnio 2 dalis
12 straipsnio 3 dalis	15 straipsnio 3 dalis
—	15 straipsnio 4 dalis
13 straipsnio 1 dalis	16 straipsni 1 ir 2 dalys
—	17 straipsnis
—	18 straipsnis
—	19 straipsnis
14 straipsnio 1 dalis	20 straipsnio 1 dalis
—	20 straipsnio 2 dalis
15 straipsnio 1 dalis	21 straipsnio 1 dalis
—	21 straipsnio 2 dalis
—	21 straipsnio 3–6 dalys
—	22 straipsnis
17 straipsnio 1 dalis	23 straipsnio 1 dalis
—	23 straipsnio 2 dalis
17 straipsnio 3 dalis	23 straipsnio 3 dalis
—	23 straipsnio 4 dalis
—	24 straipsnis
—	25 straipsnis
—	26 straipsnis
—	27 straipsnis
18 straipsnis	28 straipsnis
—	29 straipsnis
—	30 straipsnis
—	31 straipsnis
—	32 straipsnis
19 straipsnis	33 straipsnis
—	34 straipsnis
20 straipsnis	35 straipsnis
I priedo A dalis	I priedo A dalis
I priedo B dalis	I priedo B dalis
I priedo C dalis	—
I priedo D dalis	I priedo C dalis
II priedas	II priedas
—	III priedas
III priedas	IV priedas
—	V priedas
—	VI priedas
—	VII priedas
—	VIII priedas

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis	Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis	Reikalavimas

Builddate: 12.12.2024 00:00:00 -Doknr: CELEX:32024L3019
EULAW -
EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.