3 straipsnis Terminų apibrėžtys

dirvožemis – tarp dirvodarinės uolienos ar dirvodarinės medžiagos ir žemės paviršiaus esantis viršutinis Žemės plutos sluoksnis, kurį sudaro mineralinės dalelės, organinė medžiaga, vanduo, oras ir gyvi organizmai;

ekosistema – dinamiška augalų, gyvūnų bei mikroorganizmų bendrijų ir jų negyvosios aplinkos visuma, kuri sąveikauja kaip funkcinis vienetas;

ekosisteminės paslaugos – tiesioginis ar netiesioginis ekosistemų prisidėjimas prie naudos aplinkai, ekonominės, socialinės, kultūrinės ir kitos naudos, kurią žmonės gauna iš tų ekosistemų;

dirvožemio biologinė įvairovė – dirvožemio gyvybės (nuo genų iki organizmų bendrijų) ir ekologinių kompleksų, kurių dalis tie organizmai yra (t. y. kompleksų pradedant dirvožemio mikrobuveinėmis ir baigiant kraštovaizdžiais), įvairovė;

dirvožemio būklė – dirvožemio fizinė, cheminė ir biologinė būklė, nuo kurios priklauso jo gebėjimas funkcionuoti kaip būtinoji gyvybinė sistema ir teikti ekosistemines paslaugas;

dirvožemio atsparumas – dirvožemio gebėjimas išsaugoti savo funkcijas bei išlaikyti savo gebėjimą teikti ekosistemines paslaugas ir gebėjimas atlaikyti sutrikdymus bei po jų atsigauti;

dirvožemio valdymo praktika – praktika, daranti poveikį fizinėms, cheminėms ar biologinėms dirvožemio savybėms;

dirvožemių rajonas – valstybės narės teritorijos dalis, kurios ribas ta valstybė narė nubrėžė pagal šią direktyvą;

dirvožemio vienetas – erdviniu požiūriu atskiras plotas dirvožemių rajone, sudaromas pagal erdvinių duomenų rinkinių, naudojamų kaip statistinio homogeniškumo tame dirvožemių rajone veiksniai, sankirtos rezultatus;

dirvožemio deskriptorius – parametras, apibūdinantis fizines, chemines ar biologines dirvožemio būklės charakteristikas;

dirvožemio būklės vertinimas – dirvožemio būklės vertinimas, grindžiamas dirvožemio deskriptorių verčių matavimu ar apskaičiavimu;

dirvožemio tarša – medžiagos buvimas dirvožemyje tokiu lygiu, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai gali pakenkti žmonių sveikatai ar aplinkai;

teršalas – medžiaga, galinti sukelti dirvožemio taršą arba dirvodarinės uolienos ar dirvodarinės medžiagos taršą;

potencialiai užteršta teritorija – apibrėžtas plotas, kuriame remiantis aktualiais įrodymais yra labai tikėtina dirvožemio tarša arba dirvodarinės uolienos ar dirvodarinės medžiagos tarša, sukelta antropogeninės sutelktosios veiklos;

užteršta teritorija – apibrėžtas plotas, kuriame yra patvirtinta dirvožemio tarša arba dirvodarinės uolienos ar dirvodarinės medžiagos tarša, sukelta antropogeninės sutelktosios veiklos;

žemė – Žemės paviršius, kuris nėra reguliariai padengtas vandens telkiniais;

žemės danga – fizinė ir biologinė Žemės paviršiaus danga;

dirvožemio sandarinimas – dirvožemio uždengimas visiškai ar iš dalies nepralaidžia medžiaga;

sandarintas dirvožemis – dirvožemio plotas, kuriame įvykdytas dirvožemio sandarinimas;

dirvožemio šalinimas – laikinas ar ilgalaikis viso ar dalies dirvožemio pašalinimas tam tikrame plote;

išsandarinimas – sandarinto dirvožemio pavertimas dirvožemiu, kuris nėra sandarintas dirvožemis;

perdavimo funkcija – matematinė taisyklė, sudaranti sąlygas matavimo, atlikto taikant metodiką, kuri skiriasi nuo pamatinės metodikos, vertę konvertuoti į vertę, kuri būtų gauta atliekant dirvožemio matavimą pagal pamatinę metodiką;

suinteresuotoji visuomenė – visuomenė, kuriai daro ar gali daryti poveikį dirvožemio degradacija arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procedūromis, susijusiomis su pareigų įgyvendinimu pagal šią direktyvą, įskaitant žemės savininkus, žemės valdytojus ir žemės naudotojus, taip pat nevyriausybinės organizacijos, siekiančios gerinti žmonių sveikatos ar aplinkos apsaugą ir atitinkančios reikalavimus pagal nacionalinę teisę;

dirvožemio atkūrimas – tikslinga veikla, kuria siekiama nualintą dirvožemį grąžinti į gerą būklę;

rizika – kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ar aplinkai tikimybė dėl ekspozicijos dirvožemio taršai arba dirvodarinės uolienos ar dirvodarinės medžiagos taršai;

dirvožemio tyrimas – procesas, kuris gali būti atliekamas keliais ir kartotiniais etapais siekiant įvertinti teršalų buvimą ir lygius dirvožemyje, dirvodarinėje uolienoje ar dirvodarinėje medžiagoje ir, jeigu aktualu, siekiant apibūdinti užterštą teritoriją bei nustatyti jos aprėptį;

dirvožemio remediacija – veiksmų, kuriais dirvožemyje, dirvodarinėje uolienoje ar dirvodarinėje medžiagoje mažinamas teršalų kiekis arba teršalai izoliuojami ar imobilizuojami, rinkinys;

rizikos mažinimo priemonės – priemonės, kuriomis siekiama sumažinti užterštų teritorijų keliamą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, pasitelkiant dirvožemio remediaciją arba pakeičiant taršos šaltinio, kelio ir receptoriaus tarpusavio sąsają, bet nekeičiant pačios taršos savybių.