English - European Union - Environment -

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1252 2024 m. balandžio 11 d. kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus ypatingos svarbos žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1724 ir (ES) 2019/1020 (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1252

2024 m. balandžio 11 d.

kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus ypatingos svarbos žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1724 ir (ES) 2019/1020

(Tekstas svarbus EEE)

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

1. Apžvalga

Pavadinimas	Reguliavimas
1 SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS	1 SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
2 SKYRIUS STRATEGINĖS IR YPATINGOS SVARBOS ŽALIAVOS	2 SKYRIUS STRATEGINĖS IR YPATINGOS SVARBOS ŽALIAVOS
3 SKYRIUS SĄJUNGOS ŽALIAVŲ VERTĖS GRANDINĖS STIPRINIMAS	3 SKYRIUS SĄJUNGOS ŽALIAVŲ VERTĖS GRANDINĖS STIPRINIMAS
4 SKYRIUS RIZIKOS STEBĖSENA IR ŠVELNINIMAS	4 SKYRIUS RIZIKOS STEBĖSENA IR ŠVELNINIMAS
5 SKYRIUS TVARUMAS	5 SKYRIUS TVARUMAS
6 SKYRIUS VALDYMAS	6 SKYRIUS VALDYMAS
7 SKYRIUS DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI IR KOMITETO PROCEDŪRA	7 SKYRIUS DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI IR KOMITETO PROCEDŪRA
8 SKYRIUS DALINIAI PAKEITIMAI	8 SKYRIUS DALINIAI PAKEITIMAI
9 SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS	9 SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
I PRIEDAS Strateginės žaliavos	I PRIEDAS Strateginės žaliavos 1 skirsnis Strateginių žaliavų sąrašas Strateginėmis laikomos šios žaliavos: a) boksitas / aliuminio oksidas / aliuminis b) bismutas c) boras (naudojamas metalurgijos srityje) d) kobaltas e) varis f) galis g) germanis h) litis (tinkamas baterijoms gaminti) i) magnio metalas j) manganas (tinkamas baterijoms gaminti) k) grafitas (tinkamas baterijoms gaminti) l) nikelis (tinkamas baterijoms gaminti) m) platinos grupės metalai n) pastoviesiems magnetams gaminti naudojami retųjų žemių elementai (Nd, Pr, Tb, Dy, Gd, Sm ir Ce) o) silicio metalas p) titano metalas q) volframas 2 skirsnis Strateginių žaliavų atrankos metodika 1. Strateginė svarba nustatoma remiantis žaliavos reikšme įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat gynybos, kosmoso ir aviacijos prietaikoms, laikantis šių kriterijų: a) strateginių technologijų, kuriose naudojama žaliava, kiekį; b) žaliavų, reikalingų atitinkamoms strateginėms technologijoms gaminti, kiekį; c) numatomą atitinkamų strateginių technologijų paklausą pasaulyje. 2. Prognozuojamas paklausos augimas (DF/C,τ) apskaičiuojama taip: kai: DFτ yra metinė žaliavų paklausos visame pasaulyje prognozė τ metais; GSτο – ataskaitiniu laikotarpiu, τ0, per metus visame pasaulyje pagamintas žaliavos kiekis. 3. Gamybos didinimo sunkumai nustatomi atsižvelgiant bent į: a) esamą metinį žaliavos gamybos visame pasaulyje mastą; b) žaliavos atsargų ir gamybos santykį, pagrįstą žinomomis ekonomiškai išgaunamų geologinių išteklių atsargomis ir dabartine pasauline metine gamyba; c) parengties laiką naujiems projektams, kuriais didinamas tiekimo pajėgumas, kai turima patikimos informacijos.
II PRIEDAS Ypatingos svarbos žaliavos	II PRIEDAS Ypatingos svarbos žaliavos 1 skirsnis Ypatingos svarbos žaliavų sąrašas Ypatingos svarbos žaliavomis laikomos šios žaliavos: a) stibis b) arsenas c) boksitas / aliuminio oksidas / aliuminis d) baritas e) berilis f) bismutas g) boras h) kobaltas i) koksinės anglys j) varis k) putnagas (lauko špatas) l) fluoritas m) galis n) germanis o) hafnis p) helis q) sunkieji retųjų žemių elementai r) lengvieji retųjų žemių elementai s) litis t) magnis u) manganas v) grafitas w) nikelis (tinkamas baterijoms gaminti) x) niobis y) fosfatinės uolienos z) fosforas aa) platinos grupės metalai ab) skandis ac) silicio metalas ad) stroncis ae) tantalas af) titano metalas ag) volframas ah) vanadis 2 skirsnis Ekonominės svarbos ir tiekimo rizikos apskaičiavimas 1. Vertinamos žaliavos ekonominė svarba (EI) apskaičiuojama taip: kai: s reiškia NACE (dviejų skaitmenų lygmens) ekonomikos sektorių; As – vertinamos žaliavos galutinio naudojimo dalis NACE (dviejų skaitmenų lygmens) sektoriuje (naudojant Sąjungos vertes, kai turima, o kitais atvejais – pasaulines rinkos dalis); Qs – atitinkamo sektoriaus pridėtinė vertė NACE (dviejų skaitmenų) lygmeniu, kaip visos ekonomikos dalis; SIEI – pakeičiamumo rodiklis, susijęs su ekonomine svarba. 2. Vertinamos žaliavos pakeičiamumo rodiklis, susijęs su ekonomine svarba (SIEI), apskaičiuojamas remiantis pačiais svarbiausiais jos panaudojimo būdais: kai: i – atskira pakaitinė medžiaga; a – atskiras žaliavos panaudojimo būdas; SPPi,a; EI – kiekvienos pakaitinės medžiagos (i) veiksmingumo parametras ekonominės svarbos požiūriu, palyginti su vertinama žaliava, remiantis kiekvieno panaudojimo būdo (a) techninėmis charakteristikomis, įskaitant funkcionalumą, ir sąnaudų veiksmingumu; Sharea – žaliavų, naudojamų pagal galutinę paskirtį, dalis; Sub_sharei,a – kiekvienos pakaitinės medžiagos podalis kiekvieno panaudojimo atveju. 3. Vertinamos žaliavos tiekimo rizika (SR) apskaičiuojama taip: kai: GS – per metus visame pasaulyje pagamintas vertinamos žaliavos kiekis; ES_sourcing – faktinis tiekimo į Sąjungą šaltinis, t. y. Sąjungos vidaus gamyba ir importas į Sąjungą iš trečiųjų valstybių ar iš UŠT; HHI – Herfindahlio ir Hirschmano indeksas (naudojamas kaip pakaitinis tiekimo įvairiose valstybėse koncentracijos rodiklis); WGI – indeksas, pagrįstas padidintais Pasaulio banko pasauliniais valdymo rodikliais (naudojamas kaip pakaitinis valstybės valdymo rodiklis); tc– prekybos parametras, kurį taikant pakoreguojamas WGI ir kuris nustatomas atsižvelgiant į galimus eksporto mokesčius (kurie gali būti sumažinti galiojančiu prekybos susitarimu), fizines eksporto kvotas arba (c) valstybės nustatytus eksporto draudimus; EoLRIR – nebetinkamų naudoti produktų perdirbimo sąnaudų rodiklis, t. y. antrinių medžiagų (perdirbamų iš seno laužo) ir visų žaliavų (pirminių ir antrinių) įvedinių santykis; SISR – pakeičiamumo rodiklis, susijęs su tiekimo rizika; IR – priklausomybė nuo importo. 4. Priklausomybė nuo žaliavų importo (IR) apskaičiuojama taip: 5. Vertinamos žaliavos Herfindahlio ir Hirschmano indeksas (HHIWGI) apskaičiuojamas taip: kai: c – valstybės, tiekiančios vertinamą žaliavą; Sc – (c) valstybės dalis vertinamos žaliavos tiekimo (GS arba ES_sourcing) rinkoje; WGIc – indeksas, pagrįstas padidintais (c) valstybės Pasaulio banko pasauliniais valdymo rodikliais; tc – WGI koreguojančios valstybės prekybos parametras, nustatomas atsižvelgiant į galimus eksporto mokesčius (kurie gali būti sumažinti galiojančiu prekybos susitarimu), fizines eksporto kvotas arba (c) valstybės nustatytus eksporto draudimus. 6. Vertinamos žaliavos pakeičiamumo rodiklis, susijęs su tiekimo rizika (SISR), apskaičiuojamas taip: kai: i – atskira pakaitinė medžiaga; a – atskiras siūlomos medžiagos panaudojimo būdas; SPPi;SR – kiekvienos pakaitinės medžiagos (i) veiksmingumo parametras tiekimo rizikos požiūriu, pagrįstas tos žaliavos pasauline gamyba, svarba ir ekonomine reikšme (pirminis produktas, gretutinis produktas, šalutinis produktas); Sharea – siūlomų žaliavų, naudojamų pagal galutinę paskirtį, dalis; Sub_sharei,a – kiekvienos pakaitinės medžiagos podalis kiekvieno panaudojimo atveju. 7. Jeigu struktūriniai arba statistiniai pasikeitimai daro horizontalų poveikį visų vertinamų medžiagų ekonominės svarbos ir tiekimo rizikos vertinimui, atitinkamos vertės pakoreguojamos, kad tokius pasikeitimus būtų galima kompensuoti. Šiame skirsnyje skaičiavimai pagal formules grindžiami paskutinių penkerių metų, kurių duomenys turimi, vidurkiu. Atsižvelgiama į duomenų prioritetą, kokybę ir prieinamumą.
III PRIEDAS Strateginių projektų pripažinimo kriterijų vertinimas	III PRIEDAS Strateginių projektų pripažinimo kriterijų vertinimas 1. Vertinant, ar projektas Sąjungoje atitinka 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą kriterijų, atsižvelgiama į šiuos aspektus: a) tai, ar projektu prisidedama siekiant 5 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų lyginamųjų dydžių; b) tai, ar projektu prisidedama prie Sąjungos pajėgumų, kaip Sąjungos metinio sunaudojamo strateginių žaliavų kiekio, išlaikymo arba stiprinimo, atsižvelgiant į numatomą Sąjungos sunaudojamo kiekio padidėjimą; c) tai, ar projektu prisidedama prie Sąjungos pajėgumų gaminti novatoriškas žaliavas, galinčias pakeisti strategines žaliavas vienoje ar daugiau strateginių technologijų, stiprinimo, kartu imantis priemonių, kad būtų pasiektas toks pat ar mažesnis aplinkosauginis pėdsakas, palyginti su pakeičiamomis strateginėmis žaliavomis. Projekto indėlis siekiant atitinkamo su pajėgumais susijusio lyginamojo dydžio vertinamas atsižvelgiant į projekto verslo planą ir paraiškoje pateiktą papildomą techninę informaciją bei numatomą projekto pateikimo rinkai laiką. 2. Vertinant, ar projektas trečiojoje valstybėje ar UŠT atitinka 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą kriterijų, atsižvelgiama į šiuos aspektus: a) tai, ar projektu prisidedama siekiant 5 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų lyginamųjų dydžių arba padedama išlaikyti Sąjungos strateginių žaliavų tiekimo atsparumą; b) tai, ar taikant teisinę sistemą ar kitas sąlygas užtikrinama, kad su projektu susijusi prekyba ir investicijos nebus iškraipytos, visų pirma atsižvelgiant į tai, ar Sąjunga yra sudariusi su atitinkama trečiąja valstybe ar UŠT 37 straipsnyje nurodytą strateginę partnerystę arba prekybos susitarimą, į kurį įtrauktas skyrius dėl žaliavų, ir ar tai atitinka Sąjungos bendrą prekybos politiką; c) kiek yra įmonių, sudariusių arba pageidaujančių sudaryti prekių pirkimo susitarimus su projektų rengėju, ketindamos naudoti arba apdoroti strategines žaliavas, gautas vykdant atitinkamus projektus Sąjungoje; d) tai, ar projektas atitinka Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo ir užsienio politikos sričių tikslus. Projekto indėlis siekiant a punkte nurodytų lyginamųjų dydžių vertinamas atsižvelgiant į projekto verslo planą ir paraiškoje pateiktą papildomą techninę informaciją, numatomą projekto pateikimo rinkai laiką ir projekto išdirbio dalį, kuriai taikomi esami arba galimi c punkte nurodyti pirkimo susitarimai. Su c punktu susiję įrodymai gali apimti sutartinius susitarimus, ketinimų protokolus arba susitarimo memorandumus. 3. Vertinant, ar projektas atitinka 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą kriterijų, atsižvelgiama į šiuos aspektus: a) atliktų galimybių studijų, susijusių su projekto plėtros galimybėmis, kokybę; b) tai, ar technologija, kurią ketinama naudoti, buvo pademonstruota atitinkamoje aplinkoje. 4. 3 punkto a papunktyje nurodytos galimybių studijos turi būti rengiamos taip, kad butų galima: a) analizuojant technologinius ir aplinkosaugos aspektus įvertinti, ar tikėtina, kad siūlomas projektas bus sėkmingas; b) nustatyti galimas technines problemas ir problemas, kurių gali atsirasti vykdant projektą. Norint patvirtinti projekto įgyvendinamumą gali prireikti papildomų tyrimų. 5. Vertinant, ar Sąjungoje vykdomi projektai atitinka 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą kriterijų, atsižvelgiama į bendrą projekto atitikties atitinkamiems Sąjungos ar nacionalinės teisės aktams vertinimą, taip pat į atitinkamus papildomus įrodymus, atsižvelgiant į projekto vietą. Vertinant, ar trečiosiose valstybėse ar UŠT vykdomi projektai atitinka 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą kriterijų, atsižvelgiama į atitiktį taikytinai nacionalinei teisei, jei ta nacionalinė teisė pateikia pakankamą patikinimą, kad laikomasi šio kriterijaus ar jo aspektų bei toliau nurodytoms tarptautinėms priemonėms: a) TDO trišalei deklaracijai dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika; b) EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijoms dėl atsakingo verslo, visų pirma gairėms, susijusioms su kova su korupcija; c) EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijoms dėl atsakingo naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandinių; d) EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijoms dėl reikšmingesnio suinteresuotųjų šalių dalyvavimo gavybos sektoriuje, įskaitant atvejus, kai nurodomi Deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių nustatyti principai; e) EBPO įmonių valdymo principams; f) EBPO rekomendacijoms daugiašalėms įmonėms dėl atsakingo verslo; g) JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniams principams; h) Tarptautinės finansų korporacijos (TFK) veiklos standartą Nr. 5 dėl žemės įsigijimo ir priverstinio perkėlimo. 6. Projektų rengėjai taip pat gali patvirtinti atitiktį 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytam kriterijui, a) pateikdami įrodymus, kad atitinkamas projektas yra atskirai sertifikuotas pagal vieną ar daugiau pagal 30 straipsnio 2 dalį pripažintų schemų, kurios kartu apima visus IV straipsnio 2 punkte išvardytus reikalavimus, arba b) įsipareigodami gauti sertifikatą atitinkamam projektui pagal vieną ar daugiau pagal 30 straipsnio 2 dalį pripažintų schemų, kurios kartu apima visus IV straipsnio 2 punkte išvardytus reikalavimus, ir pateikdami pakankamai įrodymų, kad įgyvendintas atitinkamas projektas galės atitikti tokio sertifikato kriterijus. 7. Vertinant, ar projektas Sąjungoje atitinka 6 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytą kriterijų, atsižvelgiama į šiuos aspektus: a) tai, ar projekte dalyvauja įmonės iš skirtingų valstybių narių; b) tai, ar potencialūs prekių pirkėjai taip pat yra įsikūrę daugiau nei vienoje valstybėje narėje; c) koks gali būti poveikis strateginių žaliavų prieinamumui tolesniems naudotojams daugiau nei vienoje valstybėje narėje. 8. Vertinant, ar projektas trečiojoje valstybėje atitinka 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytą kriterijų, atsižvelgiama į tai, kiek šiuo projektu atitinkamoje trečiojoje valstybėje prisidedama: a) stiprinant daugiau nei vieną žaliavų vertės grandinės etapą toje valstybėje arba platesniame jos regione; b) skatinant privačias investicijas į vietos žaliavų vertės grandinę; c) siekiant didesnės ekonominės arba socialinės naudos, įskaitant darbo vietų kūrimą.
IV PRIEDAS Sertifikavimo schemų kriterijai	IV PRIEDAS Sertifikavimo schemų kriterijai 1. Pripažinta sertifikavimo schema turi atitikti šiuos kriterijus: a) skaidriomis, sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis ši schema turi būti atvira visiems ekonominės veiklos vykdytojams, norintiems ir galintiems laikytis schemos reikalavimų, ir jai taikomas įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu grindžiamas valdymas; b) atitikties tikrinimas ir stebėsena turi būti objektyvūs, grindžiami tarptautiniais, Sąjungos arba nacionaliniais standartais, reikalavimais ir procedūromis, o jų vykdymas neturi priklausyti nuo atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo; c) numatomi pakankami reikalavimai ir procedūros, kuriais užtikrinama atsakingų tikrintojų kompetencija ir nepriklausomumas; d) į ją įtraukti reikalavimai užtikrinti, kad audito ataskaita būtų parengta vietos lygmeniu. 2. Sertifikavimo reikalavimai apima bent: a) reikalavimus, kuriais užtikrinama aplinkos atžvilgiu tvari veikla, įskaitant reikalavimus, kuriais užtikrinama aplinkosaugos vadyba ir poveikio mažinimas šiose rizikos aplinkai kategorijose: i) oras, įskaitant oro taršą, pvz., išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ii) vanduo, įskaitant jūros dugną ir jūros aplinką, vandens taršą, vandens naudojimą, vandens kiekį, atsižvelgiant į potvynius ar sausras, ir prieigą prie vandens; iii) dirvožemis, įskaitant dirvožemio taršą, dirvožemio eroziją, žemės naudojimą ir žemės degradaciją; iv) biologinė įvairovė, įskaitant žalą buveinėms, laukinei gyvūnijai, augmenijai ir ekosistemoms, įskaitant ekosistemines paslaugas; v) pavojingosios medžiagos; vi) triukšmas ir vibracija; vii) įrenginių sauga; viii) energijos sąnaudos; ix) atliekos ir liekanos; b) reikalavimus, kuriais užtikrinama socialiai atsakinga veikla, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir darbuotojų teisėms, įskaitant čiabuvių tautų bendruomeninį gyvenimą; c) reikalavimus kuriais užtikrinamas verslo sąžiningumas ir skaidrumas, įskaitant patikimos finansų, aplinkosaugos ir socialinių reikalų vadybos reikalavimus ir kovos su korupcija bei kyšininkavimu politiką.
V PRIEDAS Aplinkosauginis pėdsakas	V PRIEDAS Aplinkosauginis pėdsakas I dalis Terminų apibrėžtys Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys: a) veiklos duomenys – su gyvavimo ciklo aprašų (toliau – GCA) modeliavimo procesais susijusi informacija, pagal kurią proceso veiklą atitinkančių proceso grandinių suvestiniai GCA rezultatai atskirai padauginami iš atitinkamų veiklos duomenų ir tada sujungiami, kad būtų nustatytas su tuo procesu susijęs aplinkosauginis pėdsakas; b) medžiagų aprašas – žaliavų, surenkamųjų mazgų ir tarpinių sąrankų, smulkių sudedamųjų dalių, produkto dalių ir kiekvieno iš jų kiekio, reikalingo tiriamam produktui pagaminti, sąrašas; c) konkrečios bendrovės duomenys arba pirminiai duomenys – tiesioginiais matavimais nustatyti arba iš vienos ar daugiau bendrovių surinkti duomenys (konkrečios vietos duomenys), kurie atspindi bendrovės veiklą; d) poveikio vertinimo metodas – protokolas, kuriuo vadovaujantis atliekamas kiekybinis inventorinių gyvavimo ciklo duomenų perskaičiavimas į poveikį aplinkai; e) poveikio kategorija – išteklių naudojimo arba poveikio aplinkai klasė, su kuria susiję inventoriniai gyvavimo ciklo duomenys; f) gyvavimo ciklas – nuoseklūs ir tarpusavyje susiję produktų sistemos etapai nuo žaliavų įsigijimo ar gavybos iš gamtinių išteklių iki galutinio pašalinimo (standartas ISO 14040:2006); g) gyvavimo ciklo aprašas arba GCA – bendras elementų, atliekų ir produktų srautų sąsajų kompleksas GCA duomenų rinkinyje; h) gyvavimo ciklo aprašo arba GCA duomenų rinkinys – dokumentas arba rinkmena, kuriame pateikta gyvavimo ciklo informacija apie konkretų produktą arba kitą atskaitos vienetą, pavyzdžiui, gamybos vietą, procesą, įskaitant aprašomuosius metaduomenis ir kiekybinį gyvavimo ciklo aprašą ir gali būti vieninio proceso duomenų rinkinys, iš dalies sujungtų arba jungtinių duomenų rinkinys; i) antriniai duomenys – duomenys, kurie nėra gauti iš konkretaus bendrovės, atliekančios aplinkosauginio pėdsako tyrimą, tiekimo grandinės proceso, t. y. duomenys, kurių bendrovė tiesiogiai nerenka, nematuoja ir neskaičiuoja; jie gaunami iš trečiosios šalies GCA duomenų bazės arba kitų šaltinių, įskaitant vidutinius pramonės duomenis, pavyzdžiui, gautus iš paskelbtų gamybos duomenų, valdžios sektoriaus statistikos ir pramonės asociacijų), literatūros tyrimų, inžinerinių tyrimų ir patentų duomenis, jie taip pat gali būti pagrįsti finansiniais duomenimis ir juose gali būti pakaitinių duomenų ir kitokių bendro pobūdžio duomenų ir įskaitant pirminius duomenis, atlikus jų horizontalųjį sumavimą; j) sistemos ribos – į gyvavimo ciklo tyrimą įtraukti arba neįtraukti aspektai. Ypatingos svarbos žaliavos aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo taisyklės apima bet kokią papildomą jų aiškinimui reikalingą apibrėžtį. II dalis Taikymo sritis Šiame priede pateikiami esminiai ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo proceso elementai. Konkrečių ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo taisyklės grindžiamos į šį priedą įtrauktais esminiais elementais, atsižvelgiant į moksliškai pagrįstus vertinimo metodus ir atitinkamus tarptautinius gyvavimo ciklo vertinimo srities standartus. Ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginis pėdsakas apskaičiuojamas pagal ypatingos svarbos žaliavų gamybos įrenginiuose naudojamų medžiagų aprašą, energijos kiekį, gamybos metodus ir pagalbines medžiagas. Nustatydama konkrečių ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo taisykles, Komisija siekia užtikrinti suderinamumą su tarpinio ir galutinio produktų, kuriems gaminti naudojamos atitinkamos ypatingos svarbos žaliavos, aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo taisyklėmis. III dalis Deklaruotasis vienetas Deklaruotasis vienetas yra 1 kg atitinkamos rūšies ypatingos svarbos žaliavos. Tais atvejais, kai būtina atsižvelgti į atitinkamos ypatingos svarbos žaliavos pobūdį arba naudojimo būdą, konkrečių ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo taisyklėse gali būti nurodytas didesnis arba mažesnis deklaruotasis vienetas, išreikštas kilogramais. Visi kiekybiniai įvesties ir išvesties duomenys, gamintojo surinkti anglies dioksido išmetimo rodikliui kiekybiškai nustatyti, apskaičiuojami atsižvelgiant į šį deklaruotąjį vienetą. IV dalis Sistemos ribos 1. Gavyba, koncentravimas ir rafinavimas yra trys gyvavimo ciklo etapai, kurie turi būti įtraukiami į pirminių ypatingos svarbos žaliavų sistemos ribas, taikant šiuos procesus (kai jie susiję su konkrečia žaliava): a) pradinės grandies procesus, įskaitant rūdos išgavimą žaliavoms gaminti, cheminių medžiagų gamybą ir tiekimą, įskaitant vežimą, pagalbinius procesus, kuro gamybą ir tiekimą, įskaitant vežimą, elektros energijos gamybą ir tiekimą bei medžiagų vežimą organizacijai nepriklausančiomis arba jos nenaudojamoms transporto priemonėmis; b) rūdos, koncentratų ir žaliavų vežimą organizacijai nuosavybės teise priklausančiomis arba jos valdomomis transporto priemonėmis; c) rūdos, koncentratų ir žaliavų saugojimą; d) rūdos smulkinimą ir valymą; e) žaliavų koncentratų gamybą; f) metalų gavybą naudojant chemines, fizines ar biologines priemones; g) lydymą; h) metalų konversiją; i) šlakų valymą; j) metalų rafinavimą; k) metalų elektrolizę; l) metalų liejimą arba pakavimą; m) panaudotų medžiagų ir šlakų apdorojimą; n) visus susijusius pagalbinius procesus, pavyzdžiui, nuotekų valymą vietoje, įskaitant technologinio vandens valymą, tiesioginio aušinimo vandens bei paviršinių nuotekų valymą; dujų kiekio mažinimo sistemas, be kita ko, skirtas pirminėms bei antrinėms ore esančioms dujoms; katilus, be kita ko, skirtus tiekiamo vandens pirminiam valymui ir vidaus logistiką. 2. Antrinių ypatingos svarbos žaliavų sistemos ribos, kuriomis apibrėžiamas perdirbimo gyvavimo ciklo etapas, apima šiuos procesus, kai jie susiję su konkrečia perdirbta žaliava: a) pradinės grandies procesus, įskaitant pradinių medžiagų (laužo medžiagų ir pirminių koncentratų) išgavimą žaliavoms gaminti, cheminių medžiagų gamybą ir tiekimą (vežimą), pagalbinius procesus, kuro gamybą ir tiekimą (vežimą), elektros energijos gamybą ir tiekimą bei medžiagų vežimą organizacijai nepriklausančiomis transporto priemonėmis; b) koncentratų ir laužo vežimą organizacijai nuosavybės teise priklausančiomis arba jos valdomomis transporto priemonėmis; c) laužo, koncentratų ir žaliavų saugojimą; d) pirminį antrinių žaliavų apdorojimą; e) lydymą; f) metalų konversiją; g) metalų rafinavimą; h) metalų elektrolizę; i) metalų liejimą arba pakavimą; j) panaudotų medžiagų apdorojimą; k) visus susijusius pagalbinius procesus, pavyzdžiui, nuotekų valymą vietoje, įskaitant technologinio vandens valymą, tiesioginio aušinimo vandens bei paviršinių nuotekų valymą; dujų kiekio mažinimo sistemas, be kita ko, skirtas pirminėms bei antrinėms ore esančioms dujoms; katilus, be kita ko, skirtus tiekiamo vandens pirminiam valymui ir vidaus logistiką. 3. Naudojimo etapas arba gyvavimo ciklo pabaigos etapas į aplinkosauginio pėdsako skaičiavimus neįtraukiamas, nes atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas šių etapų metu neturi tiesioginės įtakos. Gali būti neįtraukiami ir kiti procesai, jeigu jų indėlis į konkrečios ypatingos svarbos žaliavos aplinkosauginį pėdsaką yra nereikšmingas. V dalis Poveikio kategorijos Apskaičiavimo taisyklėse nurodomos poveikio kategorijos, kurios turi būti įtraukiamos apskaičiuojant aplinkosauginį pėdsaką. Šios kategorijos pasirinkimas grindžiamas reikšmingų elementų analize, atliekama taikant tarptautiniu lygmeniu parengtus moksliškai pagrįstus metodus ir atsižvelgiant į: a) santykinę įvairaus poveikio svarbą, įskaitant jo santykinę svarbą siekiant Sąjungos klimato ir aplinkosaugos tikslų; b) vartotojų grandies įmonių, pageidaujančių pranešti apie jų naudojamų ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginį pėdsaką, poreikius. VI dalis Konkrečios bendrovės duomenų ir antrinių duomenų rinkinių naudojimas Skaičiavimo taisyklėse nurodoma, kaip visų susijusių procesų ir medžiagų atvejais reikia naudoti su konkrečia bendrove susijusius arba antrinius duomenų rinkinius. Jei pagal skaičiavimo taisykles galima pasirinkti tarp konkretaus bendrovės duomenų rinkinio ar antrinio duomenų rinkinio, Komisija apsvarsto galimybę skatinti naudoti konkrečios bendrovės duomenų rinkinį. Konkrečios bendrovės duomenis reikia naudoti bent tiems procesams, kuriuos tiesiogiai veikia atsakingas veiklos vykdytojas ir kuriais labiausiai prisidedama prie atitinkamų poveikio kategorijų. Konkrečios bendrovės veiklos duomenys turi būti naudojami kartu su aktualiais produkto aplinkosauginio pėdsako metodą atitinkančiais antrinių duomenų rinkiniais. Apskaičiavimo taisyklėse turi būti nurodyta, ar leidžiama imti mėginius, laikantis tarptautiniu lygmeniu parengtose moksliškai pagrįstose metodikose nustatytų kriterijų. Norint pakeisti ypatingos svarbos žaliavos gamybos medžiagų žiniaraštį ar energijos rūšių derinį būtina iš naujo apskaičiuoti aplinkosauginį pėdsaką. Nustatydama apskaičiavimo taisykles, be kita ko, siekiant apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris išmetamas dėl elektros energijos, naudojamos ypatingos svarbos žaliavoms gaminti, Komisija užtikrina nuoseklumą ir suderinamumą su kitomis atitinkamomis Sąjungos teisės nuostatomis, išskyrus atvejus, kai yra pateisinama to nedaryti. Į apskaičiavimo taisykles, nustatomas deleguotuoju aktu, įtraukiamas išsamus šių gyvavimo ciklo etapų modeliavimas: a) pirminių žaliavų gavybos, koncentravimo ir rafinavimo etapo; b) antrinių žaliavų įgijimo ir apdorojimo etapo. VII dalis Poveikio vertinimo metodai Aplinkosauginis pėdsakas apskaičiuojamas taikant moksliškai pagrįstus poveikio vertinimo metodus, kuriais atsižvelgiama į tarptautinio lygmens pokyčius, susijusius su atitinkamomis poveikio kategorijomis, susijusiomis su klimato kaita, vandeniu, oru, dirvožemiu, ištekliais, žemės naudojimu ir toksiškumu. Rezultatai pateikiami kaip apibūdintieji rezultatai be normalizavimo ir svertinio vertinimo. VIII dalis Aplinkosauginio pėdsako veiksmingumo klasės Atsižvelgiant į vidaus rinkai pateiktų produktų deklaracijose pateiktų aplinkosauginio pėdsako verčių pasiskirstymą, nustatomas reikšmingas veiksmingumo klasių skaičius, kai A kategorija yra geriausia klasė, kurioje gyvavimo ciklo poveikis mažiausias, kad būtų galima diferencijuoti rinką. Priskyrimo kiekvienai veiksmingumo klasei ribos ir tos klasės aprėpties nustatymas grindžiamas per praėjusius trejus metus rinkai pateiktų ypatingos svarbos žaliavų atitinkamų veiksmingumo rodiklių pasiskirstymu, numatoma technologine pažanga ir kitais nustatomais techniniais veiksniais. Komisija kas trejus metus peržiūri veiksmingumo klasių skaičių ir ribas tarp jų, kad jos ir toliau atitiktų realią rinkos padėtį ir numatomą jos raidą. IX dalis Atitikties vertinimas Apskaičiavimo ir tikrinimo taisyklėse nurodoma galiojanti vieno iš Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatytų modulių atitikties vertinimo procedūra, pritaikyta atsižvelgiant į atitinkamą žaliavą. Apibrėždama galiojančią atitikties vertinimo procedūrą, Komisija atsižvelgia į šiuos kriterijus: a) atitinkamo modulio tinkamumą žaliavos rūšiai ir proporcingumą siekiamam viešajam interesui; b) gaminio keliamo pavojaus pobūdį ir tai, kokiu mastu atitikties įvertinimas prilygsta pavojaus tipui ir laipsniui; c) kai būtinas trečiosios šalies dalyvavimas – gamintojo poreikį turėti galimybę pasirinkti Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatytus kokybės užtikrinimo ir gaminių sertifikavimo modulius.

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis	Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis	Reikalavimas

Builddate: 03.05.2024 00:00:00 -Doknr: CELEX:32024R1252
EULAW -
EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.