VIII PRIEDAS Informacija, kuri turi būti įtraukta į oro kokybės planus ir oro kokybės veiksmų gaires, skirtus aplinkos oro kokybei gerinti

a)

regionas;

b)

miestas (-ai) (žemėlapiai);

c)

ėminių ėmimo vieta (-os) (žemėlapis, geografinės koordinatės).

a)

zonos tipas (miestas, pramoninė ar kaimo teritorija), arba vidutinės ekspozicijos teritorinio vieneto arba 19 straipsnio 2 dalyje nurodyto teritorinio vieneto (įskaitant miesto, pramonines ar kaimo teritorijas) charakteristikos;

b)

įvertintas užteršto ploto (km2) dydis ir taršos poveikį jaučiančių gyventojų kiekis;

c)

atitinkamo teršalo koncentracija arba vidutinės ekspozicijos rodiklis, nustatytas laikotarpiu nuo ne mažiau kaip 5 metai iki viršijimo iki naujausių duomenų, įskaitant jų palyginimą su ribinėmis vertėmis arba vidutinės ekspozicijos sumažinimo įpareigojimu ir vidutinės ekspozicijos koncentracijos tikslu.

a)

pagrindinių teršalų išmetimo šaltinių sąrašas;

b)

bendras tų šaltinių išmetamų teršalų kiekis (tonomis per metus);

c)

išmetamų teršalų kiekio įvertinimas (pavyzdžiui, miesto, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu);

d)

proporcingas paskirstymas šaltiniams pagal atitinkamus sektorius, kurie prisideda prie oro taršos viršijimo, remiantis nacionaline oro taršos kontrolės programa.

a)

visų oro kokybės plane ar oro kokybės veiksmų gairėse apsvarstytų priemonių sąrašas ir aprašymas, be kita ko, nurodant už jų įgyvendinimą atsakingą kompetentingą instituciją;

b)

išmetamo teršalų kiekio sumažėjimo kiekybinė išraiška ar įvertis (tonomis per metus) ir, kai yra, koncentracijos sumažėjimas pagal kiekvieną a punkte nurodytą priemonę.

a)

atrinktų priemonių sąrašas, įskaitant informacijos (kaip antai priemonių modeliavimo ir vertinimo rezultatai), reikalingos kad būtų pasiektas atitinkamas oro kokybės standartas pagal I priedą, sąrašą; jei aktualu, kai šio punkto 6 punkto a papunktyje nurodytas priemonių sąrašas apima priemones, kurios gali turėti didelį potencialą pagerinti oro kokybę, tačiau nebuvo atrinktos tvirtinti, paaiškinimas, išdėstant priežastis, dėl kurių tos priemonės nebuvo atrinktos tvirtinti;

b)

kiekvienos priemonės įgyvendinimo grafikas ir atsakingi subjektai;

c)

išmetamo teršalų kiekio sumažėjimo, taikant šio punkto a papunktyje nurodytų priemonių derinį, kiekybinė išraiška (tonomis per metus);

d)

numatomas kiekybinis koncentracijos sumažėjimas (μg/m3) kiekvienoje ėminių ėmimo vietoje, kurioje viršijamos ribinės vertės, siektinos vertės arba vidutinės ekspozicijos rodiklis, jei neįvykdytas vidutinės ekspozicijos sumažinimo įsipareigojimas, taikant šio punkto a papunktyje nurodytų priemonių rinkinį;

e)

orientacinė trajektorija siekiant atitikties ir numatomi atitikties užtikrinimo metai kiekvienam oro teršalui, kuriam taikomos oro kokybės veiksmų gairės ar oro kokybės planas, atsižvelgiant į šio punkto a papunktyje nurodytų priemonių rinkinį;

f)

dėl oro kokybės veiksmų gairių ir oro kokybės planų – priežastys, paaiškinant, kaip tuose planuose ar veiksmų gairėse nustatomos priemonės siekiant užtikrinti, kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis, įskaitant įgyvendinimo grafiką.

a)

klimato duomenys;

b)

topografijos duomenys;

c)

informacija apie tai, kokio tipo dalykus reikia saugoti zonoje, kai taikytina;

d)

visų papildomų priemonių, kurių visas poveikis aplinkos oro teršalų koncentracijai pasireikš per 3 ar daugiau metų, sąrašas ir aprašymas;

e)

socioekonominė informacija apie susijusias teritorijas, kad būtų propaguojami lygybės aplinkos srityje klausimai ir didinama jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių apsauga;

f)

naudojamo metodo aprašymas ir padarytos prielaidos ar duomenys, naudojami oro kokybės pokyčiams prognozuoti, įskaitant, kai įmanoma, prognozių ir jautrumo scenarijų neapibrėžtumo ribas siekiant atsižvelgti į geriausią, labiausiai tikėtiną ir blogiausią scenarijų;

g)

aiškinamieji dokumentai ir informacija, naudota atliekant vertinimą.

a)

ankstesniame oro kokybės plane numatyto priemonių grafiko įvertinimas;

b)

ankstesniame oro kokybės plane numatytų priemonių poveikio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui ir teršalų koncentracijai įvertinimas.

a)

stacionariųjų taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekio mažinimas užtikrinant, kad taršūs maži ir vidutinio dydžio stacionarieji deginimo šaltiniai (įskaitant biomasės) būtų aprūpinti išmetamųjų teršalų kontrolės įranga arba pakeisti naujais ir kad būtų padidintas pastatų energijos vartojimo efektyvumas;

b)

transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio mažinimas jas modernizuojant – įrengiant nulinės taršos galios pavaras ir išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą; turi būti apsvarstyta galimybė taikyti ekonomines paskatas, kad būtų paspartintas diegimas;

c)

valdžios institucijų vykdomi viešieji pirkimai, vadovaujantis žaliųjų viešųjų pirkimų vadovu, įsigyjant degalus, deginimo įrangą, skirtą išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, ir nulinės taršos kelių transporto priemones, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/631 (1) 3 straipsnio 1 dalies m punkte;

d)

išmetamo teršalų kiekio mažinimas pradedant naudoti nulinės taršos ir mažataršį bendrąjį ar viešąjį transportą arba transporto priemones, kuriose įdiegti šiuolaikiniai skaitmeniniai sprendimai, padedantys mažinti taršą;

e)

priemonės, kuriomis siekiama pagerinti bendrojo ir viešojo transporto kokybę, veiksmingumą, įperkamumą ir junglumą;

f)

priemonės, susijusios su alternatyviųjų degalų infrastruktūros naudojimu ir įgyvendinimu;

g)

transporto išmetamų teršalų kiekio ribojimo priemonės, taikomos planuojant miestus ir valdant eismą, įskaitant:

h)

priemones, kuriomis skatinama pereiti prie aktyvaus judumo ir mažiau taršių transporto rūšių (pvz., ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu, viešasis transportas arba traukiniai), įskaitant:

i)

priemones, kuriomis skatinama pereiti prie nulinės taršos transporto priemonių ir ne keliais judančių mechanizmų, naudojamų tiek asmeniniais, tiek komerciniais tikslais;

j)

priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mažuose, vidutinio dydžio ir dideliuose stacionariuosiuose teršalus išmetančiuose objektuose bei mobiliuosiuose teršalus išmetančiuose objektuose pirmenybė būtų teikiama mažataršiams degalams;

k)

priemones, skirtas oro taršai iš pramoninių šaltinių mažinti pagal Direktyvą 2010/75/ES ir taikant ekonomines priemones, pavyzdžiui, mokesčius, rinkliavas arba apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, atsižvelgiant į MVĮ ypatumus;

l)

jūrų ir oro transporto išmetamų teršalų kiekio mažinimą naudojant alternatyviuosius degalus ir diegiant alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, taip pat naudojant ekonominių paskatas, siekiant paspartinti jų diegimą, ir nustatant konkrečius reikalavimus prisišvartavusiems laivams bei valtims ir uostų eismui, kartu spartinant elektros energijos tiekimą nuo kranto ir laivų bei uosto darbo mašinų elektrifikavimą;

m)

priemones, kuriomis skatinam mažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą teršalų kiekį;

n)

vaikų ir kitų jautrių gyventojų bei pažeidžiamų grupių sveikatos apsaugos priemones;

o)

priemones, skatinančias elgsenos pokyčius.