21 straipsnis Tarpvalstybinė oro tarša

1.   Kai tarpvalstybinis oro taršos išplitimas iš vienos ar kelių valstybių narių reikšmingai prisideda prie kurios nors ribinės vertės ar ozono siektinos vertės viršijimo, vidutinės ekspozicijos sumažinimo įpareigojimo neįvykdymo arba pavojaus slenksčio peržengimo kitoje valstybėje narėje, toji valstybė apie tai praneša valstybėms narėms, iš kurių pasklido tarša, ir Komisijai.

2.   Atitinkamos valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje, be kita ko, sudarydamos jungtines ekspertų grupes ir naudodamosi Komisijos technine pagalba, siekdamos nustatyti oro taršos šaltinius, tų šaltinių indėlį į viršijimą kitoje valstybėje narėje ir priemones, kurių reikia imtis individualiai ir koordinuojant veiksmus su kitomis valstybėmis narėmis, kad būtų šalinami tie šaltiniai, ir parengia koordinuotą veiklą, pavyzdžiui, koordinuoja oro kokybės planus pagal 19 straipsnį, kuriuose kiekviena valstybė narė sprendžia savo teritorijoje esančių taršos šaltinių klausimą, kad toks viršijimas būtų pašalintas.

Valstybės narės atsako viena kitai laiku ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kitos valstybės narės pranešimo pateikimo pagal pirmą pastraipą, informuoja Komisiją.

3.   Komisija informuojama apie bet kokios formos bendradarbiavimą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, ir kviečiama jame dalyvauti arba padėti jam vykti. Komisija gali paprašyti atitinkamų valstybių narių pateikti naujausią informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant bet kokią pagal tą dalį nustatytą koordinuotą veiklą. Tam tikrais atvejais Komisija, atsižvelgdama į ataskaitas, parengtas vadovaujantis Direktyvos (ES) 2016/2284 11 straipsniu, įvertina, ar Sąjungos lygmeniu reikėtų imtis tolesnių veiksmų, siekiant sumažinti pirmtakų išmetimą, kuris sąlygoja tarpvalstybinę taršą.

4.   Valstybės narės, prireikus vadovaudamosi 20 straipsniu, parengia ir įgyvendina koordinuotus trumpojo laikotarpio veiksmų planus, kurie taikomi kitoms valstybėms narėms priklausančioms kaimyninėms zonoms. Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esančios kaimyninės zonos nepagrįstai nedelsiant gautų visą reikalingą informaciją apie tuos trumpojo laikotarpio veiksmų planus.

5.   Kai prie valstybių sienų esančiose zonose viršijami informavimo arba pavojaus slenksčiai, apie viršijimą kuo greičiau informuojamos atitinkamų kaimyninių valstybių narių kompetentingos institucijos. Ta informacija taip pat paskelbiama visuomenei.

6.   1 dalyje nurodytame pranešime valstybės narės atitinkamais metais gali nurodyti:

Valstybė narė taip pat gali pateikti atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai tokių zonų ir vidutinės ekspozicijos teritorinių vienetų sąrašus kartu su informacija apie koncentracijas ir įrodymais, kad oro tarša iš tarpvalstybinių šaltinių, įskaitant iš trečiųjų valstybių, kurių ta valstybė narė tiesiogiai nekontroliuoja, labai prisideda prie viršijimo. Prireikus Komisija gali atsižvelgti į tą informaciją 18 straipsnio tikslais.

7.   Rengdamos planus, kaip numatyta 2 ir 4 dalyse, ir informuodamos visuomenę, kaip nurodyta 5 dalyje, valstybės narės prireikus stengiasi bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma su šalimis kandidatėmis. Prireikus valstybės narės gali prašyti Komisijos techninės paramos.