+1 straipsnis Taikymo sritis ir tvarka
---+Article 1 1.
---+Article 1 2.
---+Article 1 3.
---+Article 1 4.
---+Article 1 5.
---+Article 1 6.
---+Article 1 7.
---+Article 1 8.
---+Article 1 9.
---+Article 1 10.
---+Article 1 11.
---+Article 1 12.
---+Article 1 13.
---+Article 1 14.
---+Article 1 15.
---+Article 1 16.

1 straipsnis Taikymo sritis ir tvarka

1 straipsnis

Taikymo sritis ir tvarka

1.  Palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimai, susidarantys valstybėje narėje, atleidžiami nuo bet kokių tokiems mokėjimams uždedamų mokesčių toje valstybėje, neatsižvelgiant į tai, ar jie renkami išskaitant juos išmokant ar apskaičiuojant, su sąlyga, kad palūkanų ar autorinio atlyginimo tikrasis savininkas yra kitos valstybės narės bendrovė ar valstybės narės bendrovės nuolatinė buveinė, esanti kitoje valstybėje narėje.

2.  Valstybės narės bendrovės arba kitoje valstybėje narėje esančios nuolatinės buveinės atliktas mokėjimas laikomas susidariusiu toje valstybėje narėje, toliau – šaltinio valstybė.

3.  Nuolatinė buveinė laikoma palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėtoja tik tokiais atvejais, kai šie mokėjimai nuolatinei buveinei prilygsta išlaidoms, kurios jos buvimo vietos valstybėje narėje yra neapmokestinamos.

4.  Valstybės narės bendrovė laikoma tikruoju palūkanų ar autorinio atlyginimo savininku tik tuomet, kai ji gauna tokius mokėjimus savo naudai, o ne kaip tarpininkas, pavyzdžiui, atstovas, patikėtinis ar įgaliotas pasirašantysis, kito asmens naudai.

5.  Nuolatinė buveinė laikoma tikruoju palūkanų ar autorinio atlyginimo savininku:

a) jei skolinis reikalavimas, teisė ar pasinaudojimas informacija, kurių atžvilgių atliekami palūkanų ar autorinių atlyginimų mokėjimai, yra iš tikrųjų susiję su ta nuolatine buveine; ir

b) jei palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėjimai prilygsta išlaidoms, kurių atžvilgiu tai nuolatinei buveinei jos buvimo vietos valstybėje narėje taikomas vienas iš 3 straipsnio a dalies iii punkte paminėtų mokesčių arba, Belgijos atveju, „impôt des non-résidents/belasting der niet-verblijfthouders“, arba, Ispanijos atveju, „Impuesto sobre la Renta de no Residentes“, arba identiškas ar iš esmės panašus mokestis, uždėtas po šios direktyvos įsigaliojimo datos, papildant tuos egzistuojančius mokesčius arba vietoj jų.

6.  Kai valstybės narės bendrovės nuolatinė buveinė yra laikoma palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėtoja arba tikrąja savininke, jokia kita bendrovės dalis nelaikoma tų palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėtoja arba tikrąja savininke, taikant šį straipsnį.

7.  Šis straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėtoju esanti bendrovė arba bendrovė, kurios nuolatinė buveinė yra laikoma palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėtoju, yra bendrovės, kuri yra tų palūkanų ar autorinio atlyginimo tikroji savininkė arba kurios nuolatinė buveinė yra laikoma tikrąja tų palūkanų ar autorinio atlyginimo savininke, asocijuota bendrovė.

8.  Šis straipsnis nėra taikomas, kai palūkanas ar autorinį atlyginimą moka arba gauna valstybės narės bendrovės nuolatinė buveinė, esanti trečiojoje valstybėje, ir bendrovės verslas yra pilnai ar dalinai vykdomas per tą nuolatinę buveinę.

9.  Šis straipsnis jokiu būdu neužkerta kelio valstybėms narėms atsižvelgti į jų bendrovių, tų bendrovių nuolatinių buveinių ar tose valstybėse narėse esančių nuolatinių buveinių gaunamas palūkanas ar autorinius atlyginimus, taikant savo mokesčių įstatymus.

10.  Valstybė narė gali netaikyti šios direktyvos kitos valstybės narės bendrovei arba kitos valstybės narės bendrovės nuolatinei buveinei, jei 3 straipsnio b dalyje nurodytų sąlygų nebuvo nenutrūkstamai laikomasi bent dvejus metus.

11.  Šaltinio valstybė gali pareikalauti, kad šio straipsnio ir 3 straipsnio reikalavimų atitikimas palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėjimo metu būtų įrodytas patvirtinimu. Jei šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų atitikimas nėra patvirtintas mokėjimo metu, valstybė narė gali pareikalauti išskaityti mokestį išmokant.

12.  Šaltinio valstybė gali nustatyti, kad atleidimo nuo mokesčių pagal šią direktyvą sąlyga yra jos priimtas sprendimas, šiuo metu atleidžiantis nuo mokesčių po patvirtinimo, kad šiame straipsnyje ir 3 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra įvykdyti. Sprendimas dėl atleidimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius po patvirtinimo ir šaltinio valstybės pagrįstai reikalaujamos patvirtinančios informacijos pateikimo ir galioja bent metus nuo jo priėmimo.

13.  Taikant 11 ir 12 dalis, teiktinas patvirtinimas kiekvienos sutarties dėl mokėjimo atžvilgiu galioja bent metus, bet ne ilgiau nei tris metus nuo išdavimo datos, ir jame yra ši informacija:

a) įrodymas apie gaunančios bendrovės buvimo vietą mokesčių tikslais ir, kai reikia, apie nuolatinės buveinės egzistavimą, patvirtintas valstybės narės, kuri yra gaunančios bendrovės buvimo vieta mokesčių tikslais arba kurioje yra nuolatinė buveinė, mokesčių institucijos;

b) tikrasis priklausymas gaunančiai bendrovei pagal 4 dalį arba 5 dalyje nurodytų sąlygų buvimas, kai mokėjimą gauna nuolatinė buveinė;

c) reikalavimų pagal 3 straipsnio a dalies iii punktą įvykdymas gaunančios bendrovės atveju;

d) minimalus balsavimo teisių paketas ar jo kriterijus pagal 3 straipsnio b dalį;

e) laikotarpis, kurio metu d dalyje minimas paketas egzistavo.

Valstybės narės papildomai gali reikalauti teisinio pagrindo mokėjimams pagal sutartį (pavyzdžiui, paskolos sutarties ar licencinės sutarties).

14.  Jei išimčiai taikomi reikalavimai nustoja būti įvykdyti, gaunanti bendrovė ar nuolatinė buveinė nedelsiant informuoja mokančią bendrovę ar nuolatinę buveinę ir, šaltinio valstybei pareikalavus, tos valstybės kompetentingą instituciją.

15.  Jei mokančioji bendrovė ar nuolatinė buveinė išskaitė mokestį prie šaltinio, kuriam taikytina išimtis pagal šį straipsnį, gali būti pareikalauta gražinti šį mokestį šaltinyje. Valstybė narė gali pareikalauti 13 dalyje nurodytos informacijos. Prašymas grąžinti mokesti privalo būti pateiktas per nustatytą laikotarpį. Šis laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 2 metai nuo palūkanų ar autorinio atlyginimo išmokėjimo.

16.  Šaltinio valstybė turi gražinti prie šaltinio išskaityto mokesčio perviršį per metus nuo tinkamo prašymo ir patvirtinančios informacijos, kurios ji galėtų pagrįstai reikalauti, gavimo. Jei prie šaltinio išskaitytas mokestis negrąžinamas per šį laikotarpį, gaunančiajai bendrovei ar nuolatinei buveinei, atitinkamiems metams pasibaigus, priklauso grąžinamo mokesčio palūkanos pagal šalies palūkanų normas, taikytinas panašiose situacijose pagal šaltinio valstybės vidaus teisę.

1. Apžvalga

,
Article 1 1.
Interest or royalty payments arising in a Member State shall be exempt from any taxes imposed on those payments in that State, whether by deduction at source or by assessment, provided that the beneficial owner of the interest or royalties is a company of another Member State or a permanent establishment situated in another Member State of a company of a Member State.
Article 1 2.
A payment made by a company of a Member State or by a permanent establishment situated in another Member State shall be deemed to arise in that Member State, hereafter referred to as the ‘source State’.
Article 1 3.
A permanent establishment shall be treated as the payer of interest or royalties only insofar as those payments represent a tax-deductible expense for the permanent establishment in the Member State in which it is situated.
Article 1 4.
A company of a Member State shall be treated as the beneficial owner of interest or royalties only if it receives those payments for its own benefit and not as an intermediary, such as an agent, trustee or authorised signatory, for some other person.
Article 1 5.

A permanent establishment shall be treated as the beneficial owner of interest or royalties:

(a) 

if the debt-claim, right or use of information in respect of which interest or royalty payments arise is effectively connected with that permanent establishment; and

(b) 

if the interest or royalty payments represent income in respect of which that permanent establishment is subject in the Member State in which it is situated to one of the taxes mentioned in Article 3(a)(iii) or in the case of Belgium to the ‘impôt des non-résidents/belasting der niet-verblijfhouders’ or in the case of Spain to the ‘Impuesto sobre la Renta de no Residentes’ or to a tax which is identical or substantially similar and which is imposed after the date of entry into force of this Directive in addition to, or in place of, those existing taxes.
Article 1 6.
Where a permanent establishment of a company of a Member State is treated as the payer, or as the beneficial owner, of interest or royalties, no other part of the company shall be treated as the payer, or as the beneficial owner, of that interest or those royalties for the purposes of this Article.
Article 1 7.
This Article shall apply only if the company which is the payer, or the company whose permanent establishment is treated as the payer, of interest or royalties is an associated company of the company which is the beneficial owner, or whose permanent establishment is treated as the beneficial owner, of that interest or those royalties.
Article 1 8.
This Article shall not apply where interest or royalties are paid by or to a permanent establishment situated in a third State of a company of a Member State and the business of the company is wholly or partly carried on through that permanent establishment.
Article 1 9.
Nothing in this Article shall prevent a Member State from taking interest or royalties received by its companies, by permanent establishments of its companies or by permanent establishments situated in that State into account when applying its tax law.
Article 1 10.
A Member State shall have the option of not applying this Directive to a company of another Member State or to a permanent establishment of a company of another Member State in circumstances where the conditions set out in Article 3(b) have not been maintained for an uninterrupted period of at least two years.
Article 1 11.
The source State may require that fulfilment of the requirements laid down in this Article and in Article 3 be substantiated at the time of payment of the interest or royalties by an attestation. If fulfilment of the requirements laid down in this Article has not been attested at the time of payment, the Member State shall be free to require deduction of tax at source.
Article 1 12.
The source State may make it a condition for exemption under this Directive that it has issued a decision currently granting the exemption following an attestation certifying the fulfilment of the requirements laid down in this Article and in Article 3. A decision on exemption shall be given within three months at most after the attestation and such supporting information as the source State may reasonably ask for have been provided, and shall be valid for a period of at least one year after it has been issued.
Article 1 13.

For the purposes of paragraphs 11 and 12, the attestation to be given shall, in respect of each contract for the payment, be valid for at least one year but for not more than three years from the date of issue and shall contain the following information:

(a) 

proof of the receiving company's residence for tax purposes and, where necessary, the existence of a permanent establishment certified by the tax authority of the Member State in which the receiving company is resident for tax purposes or in which the permanent establishment is situated;

(b) 

beneficial ownership by the receiving company in accordance with paragraph 4 or the existence of conditions in accordance with paragraph 5 where a permanent establishment is the recipient of the payment;

(c) 

fulfilment of the requirements in accordance with Article 3(a)(iii) in the case of the receiving company;

(d) 

a minimum holding or the criterion of a minimum holding of voting rights in accordance with Article 3(b);

(e) 

the period for which the holding referred to in (d) has existed.

Member States may request in addition the legal justification for the payments under the contract (e.g. loan agreement or licensing contract).
Article 1 14.
If the requirements for exemption cease to be fulfilled, the receiving company or permanent establishment shall immediately inform the paying company or permanent establishment and, if the source State so requires, the competent authority of that State.
Article 1 15.
If the paying company or permanent establishment has withheld tax at source to be exempted under this Article, a claim may be made for repayment of that tax at source. The Member State may require the information specified in paragraph 13. The application for repayment must be submitted within the period laid down. That period shall last for at least two years from the date when the interest or royalties are paid.
Article 1 16.
The source State shall repay the excess tax withheld at source within one year following due receipt of the application and such supporting information as it may reasonably ask for. If the tax withheld at source has not been refunded within that period, the receiving company or permanent establishment shall be entitled on expiry of the year in question to interest on the tax which is refunded at a rate corresponding to the national interest rate to be applied in comparable cases under the domestic law of the source State.

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai

3. Susiję standartai

Standartai
  • Builddate: 01.07.2013 00:00:00 -Doknr: CELEX:32003L0049
  • EULAW -

    EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

    DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.