|
+28. Priežiūros funkcijas vykdantys valdymo organo nariai (toliau – priežiūros funkcijas vykdantys … |
28. Priežiūros funkcijas vykdantys valdymo organo nariai (toliau – priežiūros funkcijas vykdantys …Priežiūros funkcijas vykdantys valdymo organo nariai12 (toliau – priežiūros funkcijas vykdantys asmenys) turėtų būti atsakingi už įstaigos atlygio politikos priėmimą, palaikymą ir įgyvendinimo priežiūrą, siekiant užtikrinti, kad ši politika veiktų taip, kaip numatyta. Priežiūros funkcijas vykdantys asmenys taip pat turėtų tvirtinti visas paskesnes reikšmingas atskiriems darbuotojams padarytas išimtis ir atlygio politikos pakeitimus ir kruopščiai vertinti ir prižiūrėti jų poveikį. Išimtys neturėtų būti grindžiamos lyčių arba kitais aspektais, kurie būtų diskriminuojantys, jos turėtų būti tinkamai pagrįstos ir atitikti atlygio reikalavimus pagal nacionalinę teisę. 30.Priežiūros funkcijas vykdantys asmenys kolektyviai turėtų turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties atlygio politikos, praktikos, skatinamųjų priemonių ir dėl jų galinčios kilti rizikos srityse. Jie taip pat turėtų išmanyti mechanizmus, kuriais atlygio struktūra suderinama su įstaigos rizikos pobūdžiu ir kapitalo struktūra. 31.Priežiūros funkcijas vykdantys asmenys turėtų užtikrinti, kad įstaigos atlygio politika ir praktika būtų tinkamai įgyvendinama ir būtų suderinta su bendra įstaigos administracinio valdymo sistema, administracine ir rizikos kultūra, priimtina rizika ir su tuo susijusiais valdymo procesais. 32.Interesų konfliktus dėl atlygio politikos ir skirto atlygio reikėtų nustatyti ir tinkamai švelninti, be kitų dalykų, nustatant objektyvius atlygio skyrimo kriterijus, remiantis vidaus atskaitomybės sistema, tinkamomis kontrolės priemonėmis ir „keturių akių“ principu. Atlygio politika turėtų būti užtikrinta taip, kad nekiltų reikšmingų darbuotojų, įskaitant kontrolės funkcijas vykdančius darbuotojus, interesų konfliktų. 33.Atlygio politika ir praktika bei jų nustatymo procedūros turėtų būti aiškios, gerai dokumentuotos ir skaidrios. Reikėtų saugoti reikiamus sprendimų priėmimo proceso dokumentus (pvz., atitinkamų posėdžių protokolus, atitinkamas ataskaitas ir kitus svarbius dokumentus) bei d okumentus, kuriuose nurodomi atlygio politikos motyvai. 34.Priežiūros ir valdymo funkcijas vykdantys asmenys ir atlygio bei rizikos komitetai, jei yra įsteigti, turėtų glaudžiai bendradarbiauti ir užtikrinti, kad atlygio politika derėtų su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu ir jį skatintų. 35.Pagal atlygio politiką turėtų būti sukurta veiksminga veiklos rezultatų skaičiavimo, koregavimo pagal riziką ir susiejimo su atlygiu už juos sistema. 36.Rizikos valdymo ir atitikties kontrolės funkcijas vykdantys asmenys pagal savo kompetenciją turėtų veiksmingai prisidėti sudarant priemokų fondus, nustatant veiklos rezultatų kriterijus ir skiriant atlygį, jeigu šias funkcijas vykdantiems asmenims kyla abejonių dėl poveikio darbuotojų elgsenai ir vykdomos veiklos rizikingumui. 37.Priežiūros funkcijas vykdantys asmenys turėtų nustatyti ir prižiūrėti valdymo funkcijas vykdančių asmenų atlygį ir, jei neįsteigtas 2.4 skirsnyje paminėtas atlygio komitetas, tiesiogiai prižiūrėti nepriklausomos kontrolės funkcijas, įskaitant rizikos valdymą ir atitikties kontrolę, vykdančių vyresniųjų darbuotojų atlygį. 38.Priežiūros funkcijas vykdantys asmenys turėtų atsižvelgti į visų kompetentingų administracines funkcijas vykdančių asmenų, organų (pvz., komitetų, kontrolės funkcijas vykdančių asmenų13 , žmogiškųjų išteklių valdymo, teisės, strateginio planavimo, biudžeto funkcijas vykdančių asmenų ir pan.) ir verslo padalinių indėlį įstaigos atlygio politikos rengimo, įgyvendinimo ir priežiūros klausimais. 39.Žmogiškųjų išteklių valdymo funkcijas vykdantys asmenys turėtų dalyvauti kuriant ir vertinant įstaigos atlygio politiką, įskaitant atlygio struktūrą, lyčių lygybės aspektą, atlygio lygius ir skatinimo schemas, ir apie tai informuoti taip, kad įstaiga ne tik pritrauktų ir išsaugotų reikalingus darbuotojus, bet ir būtų užtikrinta, kad atlygio politika būtų suderinta su įstaigos rizikos pobūdžiu . 40. Rizikos valdymo funkcijas vykdantys asmenys turėtų padėti apibrėžti tinkamas veiklos rezultatų koregavimo pagal riziką (įskaitant ex post koregavimą) priemones, taip pat padėti įvertinti, kokį poveikį kintamojo atlygio struktūra daro įstaigos rizikos pobūdžiui ir kultūrai, bei apie tai informuoti. Rizikos valdymo funkcijas vykdantys asmenys turėtų tvirtinti ir vertinti koregavimo pagal riziką duomenis, jie taip pat turėtų būti kviečiami dalyvauti atlygio komiteto posėdžiuose šiuo klausimu. 41. Atitikties kontrolės funkcijas vykdantys asmenys turėtų analizuoti, kokį poveikį atlygio politika daro tam, kaip įstaiga laikosi teisės aktų, reglamentų, vidaus politikos ir rizikos kultūros, ir turėtų nurodyti visą su atitiktimi susijusią riziką ir neatitikties klausimus valdymo ir priežiūros funkcijas vykdantiems valdymo organo nariams. Priežiūros funkcijas vykdantys asmenys per atlygio politikos tvirtinimo, peržiūros ir priežiūros procedūras turėtų atsižvelgti į atitikties kontrolės funkcijas vykdančių asmenų nustatytus faktus. 42. Vidaus audito funkcijas vykdantys asmenys pagal 2.5 skirsnyje išdėstytas gaires turėtų atlikti nepriklausomą įstaigos atlygio politikos rengimo, įgyvendinimo, poveikio rizikos pobūdžiui ir šio poveikio valdymo būdų peržiūrą. 43.Grupės atveju kompetentingi tam tikras funkcijas vykdantys konsoliduojančiosios įstaigos ir patronuojamųjų įmonių asmenys turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir keistis reikiama informacija. 12 Europos šalyse yra įvairios struktūros valdymo organų. Vienose šalyse plačiai paplitusi unitarinė sistema, t. y. valdybos priežiūros ir valdymo funkcijas vykdo tik vienas organas. Kitose šalyse plačiai taikoma dualistinė sistema – steigiami du nepriklausomi organai, kurių vienas vykdo valdymo, o kitas – valdymo priežiūros funkcijas. 13 Nepriklausomos kontrolės funkcijas vykdo su verslo ir administracines funkcijas vykdančiais asmenimis nesusiję organizaciniai padaliniai, kurie yra atsakingi už veiklos ir dėl tos veiklos patiriamos rizikos kontrolę bei stebėseną, atitikties taikytiniems teisės aktams, taisyklėms ir reglamentams užtikrinimą ir valdymo funkcijas vykdančių asmenų konsultavimą pagal savo kompetenciją. Nepriklausomos kontrolės funkcijas paprastai vykdo rizikos valdymo, atitikties kontrolės ir vidaus audito funkcijas vykdantys asmenys. Išsamesnės informacijos apie kontrolės funkcijas galima rasti EBI vidaus valdymo gairių (GL44) 26 –29 punktuose. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|