|
+C PRIEDAS ENERGETIKOS MĖNESINĖ STATISTIKA |
C PRIEDAS ENERGETIKOS MĖNESINĖ STATISTIKA
C PRIEDAS ENERGETIKOS MĖNESINĖ STATISTIKA Šiame priede apibūdinama kas mėnesį renkamų energetikos statistinių duomenų apimtis, matavimo vienetai, ataskaitinis laikotarpis, dažnumas, terminas ir pateikimo tvarka. Šiame priede nepaaiškinti terminai aiškinami A priede. Renkant visus šiame priede nurodytus duomenis, taikomos šios nuostatos:
a)
ataskaitinis laikotarpis: teikiamų duomenų ataskaitinis laikotarpis – vienas kalendorinis mėnuo;
b)
dažnumas: duomenys turėtų būti teikiami kas mėnesį;
c)
pateikimo forma: pateikimo forma turėtų atitikti Eurostato nurodytą atitinkamą keitimosi duomenimis standartą.
d)
pateikimo būdas: duomenys turėtų būti perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į vieną bendrą Eurostato duomenų prieigą. 1. KIETASIS KURAS 1.1. Susiję energetikos produktai Šioje dalyje nustatoma, kokie duomenys turi būti teikiami apie šiuos produktus: 1.1.1. Juodosios akmens anglys 1.1.2. Rusvosios anglys 1.1.3. Durpės 1.1.4. Naftingieji skalūnai ir bitumingasis smėlis 1.1.5. Kokso krosnių koksas 1.2. Suvestinių rodiklių sąrašas 1.2.1. Turi būti pateikiami tokie juodųjų akmens anglių suvestiniai rodikliai: 1.2.1.1. Gamyba 1.2.1.2. Regeneruoti produktai 1.2.1.3. Importas 1.2.1.4. Importas iš ES nepriklausančių šalių 1.2.1.5. Eksportas 1.2.1.6. Visos ataskaitinio laikotarpio pradžioje šalies teritorijoje esančios atsargos Tai kasyklų, importuotojų ir vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, turimi kiekiai. 1.2.1.7. Visos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šalies teritorijoje esančios atsargos Tai kasyklų, importuotojų ir vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, turimi kiekiai. 1.2.1.8. Pristatymas pagrindinės veiklos gamintojams 1.2.1.9. Pristatymas kokso krosnims Nepriskiriamos juodosios akmens anglys, suvartojamos kaip energija pagalbinėms operacijoms kokso krosnyse (jos nurodomos skiltyje „Pristatymas visai pramonei“). 1.2.1.10. Pristatymas visai pramonei Įtraukiamos juodosios akmens anglys, pristatytos transformavimo sektoriui (išskyrus juodąsias akmens anglis, nurodomos skiltyse „Pristatymas pagrindinės veiklos gamintojams“ ir „Pristatymas kokso krosnims“) ir energetikos sektoriui, ir galutinis juodųjų akmens anglių energijos suvartojimas pramonės sektoriuje. 1.2.1.10.1. Pristatymas geležies ir plieno pramonei Įtraukiamos juodosios akmens anglys, patenkančios į aukštakrosnes, kaip apibrėžta A priedo 2.2.11 straipsnyje, ir galutinis juodųjų akmens anglių energijos suvartojimas geležies ir plieno sektoriuje, kaip apibrėžta A priedo 2.6.1.8 straipsnyje. Nepriskiriamos juodosios akmens anglys, suvartojamos kaip energija pagalbinėms operacijoms aukštakrosnėse (jos nurodomos skiltyje „Pristatymas visai pramonei“). 1.2.1.11. Kitas pristatymas (paslaugos, namų ūkiai ir t. t.). Juodųjų akmens anglių kiekis, pristatytas konkrečiai nenurodytiems sektoriams. 1.2.2. Turi būti pateikiami tokie rusvųjų anglių, durpių, naftingųjų skalūnų ir bitumingojo smėlio suvestiniai rodikliai: 1.2.2.1. Gamyba 1.2.2.2. Importas 1.2.2.3. Eksportas 1.2.2.4. Visos ataskaitinio laikotarpio pradžioje šalies teritorijoje esančios atsargos Tai kasyklų, importuotojų ir vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, turimi kiekiai. 1.2.2.5. Visos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šalies teritorijoje esančios atsargos Tai kasyklų, importuotojų ir vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, turimi kiekiai. 1.2.2.6. Durpės: vietoje viso atsargų kiekio ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje galima nurodyti atsargų pokyčius. 1.2.2.7. Pristatymas pagrindinės veiklos gamintojams 1.2.3. Turi būti pateikiami tokie kokso krosnių kokso suvestiniai rodikliai: 1.2.3.1. Gamyba 1.2.3.2. Importas 1.2.3.3. Importas iš ES nepriklausančių šalių 1.2.3.4. Eksportas 1.2.3.5. Visos ataskaitinio laikotarpio pradžioje šalies teritorijoje esančios atsargos Tai gamintojų, importuotojų ir vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, turimi kiekiai. 1.2.3.6. Visos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šalies teritorijoje esančios atsargos Tai gamintojų, importuotojų ir vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, turimi kiekiai. 1.2.3.7. Pristatymas geležies ir plieno pramonei Įtraukiamas kokso krosnių koksas, patenkantis į aukštakrosnes, kaip apibrėžta A priedo 2.2.11 straipsnyje, ir galutinis kokso krosnių kokso energijos suvartojimas geležies ir plieno sektoriuje, kaip apibrėžta A priedo 2.6.1.8 straipsnyje. Netraukiamas kaip energija pagalbinėms operacijoms aukštakrosnėse sunaudotas kokso krosnių koksas. 1.3. Matavimo vienetai Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti kt (kilotonomis). 1.4. Duomenų pateikimo terminas Per du kalendorinius mėnesius nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos. 2. ELEKTROS ENERGIJA 2.1. Susiję energetikos produktai Šioje dalyje reglamentuojamas duomenų apie elektros energiją teikimas. 2.2. Suvestinių rodiklių sąrašas Turi būti pateikiami tokie elektros energijos suvestiniai rodikliai: 2.2.1. Grynoji elektros energijos gamyba branduolinėse jėgainėse 2.2.2. Grynoji elektros energijos gamyba tradicinėse šiluminėse jėgainėse naudojant anglis 2.2.3. Grynoji elektros energijos gamyba tradicinėse šiluminėse jėgainėse naudojant naftą 2.2.4. Grynoji elektros energijos gamyba tradicinėse šiluminėse jėgainėse naudojant dujas 2.2.5. Grynoji elektros energijos gamyba tradicinėse šiluminėse jėgainėse naudojant degiuosius atsinaujinančiuosius energijos išteklius (pvz., kietąjį biokurą, biodujas, skystuosius biodegalus, atsinaujinančiąsias komunalines atliekas) 2.2.6. Grynoji elektros energijos gamyba tradicinėse šiluminėse jėgainėse naudojant kitą neatsinaujinantįjį degųjį kurą (pvz., neatsinaujinančiąsias pramonines ir komunalines atliekas) 2.2.7. Grynoji elektros energijos gamyba tik hidroenergijos gamybos įmonėse 2.2.8. Grynoji elektros energijos gamyba mišriose hidroenergijos gamybos įmonėse 2.2.9. Grynoji elektros energijos gamyba tik hidroakumuliacinėse elektrinėse 2.2.10. Grynoji elektros energijos gamyba sausumoje esančiose vėjo jėgainėse 2.2.11. Grynoji elektros energijos gamyba jūroje esančiose vėjo jėgainėse 2.2.12. Grynoji elektros energijos gamyba saulės fotovoltų energijos jėgainėse 2.2.13. Grynoji elektros energijos gamyba saulės šiluminės energijos jėgainėse 2.2.14. Grynoji elektros energijos gamyba geoterminės energijos jėgainėse 2.2.15. Grynoji elektros energijos gamyba naudojant kitus atsinaujinančiuosius energijos išteklius (pvz., potvynių, bangų, vandenyno energiją ir kitus nedegius atsinaujinančiuosius energijos išteklius) 2.2.16. Grynoji elektros energijos gamyba nenurodytos kilmės energijos jėgainėse 2.2.17. Importas 2.2.17.1. Iš jo: iš ES 2.2.18. Eksportas 2.2.18.1. Iš jo: į ES 2.2.19. Hidroakumuliacijai sunaudota elektros energija 2.3. Matavimo vienetai Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti GWh (gigavatvalandėmis). 2.4. Duomenų pateikimo terminas Per du kalendorinius mėnesius nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos. 3. NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI 3.1. Susiję energetikos produktai Jei nenurodyta kitaip, renkami visų A priedo 3.4 dalyje „NAFTA (žalia nafta ir naftos produktai)“ išvardytų energetikos produktų duomenys. Kategorijoje „Kiti produktai“ nurodomas A priedo 3.4 dalyje apibrėžtas kiekis ir vaitspirito ir SBP, tepalų, bitumo ir parafino kiekis; šie produktai neturėtų būti nurodomi atskirai. 3.2. Suvestinių rodiklių sąrašas Jei nenurodyta kitaip, toliau nurodyti suvestiniai rodikliai turi būti teikiami visų ankstesniame punkte nurodytų energetikos produktų atžvilgiu. 3.2.1. ŽALIOS NAFTOS, NGL, NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ ŽALIAVOS, PRIEDŲ IR KITŲ ANGLIAVANDENILIŲ TIEKIMAS Pastaba dėl priedų ir biodegalų. Turi būti įtraukti ne tik jau sumaišyti kiekiai, bet ir sumaišyti skirti kiekiai. Toliau nurodyti suvestiniai rodikliai turi būti teikiami tik žalios naftos, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliavos, priedų ir (arba) oksigenatų, biodegalų ir kitų angliavandenilių atžvilgiu. 3.2.1.1. Vietos gamyba (netaikoma naftos perdirbimo gamyklų žaliavai ir biodegalams) 3.2.1.2. Gavimas iš kitų šaltinių (netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai) 3.2.1.3. Grąžintas kiekis Gatavi arba pusiau gatavi produktai, kuriuos galutiniai vartotojai grąžina į naftos perdirbimo gamyklas perdirbti, kompaunduoti arba parduoti. Tai paprastai šalutiniai naftos chemijos gamybos produktai. Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai. 3.2.1.4. Perkelti produktai Importuoti naftos produktai, kurie perklasifikuojami kaip žaliava tolesniam apdorojimui naftos perdirbimo gamykloje, nepristatant jų galutiniams vartotojams. Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai. 3.2.1.5. Importas 3.2.1.6. Eksportas Pastaba dėl importo ir eksporto. Įtraukiama pagal perdirbimo sutartis importuojama arba eksportuojama žalia nafta ir produktai (t. y. perdirbimas kreditan). Žalios naftos ir NGL kilmė turėtų būti nurodoma pagal pirminę kilmės šalį; naftos perdirbimo gamyklų žaliavos ir gatavi produktai turėtų būti nurodomi pagal paskutinę išsiuntimo šalį. Įtraukiami visi dujų kondensatai (pvz., SND), gauti importuotų suskystintų gamtinių dujų ir naftos chemijos pramonės tiesiogiai importuotų arba eksportuotų naftos produktų pakartotinio dujinimo metu. 3.2.1.7. Tiesioginis naudojimas 3.2.1.8. Atsargų pokyčiai Atsargų padidėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius, o sumažėjimas – kaip neigiamas skaičius. 3.2.1.9. Faktinė naftos perdirbimo gamyklų apkrova Tai bendras naftos kiekis (įskaitant kitus angliavandenilius ir priedus), kuris faktiškai pateko į naftos perdirbimo procesą (naftos perdirbimo gamykloms patiektas kiekis). 3.2.1.10. Naftos perdirbimo gamyklų nuostoliai Faktinės naftos perdirbimo gamyklų apkrovos ir bendrosios naftos perdirbimo gamyklų produkcijos skirtumas. Nuostolių gali atsirasti dėl garavimo distiliuojant. Nuostoliai nurodomi kaip teigiamas dydis. Galimas tūrio, bet ne svorio padidėjimas. 3.2.2. NAFTOS PRODUKTŲ TIEKIMAS Turi būti pateikiami tokie žalios naftos, NGL, naftos perdirbimo dujų, etano, SND, pirminio benzino, biobenzino, ne biobenzino, aviacinio benzino, benzininių reaktyvinių degalų, reaktyvinių biodegalų, reaktyvinių ne biodegalų, kito žibalo, biodyzelino, ne biogazolio ir (arba) ne biodyzelino, mažai sieringo mazuto, sieringo mazuto, naftos kokso ir kitų produktų suvestiniai rodikliai: 3.2.2.1. Pirminio produkto gavimas 3.2.2.2. Bendroji naftos perdirbimo gamyklų produkcija (netaikoma žaliai naftai ir NGL) 3.2.2.3. Perdirbti produktai (netaikoma žaliai naftai ir NGL) 3.2.2.4. Naftos perdirbimo gamyklų kuras (netaikoma žaliai naftai ir NGL) A priedo 2.3 dalis. Energetikos sektorius: naftos perdirbimo gamyklos įtraukiamas naftos perdirbimo gamyklose sunaudotas kuras, skirtas parduodamai elektrai ir šilumai gaminti. 3.2.2.5. Importas (netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai) 3.2.2.6. Eksportas (netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai) Taip pat taikoma 3.2.1 skirsnyje pateikta pastaba dėl importo ir eksporto. 3.2.2.7. Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas (netaikoma žaliai naftai ir NGL) 3.2.2.8. Produktų perkėlimai 3.2.2.9. Perkelti produktai (netaikoma žaliai naftai ir NGL) 3.2.2.10. Atsargų pokyčiai (netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai) Atsargų padidėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius, o sumažėjimas – kaip neigiamas skaičius. 3.2.2.11. Faktinis bendrasis vidaus pristatymas Faktinis gatavų naftos produktų pristatymas iš pirminių šaltinių (pvz., naftos perdirbimo gamyklų, maišymo įrenginių ir pan.) vidaus rinkai. 3.2.2.11.1. Tarptautinė aviacija (taikoma tik aviaciniam benzinui, benzininiams reaktyviniams degalams, reaktyviniams biodegalams, reaktyviniams ne biodegalams) 3.2.2.11.2. Pagrindinės veiklos gamintojų jėgainės 3.2.2.11.3. Keliai (taikoma tik SND) 3.2.2.11.4. Vidaus laivyba ir geležinkeliai (taikoma tik biodyzelinui, ne biogazoliui ir (arba) ne biodyzelinui) 3.2.2.12. Naftos chemija 3.2.2.13. Grąžinimas į naftos perdirbimo gamyklas (netaikoma žaliai naftai ir NGL) 3.2.3. IMPORTAS PAGAL KILMĖS ŠALĮ – EKSPORTAS PAGAL PASKIRTIES ŠALĮ Turėtų būti nurodomas importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį. Taip pat taikoma 3.2.1 skirsnyje pateikta pastaba dėl importo ir eksporto. 3.2.4. ATSARGŲ KIEKIS Privaloma nurodyti toliau pateiktų visų energetikos produktų, įskaitant priedus ir (arba) oksigenatus, bet išskyrus naftos perdirbimo dujas, atsargas ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. 3.2.4.1. Šalies teritorijoje esančios atsargos Atsargos, laikomos šiose vietose: naftos perdirbimo gamyklų cisternose, laivų krovinių terminaluose, vamzdynų cisternose, baržose ir pakrančių tanklaiviuose (kai išvykimo uostas ir atvykimo uostas yra toje pačioje šalyje), valstybės narės uosto tanklaiviuose (jei jų krovinys iškraunamas uoste), žemyniniuose laivų bunkeriuose. Neįtraukiamos naftos atsargos, laikomos vamzdynuose, geležinkelių cisternose, automobilinėse cisternose, jūrų laivų bunkeriuose, degalinėse, mažmeninėse parduotuvėse ir jūros bunkeriuose. 3.2.4.2. Pagal dvišalius Vyriausybių susitarimus kitoms šalims laikomos atsargos Šalies teritorijoje esančios atsargos, kurios priklauso kitai šaliai, garantuojant teisę jomis naudotis pagal atitinkamų Vyriausybių susitarimus. 3.2.4.3. Atsargos, kurių užsienio paskirties šalis yra žinoma Į 3.2.4.2 punktą neįtrauktos šalies teritorijoje laikomos atsargos, kurios priklauso kitai šaliai ir yra jai skirtos. Šios atsargos gali būti laisvojoje zonoje arba už jos ribų. 3.2.4.4. Kitos atsargos, laikomos laisvosiose zonose Įtraukiamos atsargos, kurios nėra nurodytos 3.2.4.2 arba 3.2.4.3 punktuose, nepaisant to, ar atliktas muitinis įforminimas. 3.2.4.5. Pagrindinių vartotojų turimos atsargos Įtraukiamos atsargos, kurias kontroliuoja valdžios sektorius. Ši apibrėžtis netaikoma kitoms vartotojų atsargoms. 3.2.4.6. Uostuose esančiuose arba prisišvartavusiuose atvykstančiuose vandenynų laivuose laikomos atsargos Atsargos, nepaisant to, ar buvo atliktas muitinis įforminimas. Šiai kategorijai nepriskiriamos atvirose jūrose esančių laivų atsargos. Įtraukiama pakrančių tanklaiviuose laikoma nafta, jei tanklaivių išvykimo ir atvykimo uostai yra toje pačioje šalyje. Jei atvykstantys laivai iškrauna krovinį ne viename uoste, nurodyti tik tą kiekį, kuris buvo iškrautas duomenis teikiančioje šalyje. 3.2.4.7. Šalies teritorijoje valdžios sektoriaus laikomos atsargos Įtraukiamos šalies teritorijoje valdžios sektoriaus laikomos nekarinės atsargos, kurios priklauso valdžios sektoriui ir yra jo kontroliuojamos ir laikomos išskirtinai nenumatytiems atvejams. Neįtraukiamos valstybinių naftos bendrovių arba elektros įmonių atsargos arba pagal valdžios sektoriaus užsakymą naftos bendrovių tiesiogiai laikomos atsargos. 3.2.4.8. Atsargų laikymo organizacijų šalies teritorijoje laikomos atsargos Valstybinių ir privačių bendrovių, įsteigtų atsargoms laikyti tik nenumatytiems atvejams, laikomos atsargos. Neįtraukiamos privačiose bendrovėse laikomos privalomosios atsargos. 3.2.4.9. Visos kitos atsargos, laikomos šalies teritorijoje Visos kitos atsargos, kurios atitinka 3.2.4.1 punkto sąlygas. 3.2.4.10. Pagal dvišalius Vyriausybių susitarimus užsienyje laikomos atsargos Duomenis teikiančiai šaliai priklausančios, tačiau kitoje šalyje laikomos atsargos, garantuojant teisę jomis naudotis pagal atitinkamų Vyriausybių susitarimus. 3.2.4.10.1. Iš jų: valdžios sektoriaus atsargos 3.2.4.10.2. Iš jų: atsargų laikymo organizacijos atsargos 3.2.4.10.3. Iš jų: kitos atsargos 3.2.4.11. Užsienyje laikomos atsargos, kurios galiausiai skirtos importo atsargoms Į 10 kategoriją neįtrauktos atsargos, kurios priklauso duomenis teikiančiai valstybei, tačiau iki importo laikomos kitoje valstybėje. 3.2.4.12. Kitos atsargos, laikomos laisvosiose zonose Kitos šalies teritorijoje esančios atsargos, kurios nėra įtrauktos į pirmiau minėtas kategorijas. 3.2.4.13. Vamzdynų užpildas Vamzdynuose esanti nafta (žalia nafta ir naftos produktai), būtina srovei vamzdynuose palaikyti. Be to, privaloma pateikti pagal atitinkamas šalis suskirstytus kiekio duomenis:
3.2.4.13.1.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje kitoms šalims pagal oficialius susitarimus laikomos atsargos, pagal gavėją
3.2.4.13.2.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal oficialius susitarimus kitoms šalims laikomos atsargos, iš jų – pateikiamos pagal reikalavimą, pagal gavėją
3.2.4.13.3.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turimos atsargos, kurių užsienio paskirties šalis yra žinoma, pagal gavėją
3.2.4.13.4.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje užsienyje pagal oficialius susitarimus laikomos atsargos, pagal vietovę
3.2.4.13.5.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigos kitoms šalims pagal oficialius susitarimus laikomos atsargos, iš jų – pateikiamos pagal reikalavimą, pagal vietovę
3.2.4.13.6.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje užsienyje laikomos atsargos, kurių galutinė paskirtis – importas į duomenis teikiančią šalį, pagal vietovę Atsargos ataskaitinio laikotarpio pradžioje reiškia atsargas, turimas paskutinę mėnesio prieš ataskaitinį mėnesį dieną. Atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje reiškia atsargas, turimas paskutinę ataskaitinio mėnesio dieną. 3.3. Matavimo vienetai Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti kt (kilotonomis). 3.4. Duomenų pateikimo terminas Per 55 dienas nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos. 3.5. Geografinės pastabos Tik statistinės atskaitomybės tikslais A priedo 1 dalies paaiškinimai taikomi su šiomis konkrečiomis išimtimis: Šveicarija, įskaitant Lichtenšteiną. 4. GAMTINĖS DUJOS 4.1. Susiję energetikos produktai Šioje dalyje reglamentuojamas duomenų apie gamtines dujas teikimas. 4.2. Suvestinių rodiklių sąrašas Turi būti pateikiami tokie gamtinių dujų suvestiniai rodikliai: 4.2.1. VIETOS GAMYBA Visa sausa tinkama parduoti produkcija šalies teritorijoje, įskaitant jūroje išgaunamą produkciją. Produkcija išgryninus ir pašalinus NGL (gamtinių dujų kondensatus) ir sierą. Neįtraukiami gavybos nuostoliai ir papildytų, išleistų arba fakelų sudegintų dujų kiekis. Įtraukiamas gamtinių dujų pramonėje sunaudotas kiekis, kiekis, sunaudotas dujų gavyboje, vamzdynų sistemose ir perdirbimo įmonėse. 4.2.2. IMPORTAS (ĮVEŽIMAS) 4.2.3. EKSPORTAS (IŠVEŽIMAS) Pastaba dėl importo ir eksporto. Nurodykite visą gamtinių dujų tūrį, kuris buvo fiziškai perduotas per šalies sienas, nepaisydami to, ar buvo atliktas muitinis įforminimas. Įtraukiami per jūsų šalį tranzitu vežami kiekiai; tranzitu vežami kiekiai turėtų būti įtraukiami kaip importas ir kaip eksportas. Į suskystintų gamtinių dujų importą turėtų būti įtraukiama tik sausa tinkama parduoti produkcija, įskaitant kiekius, savoms reikmėms sunaudotus per pakartotinio dujinimo procesus. Per pakartotinio dujinimo procesus savoms reikmėms sunaudoti kiekiai turėtų būti nurodyti skiltyje „Gamtinių dujų pramonės naudojimas savo reikmėms ir nuostoliai“ (žr. 4.2.11 punktą). Dujų kondensatai (pvz., SND), susidarę per importuotų SGD pakartotinio dujinimo procesą, turėtų būti nurodomi skiltyse „Gavimas iš kitų šaltinių“ ir „Kiti angliavandeniliai“, kaip nustatyta šio priedo 3 dalyje („NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI“). 4.2.4. ATSARGŲ POKYČIAI Atsargų padidėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius, o sumažėjimas – kaip neigiamas skaičius. 4.2.5. FAKTINIS BENDRASIS VIDAUS PRISTATYMAS Šiai kategorijai priskiriamos į vidaus rinką pristatytos tinkamos parduoti dujos, įskaitant dujų pramonėje šildymui ir savo įrangos eksploatavimui sunaudotą dujų kiekį (t. y. sunaudojimas dujų gavyboje, vamzdynų sistemoje ir perdirbimo gamyklose); taip pat turėtų būti įtraukti perdavimo ir paskirstymo nuostoliai. 4.2.6. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PRADŽIOJE ŠALIES TERITORIJOJE ESANTIS ATSARGŲ KIEKIS 4.2.8. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE ŠALIES TERITORIJOJE ESANTIS ATSARGŲ KIEKIS 4.2.9. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PRADŽIOJE UŽSIENYJE ESANTIS ATSARGŲ KIEKIS 4.2.10. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE UŽSIENYJE ESANTIS ATSARGŲ KIEKIS Pastaba dėl atsargų kiekio: įtraukiamos gamtinės dujos, laikomos dujiniu ir skystu pavidalu. 4.2.11. GAMTINIŲ DUJŲ PRAMONĖS NAUDOJIMAS SAVOMS REIKMĖMS IR NUOSTOLIAI Dujų pramonėje šildymui ir įrangos eksploatavimui naudojamų dujų kiekis (t. y. naudojimas dujų gavyboje, vamzdynų sistemoje ir perdirbimo gamyklose); įtraukiami perdavimo ir paskirstymo nuostoliai. 4.2.12. IMPORTAS (ĮVEŽIMAS) PAGAL KILMĖS ŠALĮ IR EKSPORTAS (IŠVEŽIMAS) PAGAL PASKIRTIES ŠALĮ Turėtų būti nurodomas importas (įvežimas) pagal kilmės šalį ir eksportas (išvežimas) pagal paskirties šalį. Taip pat taikoma 4.2.3 skirsnyje pateikta pastaba dėl importo ir eksporto. Nurodomas tik importas į kaimyninę šalį arba šalį, su kuria turima tiesioginė vamzdyno jungtis, ir eksportas iš tokios šalies, taip pat, kai tai susiję su SGD, importas iš šalies, dujas pakraunant į transportinį laivą, arba eksportas į tokią šalį. 4.2.13. PRISTATYMAS JĖGAINĖMS 4.3. Matavimo vienetai Kiekis turi būti nurodomas dviem matų vienetais:
4.3.1
fiziniu kiekiu, išreikštu mln. m3 (milijonais kubinių metrų), darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 C, 101 325 Pa),
4.3.2
energijos kiekiu, išreikštu TJ (teradžauliais), grindžiamu viršutiniu šilumingumu. 4.4. Duomenų pateikimo terminas Per 55 dienas nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|