Preamble: 1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2022/591 (4) priimtoje 8-ojoje Europos Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje reikalaujama, kad Komisija, valstybės narės, regioninės bei vietos valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmenimis veiksmingai taikytų aukštus skaidrumo, visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismą standartus pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija);

(2)

Orhuso konvencijoje, kurią Europos bendrija ratifikavo 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB (5), pripažįstama, kad didesnės visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir tokios informacijos sklaida padeda užtikrinti geresnį informuotumą aplinkos klausimais, laisvą keitimąsi nuomonėmis, veiksmingesnį visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus dėl aplinkos klausimų ir galiausiai geresnę aplinką. Be to, Orhuso konvencijoje pripažįstama teisė į asmens duomenų ir (arba) archyvinių bylų, susijusių su fiziniu asmeniu, konfidencialumo apsaugą, kai tas asmuo, remdamasis tokį konfidencialumą reglamentuojančia nacionaline teise, nėra davęs sutikimo, kad informacija būtų atskleista visuomenei. Kai Sąjungos teisėje reikalaujama, kad komercinė arba pramoninė informacija būtų laikoma konfidencialia, jog būtų apsaugotas teisėtas ekonominis interesas, tas konfidencialumas turėtų būti apsaugotas;

(3)

valstybėms narėms arba Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą taikomi atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/679 (6) ir (ES) 2018/1725 (7). Atitinkamai duomenų subjektai turi teisę būti informuoti apie jų duomenų tvarkymą pagal šį reglamentą ir apie naudojimąsi savo teisėmis pagal tuos reglamentus;

(4)

2005 m. gruodžio 2 d. Europos bendrija Tarybos sprendimu 2006/61/EB (8) ratifikavo UNECE protokolą dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų (toliau – Protokolas);

(5)

siekiant įgyvendinti Protokolą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (9) buvo sukurtas Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras;

(6)

2017 m. gruodžio 13 d. paskelbtoje Komisijos ataskaitoje dėl Reglamento (EB) Nr. 166/2006 įgyvendinimo pažangos padaryta išvada, kad ataskaitų teikimo pareigos turėtų būti supaprastintos toliau nagrinėjant galimybes užtikrinti sinergiją su kitomis susijusiomis Sąjungos aplinkos teisės nuostatomis dėl pramonės įrenginių keliamos taršos, įskaitant visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (10) ir Tarybos direktyvą 91/271/EEB (11). Ataskaitoje taip pat pabrėžta, kad reikia išnagrinėti galimybes pateikti papildomą kontekstinę informaciją, kad teikiami duomenys būtų veiksmingesni;

(7)

2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikate „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos““ nustatytas Sąjungos veiksmų planas dėl nulinės taršos, energijos, dekarbonizavimo ir žiedinės ekonomikos ir skatinamas veiksmingas teikiamos informacijos naudojimas platesnėje nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemoje bei taikant 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje numatytą stebėsenos sistemą;

(8)

atsižvelgdama į 2017 m. gruodžio 13 d. paskelbtos Komisijos ataskaitos dėl Reglamento (EB) Nr. 166/2006 įgyvendinimo pažangos išvadas, Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros (toliau – Agentūra), 2021 m. birželio mėn. sukūrė Pramoninių išmetamųjų teršalų portalą (toliau – Portalas), kad pakeistų Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą, siekiant pagerinti sinergiją su duomenų teikimu pagal Direktyvą 2010/75/ES;

(9)

Portale visuomenei turėtų būti suteikiama nemokama internetinė prieiga prie labiau integruoto ir nuoseklaus duomenų apie pagrindinį pramonės įrenginių daromą poveikį aplinkai rinkinio, nes tokie duomenys yra ekonomiškai efektyvi priemonė palyginimams atlikti ir sprendimams aplinkos klausimais priimti, skatinant geresnį aplinkosauginį veiksmingumą, stebint tendencijas, parodant taršos mažinimo pažangą, atliekant lyginamąją įrenginių analizę, stebint, kaip laikomasi atitinkamų tarptautinių susitarimų, nustatant prioritetus ir vertinant pažangą, padarytą įgyvendinant Sąjungos ir nacionalinę aplinkos politiką ir programas;

(10)

į Portalą įtraukti duomenys turėtų būti pateikiami apibendrinta ir neapibendrinta forma, kad naudotojai galėtų vykdyti tikslines paieškas, taip pat kad būtų galima naudoti elektroninę lengvos duomenų gavybos, įskaitant užklausomis grindžiamus duomenų rinkinius, priemonę;

(11)

duomenų teikimo reikalavimai turėtų būti taikomi įrenginio lygmeniu, siekiant užtikrinti Portalo ir pramonės įrenginių, įskaitant tuos, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES, daromo poveikio aplinkai duomenų bazių sinergiją ir suderinamumą su tos direktyvos įgyvendinimu bei paramą jos įgyvendinimui;

(12)

kad būtų laikomasi Protokolo reikalavimų, šiame reglamente numatyti duomenų teikimo reikalavimai turėtų būti taikomi visoms Protokolo I priede išvardytoms veiklos rūšims ir, vykdant tuos duomenų teikimo reikalavimus, turėtų būti nurodytas objektas, kuriam priklauso įrenginys ar jo dalis. Be to, siekiant užtikrinti sinergiją su susijusiomis Sąjungos aplinkos teisės aktų nuostatomis, kurios daro poveikį pramonės įrenginiams, šio reglamento taikymo sritis taip pat turėtų būti suderinta su Direktyvos 2010/75/ES I ir Ia prieduose nurodyta pramonine veikla ir tam tikra veikla, kuriai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 (12);

(13)

siekiant stebėti pramonės įrenginių aplinkosauginį veiksmingumą, į Portalą įtrauktini duomenys turėtų apimti taikytinas II priede išvardytas kiekybines ribines vertes viršijančius tam tikrų į aplinką išleidžiamų teršalų kiekius, už įrenginio vietos ribų perduodamų tų teršalų turinčių nuotekų kiekius ir už įrenginio vietos ribų perduodamų atliekų kiekius;

(14)

Portale taip pat turėtų būti skelbiami duomenys apie atitinkamuose įrenginiuose sunaudojamus vandens, energijos ir svarbių žaliavų kiekius, kad būtų galima stebėti pažangą pereinant prie žiedinės ir itin efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos. Į Portalą įtrauktini duomenys turėtų apimti svarbias žaliavas, kurios naudojamos gamybos procese ir turi reikšmingų padarinių ar reikšmingą poveikį aplinkai. Nustatant, kurios žaliavos laikytinos svarbiomis žaliavomis, reikėtų remtis darbu, atliktu rengiant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informacinius dokumentus pagal Direktyvą 2010/75/ES;

(15)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su operatorių duomenų teikimu kompetentingoms institucijoms, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, atitinkamais pramonės sektoriais ir žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, sudaryti svarbių žaliavų, apie kurias turi pranešti operatoriai, sąrašą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(16)

įrenginių operatoriai turėtų teikti informaciją apie atitinkamo įrenginio produkcijos apimtį ir eksploatavimo laiką, kad būtų galima įvertinti pateiktus duomenis apie išleidžiamų teršalų kiekį, už įrenginio vietos ribų perduodamas tų teršalų turinčias nuotekas ir už įrenginio vietos ribų perduodamas atliekas. Kai taikytina, ta informacija turėtų būti tvarkoma laikantis šio reglamento nuostatų dėl konfidencialumo;

(17)

bendra Portalo nauda, susijusi su prieiga prie pramonės įrenginių aplinkosauginės informacijos, turėtų būti kuo didesnė, įtraukiant informaciją, kurią valstybės narės teikia Komisijai pagal Direktyvą 2010/75/ES, taip pat kitus informacijos srautus, numatytus Sąjungos aplinkos teisės aktuose dėl klimato kaitos, dėl oro, vandens ir žemės apsaugos ir Sąjungos teisės aktuose dėl atliekų tvarkymo, įskaitant duomenis, teikiamus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/18/ES (14), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB (15) ir Direktyvą 2010/75/ES. Be to, siekiant kuo labiau padidinti Portalo vertę naudotojams, jis turėtų būti kuriamas taip, kad ateityje jį būtų paprasta sujungti su kitais susijusiais aplinkosauginių duomenų srautais;

(18)

siekiant teisinio tikrumo, operatoriai arba valstybės narės turėtų nurodyti, ar duomenys apie teršalų išleidimą į aplinką, už įrenginio vietos ribų perduodamas tų teršalų turinčias nuotekas ir už įrenginio vietos ribų perduodamas atliekas neviršija duomenų teikimo ribinių verčių;

(19)

siekiant pagerinti teikiamų duomenų kokybę ir užtikrinti jų palyginamumą, tikslinga suderinti kiekybinio nustatymo metodus, kuriuos operatoriai turi taikyti teikdami duomenis apie teršalų išleidimą į aplinką, už įrenginio vietos ribų perduodamas tų teršalų turinčias nuotekas, už įrenginio vietos ribų perduodamas atliekas ir išteklių naudojimą. Kadangi matavimas yra tiksliausias kiekybinio įvertinimo metodas, operatoriai turėtų juo naudotis kiekybinio įvertinimo tikslais. Jeigu išmatuoti neįmanoma, operatoriai turėtų naudotis skaičiavimu. Apytiksliai įverčiai turėtų būti naudojami tik kaip kraštutinė priemonė;

(20)

kadangi gyvulininkystės ir akvakultūros įrenginių operatoriams galėtų trūkti reikiamų išteklių, kad jie galėtų tiksliai kiekybiškai įvertinti tyčia išleidžiamų teršalų kiekius, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė tuos išleidžiamus kiekius kiekybiškai įvertinti jų vardu;

(21)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl valstybių narių informacijos teikimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti teiktinos informacijos rūšį bei formą ir jos pateikimo terminus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(22)

atsižvelgiant į greitos prieigos prie aplinkosauginės informacijos svarbą Sąjungos piliečiams, labai svarbu, kad valstybės narės ir Komisija duomenis viešai skelbtų kuo greičiau, kiek tai techniškai įmanoma. Tuo tikslu, nors tikslus duomenų pateikimo terminas turi būti nustatytas įgyvendinimo aktu, jie turėtų būti pateikiami ne vėliau kaip per 11 mėnesių nuo atitinkamų ataskaitinių metų pabaigos;

(23)

kai tikslinga, Portalas turėtų palengvinti prieigą prie informacijos apie teršalų išleidimą iš pasklidosios taršos šaltinių, kad sprendimus priimantys subjektai galėtų geriau įvertinti tuos išleidžiamus teršalus kontekste ir pasirinkti veiksmingiausią sprendimą taršai mažinti;

(24)

valstybių narių ir operatorių teikiami duomenys turėtų būti kokybiški, ypač jų tikslumo, išsamumo, nuoseklumo ir patikimumo požiūriu. Todėl kompetentingos institucijos turėtų vertinti operatorių teikiamų duomenų kokybę;

(25)

visuomenės galimybės susipažinti su valstybių narių teikiama aplinkosaugine informacija turėtų būti neribojamos, o tos taisyklės išimtys turėtų būti leidžiamos tik atitinkamai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB (16) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (17);

(26)

toliau plėtojant Portalą turėtų būti užtikrintas visuomenės dalyvavimas, iš anksto suteikiant veiksmingas galimybes pateikti pastabų, informacijos, analizę arba nuomones, aktualias sprendimų priėmimui toje srityje;

(27)

siekiant padidinti Portalo naudingumą ir poveikį, Komisija, padedama Agentūros, turėtų parengti gaires, kuriomis būtų remiamas šio reglamento įgyvendinimas, ypatingą dėmesį skiriant nuostatų, kurios nebuvo įtrauktos į Reglamentą (EB) Nr. 166/2006, įgyvendinimui ir galimam poveikiui sektoriams, kuriems tas reglamentas netaikomas;

(28)

kad Komisijai būtų suteikta galimybė atnaujinti pramonės ar žemės ūkio veiklos, kuriai taikomi duomenų teikimo reikalavimai, sąrašą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas, siekiant I priedą suderinti su Protokolo pakeitimais;

(29)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento II priedas, siekiant nustatyti duomenų teikimo ribines vertes, įtraukti teršalus, kuriems taikomos specialios reguliavimo priemonės pagal Sąjungos vandens ir oro kokybės bei cheminių medžiagų teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (18), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB (19), 2004/107/EB (20), 2006/118/EB (21), 2008/50/EB (22), 2008/105/EB (23) ir (ES) 2020/2184 (24), taip pat siekiant atsižvelgti į Protokolo pakeitimus, susijusius su teršalais, apie kuriuos turi būti pranešama, arba ribines vertes, kurias viršijus turi būti teikiami duomenys apie tokius teršalus. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškai taikyti šį reglamentą, Komisija ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti deleguotąjį aktą, kuriuo persvarstomas šio reglamento II priede pateiktas cheminių medžiagų sąrašas ir ribinės vertės, įskaitant, inter alia, poreikio sumažinti perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) ir kitų atitinkamų medžiagų duomenų teikimo ribines vertes įvertinimą;

(30)

priimant deleguotuosius aktus ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (25). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(31)

siekdamos užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už jo pažeidimus, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos;

(32)

kadangi Reglamentą (EB) Nr. 166/2006 reikia keisti iš esmės, teisinio tikrumo, aiškumo ir skaidrumo sumetimais jis turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu;

(33)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. suteikti visuomenei daugiau galimybių susipažinti su aplinkosaugine informacija sukuriant integruotą ir suderintą Sąjungos masto elektroninę duomenų bazę ir sudaryti sąlygas stebėti pramoninę taršą tam, kad būtų prisidedama prie jos prevencijos ir mažinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes dėl būtinybės palyginti valstybių narių duomenis reikalingas aukštas suderinimo lygis, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(34)

šiuo reglamentu nustatyti duomenų teikimo reikalavimai turėtų būti taikomi nuo 2027 ataskaitinių metų, kad valstybėms narėms ir operatoriams būtų suteikta pakankamai laiko imtis būtinų priemonių;

(35)

siekiant užtikrinti duomenų tęstinumą ir teisinį tikrumą, Reglamentas (EB) Nr. 166/2006 turėtų būti toliau taikomas 2026 ataskaitiniais metais,