47 straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimo tikslumo ir dažnumo vertinimas

a)

patikrina, ar įvertinys, kurį įstaiga naudoja rizikos vertei įvertinti, yra tikslus;

b)

kai rizikos vertės apskaičiavimas grindžiamas Monte Karlo imitavimo metodu, patikrina, ar imitacijų skaičius užtikrina konvergenciją siekiant stabilių rezultatų, taip pat imitavimui generuoti naudotų sekų atsitiktinumo savybes;

c)

patikrina, ar prieš apskaičiuojant portfelio vertės pokyčius emitentams neįvykdžius įsipareigojimų, įstaigos portfelių pozicijų vertė yra susijusi su rizikos vertės ataskaitine data;

d)

patikrina, ar apskaičiuojant rizikos vertę naudojamas vienų metų laikotarpis, išskyrus pozicijas, kurioms taikoma Reglamento (ES) Nr. 575/2013 325bn straipsnio 3 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata;

e)

kai įsipareigojimų neįvykdymo rizika apskaičiuojama rečiau nei kasdien, analizuoja procesą, kurį įstaiga taiko, kad nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimo dažnumą, ir patikrina, ar sumažinus skaičiavimo dažnumą rizika nebus įvertinta nepakankamai;

f)

patikrina, ar nuosavybės priemonių atveju imituojant tų nuosavybės priemonių įsipareigojimų neįvykdymą, kainos prilyginamos nuliui, ir ar tą sistemingai užtikrina vidaus sistemos, ir gali patikrinti, ar taip yra nuosavybės vertybinių popierių pozicijų imties atveju.

a)

kai įsipareigojimų neįvykdymo rizika apskaičiuojama kas savaitę, analizuoja procesą, kurį įstaiga taiko, kad nustatytų savaitės dieną, kurią apskaičiuojami nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti;

b)

reikalauja, kad įstaiga apskaičiuotų dienos staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pozicijas per tam tikrą laikotarpį, jei tokie duomenys dar nežinomi, ir įvertina, ar tos pozicijos rodo sistemingai mažesnės rizikos profilį tomis dienomis, kai apskaičiuojami nuosavų lėšų reikalavimai;

c)

taip pat gali naudoti papildomus duomenis, kuriuos įstaiga gali kasdien apskaičiuoti vidaus rizikos valdymo tikslais, įskaitant kasdienį jautrumą reikšmingiausiems emitentams.

a)

reikalauti, kad įstaiga pateiktų Monte Karlo statistinę paklaidą 95 % patikimumo lygiu, ir patikrinti, ar tokiai statistinei paklaidai įvertinti taikytas metodas yra patikimas;

b)

reikalauti, kad įstaiga apskaičiuotų rizikos vertės matą su keliomis skirtingomis pradinėmis reikšmėmis, kai visos kitos prielaidos yra vienodos, ir patikrinti, ar imitavimui vykdyti naudojamas metodas nesukuria rezultatų paklaidos;

c)

įvertinti, ar rizikos vertės matų skirtumai su kita pradine reikšme, kaip apskaičiuota pagal b punktą, yra suderinami su a punkte nurodyta statistine paklaida, o jei taip nėra, įvertinti pagrindinę tokio nesuderinamumo priežastį ir imitacijų, reikalingų siekiant užtikrinti, kad statistinė paklaida būtų mažesnė nei 5 %, skaičių.