VII PRIEDAS 14 STRAIPSNIO 16 DALYJE NURODYTŲ ATKŪRIMO PRIEMONIŲ PAVYZDŽIŲ SĄRAŠAS

1)   

Atkurti šlapynes, atkuriant nusausintų durpynų drėgnumą, pašalinant durpynų drenažo struktūras arba išardant polderius ir nutraukiant durpių kasimą.

2)   

Gerinti hidrologines sąlygas didinant paviršinio vandens kiekybę, kokybę ir dinamiką ir požeminio vandens lygį natūralioms ir pusiau natūralioms ekosistemoms.

3)   

Pašalinti nepageidaujamus krūmokšnius arba nevietinius želdinius pievose, šlapynėse, miškuose ir retai augalais apaugusioje žemėje.

4)   

Taikyti durpininkystę.

5)   

Grąžinti upių vingiuotumą ir vėl sujungti dirbtinai iškirstus vingius ar senvages.

6)   

Pašalinti išilgines ir skersines kliūtis, pavyzdžiui, pylimus ir užtvankas; suteikti daugiau erdvės upių dinamikai ir atkurti laisvai tekančius upių ruožus.

7)   

Renatūralizuoti upių dugno ir ežerų bei žemumų vandentakių natūralią aplinką, pavyzdžiui, pašalinant dirbtinį dugno sutvirtinimą, optimizuojant substrato sudėtį, gerinant arba plėtojant buveinės užimamą plotą.

8)   

Atkurti natūralius nuosėdų susidarymo procesus.

9)   

Įrengti pakrančių apsaugos priemones, pavyzdžiui, pakrančių miškus, apsaugines juostas, pievas ar ganyklas.

10)   

Užtikrinti daugiau miškų ekosistemų elementų, pavyzdžiui, didelių, senų ir nykstančių medžių (medžių buveinių), taip pat gulinčių ir stovinčių sausuolių.

11)   

Siekti įvairios miškų struktūros, pavyzdžiui, rūšių sudėties ir amžiaus požiūriu, sudaryti sąlygas natūraliam medžių rūšių atžėlimui ir kaitai.

12)   

Padėti kilmės vietų ir rūšių migracijai tais atvejais, kai to gali prireikti dėl klimato kaitos.

13)   

Didinti miškų įvairovę atkuriant ne miško buveinių, pavyzdžiui, atvirų pievų ar viržynų, tvenkinių ar uolėtų teritorijų, mozaiką.

14)   

Taikyti gamtai artimos miškotvarkos arba tolydžia miško danga grindžiamos miškininkystės metodus; introdukuoti vietines medžių rūšis.

15)   

Skatinti senųjų vietinių miškų ir brandžių medynų plėtrą, pavyzdžiui, nutraukiant medienos ruošą arba taikant aktyvų valdymą, kuriuo pirmenybė teikiama autoreguliavimo funkcijų ir tinkamo atsparumo plėtojimui.

16)   

Ariamojoje žemėje ir intensyviai naudojamose pievose įrengti didelės įvairovės kraštovaizdžio elementus, pavyzdžiui, apsaugines juostas, laukų paribius su vietinėmis gėlėmis, gyvatvores, medžius, mažus miškus, terasų sienas, tvenkinius, ekologinius koridorius, laiptelius ir kt.

17)   

Didinti žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuriam taikomi agroekologinio valdymo metodai, pavyzdžiui, ekologinis ūkininkavimas arba agromiškininkystė, mišrioji augalininkystė ir sėjomaina, integruotas kenkėjų ir maistinių medžiagų valdymas.

18)   

Prireikus sumažinti ganymo intensyvumą arba šienavimą pievose ir grąžinti ekstensyvųjį naminių gyvulių ganymą ir ekstensyvųjį šienavimą ten, kur jie buvo nutraukti.

19)   

Nutraukti arba sumažinti cheminių pesticidų, taip pat cheminių ir gyvūnų mėšlo trąšų naudojimą.

20)   

Nutraukti pievų arimą ir produktyvios žolės sėklų introdukciją.

21)   

Pašalinti želdinius buvusiose dinamiškose žemyninių kopų sistemose, kad būtų galima atkurti natūralią vėjo dinamiką atvirose buveinėse.

22)   

Gerinti jungtis tarp buveinių, kad būtų sudarytos sąlygos rūšių populiacijų vystymuisi ir pakankamiems individų ar genetiniams mainams, taip pat rūšių migracijai ir prisitaikymui prie klimato kaitos.

23)   

Sudaryti sąlygas ekosistemoms plėtoti savo natūralią dinamiką, pavyzdžiui, atsisakant medienos ruošos ir skatinant natūralumą bei laukinę gamtą.

24)   

Pašalinti ir kontroliuoti invazines svetimas rūšis ir užkirsti kelią naujai jų introdukcijai arba ją kuo labiau sumažinti.

25)   

Kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį jūrų ekosistemai, pavyzdžiui, naudojant įrangą, kurios poveikis jūros dugnui yra mažesnis.

26)   

Atkurti svarbias žuvų neršto ir jauniklių augimo vietas.

27)   

Sukurti struktūras arba substratus, skatinančius jūros gyvūnijos sugrįžimą remiant koralų, austrių ar akmenų rifų atkūrimą.

28)   

Atkurti jūros žolių pievas ir rudadumblių miškus aktyviai stabilizuojant jūros dugną, mažinant ir, kai įmanoma, šalinant neigiamą poveikį arba aktyviai dauginant ir sodinant augalus.

29)   

Atkurti būdingų vietinių rūšių populiaciją, kuri yra gyvybiškai svarbi jūrų buveinių ekologijai, arba pagerinti jos padėtį, taikant pasyvias arba aktyvias atkūrimo priemones, pavyzdžiui, introdukuojant jauniklius.

30)   

Mažinti įvairių formų jūros taršą, pavyzdžiui, maisto medžiagų apkrovą, povandeninį triukšmą ir plastiko atliekas.

31)   

Plėsti miesto žaliąsias erdves, kurioms būdingi ekosistemų elementai, pavyzdžiui, didinti parkų, medžių ir miškingų plotų, žaliųjų stogų, laukinių gėlių pievų, sodų, miesto sodų, medžiais apsodintų gatvių, miesto pievų ir gyvatvorių, tvenkinių ir vandentakių skaičių, atsižvelgiant į, inter alia, rūšių įvairovę, vietines rūšis, vietos sąlygas ir atsparumą klimato kaitai.

32)   

Sustabdyti ir sumažinti taršą vaistais, pavojingomis cheminėmis medžiagomis, miesto ir pramonės nuotekomis ir kitomis atliekomis, įskaitant šiukšles ir plastiką, taip pat šviesos taršą visose ekosistemose arba ištaisyti jos padarytą žalą.

33)   

Apleistas teritorijas, buvusias pramonines zonas ir karjerus paversti gamtos teritorijomis.