|
+II PRIEDAS |
II PRIEDAS
II PRIEDAS Specialiųjų ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo metodas (nurodytas 15 straipsnio 6 dalyje) Specialiųjų ekologinio projektavimo reikalavimų tikslas yra gerinti gaminio aplinkosauginį veiksmingumą pasirinktu aplinkosaugos aspektu. Tai gali būti reikalavimas sumažinti duotojo ištekliaus sąnaudas, pavyzdžiui, tokio ištekliaus sąnaudų ribos įvairiuose būvio ciklo tarpsniuose (pvz., vandens sąnaudų riba naudojimo fazėje arba į gaminį įeinančios konkrečios medžiagos kiekio riba arba reikalavimas dėl mažiausio perdirbtų medžiagų kiekio). Komisija, rengdama įgyvendinimo priemones, nustatančias specialiuosius ekologinio projektavimo reikalavimus pagal 15 straipsnį, turi nustatyti, jeigu tikslinga, gaminiui, kuriam taikoma įgyvendinimo priemonė, taikytinus ekologinio projektavimo kriterijus iš nurodytų I priedo 1 dalyje ir turi nustatyti šių reikalavimų lygius pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą tokiu būdu:
1.
Techninės, aplinkosauginės ir ekonominės analizės metu turi būti parenkama keletas nagrinėjamo gaminio reprezentatyvių modelių rinkai ir nustatomos techninės galimybės pagerinti gaminio aplinkosauginį veiksmingumą, neužmirštant tokių galimybių ekonominio gyvybingumo ir vengiant prarasti pastebimą dalį veiksmingumo ar naudingumo vartotojams. Techninės, aplinkosaugos ir ekonominės analizės metu taip pat turi būti nustatomi geriausio pagal tuos pačius aplinkosaugos aspektus veiksmingumo gaminiai ir technologijos, esančios rinkoje. Atliekant analizę ir nustatant reikalavimus reikėtų atsižvelgti į tarptautinėse rinkose esančių gaminių veiksmingumą ir kitų valstybių teisės aktuose numatytas normas. Remiantis šia analize ir atsižvelgiant į ekonominį ir techninį galimumą, taip pat į patobulinimo potencialą, turi būti imamasi konkrečių priemonių, kad būtų minimalizuotas gaminio poveikis aplinkai. Nagrinėjant energijos sąnaudas gaminio naudojimo metu, energijos vartojimo efektyvumo arba šių sąnaudų lygis turi būti nustatytas orientuojantis į gaminio reprezentatyvių modelių būvio ciklo išlaidų galutiniams naudotojams minimumą, atsižvelgiant į pasekmes kitiems aplinkosaugos aspektams. Būvio ciklo išlaidų analizės metodui naudojama reali diskonto norma, nustatyta pagal Europos centrinio banko teikiamus duomenis ir realistinę gaminio būvio trukmę; jos pagrindu imama pirkimo kainų svyravimų (kurią lema pramonės išlaidų svyravimai) ir veikimo išlaidų svyravimų suma, priklausanti nuo skirtingų techninio tobulinimo variantų lygio ir diskontuota per visą nagrinėjamų gaminio reprezentatyvių modelių būvio trukmę. Veikimo išlaidos pirmiausia apima energijos sąnaudas ir papildomas išlaidas kitiems ištekliams, pvz., vandeniui arba valymo priemonėms. Siekiant patikrinti, ar yra žymių pokyčių ir ar bendros išvados yra tvirtos, turi būti atliekama jautrumo analizė pagal svarbius veiksnius (pvz., energijos ar kito ištekliaus kainą, išlaidas žaliavoms arba gamybos išlaidas, diskonto normas) ir, jeigu reikia, įskaičiuojamos ir išorinės aplinkos apsaugos išlaidos, įskaitant išvengtas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Po to bus atitinkamai patikslintas reikalavimas. Panaši metodika gali būti taikoma ir kitiems ištekliams kaip antai vandeniui.
2.
Techninei, ekonominei ir aplinkosauginei analizei atlikti gali būti naudojama informacija, prieinama iš kitų Bendrijos veiklos krypčių. Tas pats pasakytina apie informaciją, prieinamą iš kitose pasaulio dalyse vykdomų programų, siekiant nustatyti specialiuosius ekologinio projektavimo reikalavimus gaminiams, kurie parduodami Europos Sąjungos ekonominiams partneriams.
3.
Reikalavimo įsigaliojimo data turi būti nustatyta atsižvelgiant į gaminio perprojektavimo ciklą. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|