2. Žmonių sveikatos apsauga

a)

Ėminių, tiriamų siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, ėmimo vietos išdėstomos taip, kad jose būtų galima gauti patikimus duomenis apie:

b)

ėminių ėmimo vietos paprastai išdėstomos taip, kad nebūtų matuojama mikroaplinka prie pat ėminių ėmimo vietos, o tai reiškia, kad ėminių ėmimo vieta, kai įmanoma, išdėstoma taip, kad oro ėminiai būtų reprezentatyvūs ne trumpesniam kaip 100 m ilgio gatvės atkarpos oro kokybei vietose, kuriose matuojamas kelių eismo indėlis, bent 25 m × 25 m vietose, kuriose matuojamas buitinio šildymo poveikis, ir bent 250 m × 250 m vietose, kuriose matuojamas pramonės objektų ar kitų šaltinių, pvz., uostų ar oro uostų, indėlis;

c)

kai siekiama įvertinti oro kokybę karštuosiuose oro taršos taškuose, ėminių ėmimo vietos įrengiamos zonose, kuriose didžiausia koncentracija, tikėtina, bus tiesiogiai ar netiesiogiai veikiama gyventojams laikotarpiu, kuris yra reikšmingas ribinių verčių arba siektinų verčių vidurkinimo laikotarpio atžvilgiu; tokios ėminių ėmimo vietos, kai tinkama ir kiek įmanoma, turi būti tose vietovėse, kuriose poveikis pažeidžiamiems gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms gali būti tiesioginis arba netiesioginis laikotarpiu, kuris yra reikšmingas ribinių verčių arba siektinų verčių vidurkio nustatymo laikotarpiu, įskaitant gyvenamuosius rajonus, mokyklas, ligonines, pagalbines gyvenamąsias patalpas arba biuro zonas, bet tuo neapsiribojant;

d)

ėminių ėmimo vietos foninėse miesto vietovėse turi būti įrengtos taip, kad jų taršos lygiui įtakos turėtų integruotas visų atitinkamų šaltinių indėlis; taršos lygis neturėtų būti dominuojamas vienintelio šaltinio, nebent tokia situacija yra tipiška didesnei miesto teritorijai. Paprastai tokios ėminių ėmimo vietos turi būti reprezentatyvios keliems kvadratiniams kilometrams;

e)

ėminių ėmimo vietos foninėse kaimo vietovėse turi būti įrengtos taip, kad jų taršos lygiui įtaką darytų integruotas atitinkamų šaltinių, išskyrus miestų teritorijas, pagrindinius kelius ar netoli jų esančias pramonės vietas, indėlis, t. y. arčiau nei 5 km;

f)

kai siekiama įvertinti kelių eismo poveikį, ėminių ėmimo vietos turi būti įrengtos taip, kad būtų galima pateikti duomenis apie gatves, kuriose vyksta didžiausia koncentracija, atsižvelgiant į eismo intensyvumą (tai yra didžiausias eismo intensyvumas zonoje), vietos sklaidos sąlygas ir erdvinį žemės naudojimą (pvz., gatvių kanjonuose);

g)

kai siekiama įvertinti buitinio šildymo indėlį, ėminių ėmimo vietos įrengiamos vėjo kryptimi nuo pagrindinių šaltinių, atsižvelgiant į atitinkamą vyraujančią tų šaltinių vėjo kryptį;

h)

kai siekiama įvertinti pramoninių šaltinių, uostų ar oro uostų indėlį, artimiausiame gyvenamajame rajone turi būti įrengta bent viena ėminių ėmimo vieta, esanti atitinkama vyraujančia vėjo kryptimi nuo pagrindinio šaltinio; jei foninė koncentracija nežinoma, prieš vėjo kryptį nuo pagrindinio šaltinio atitinkamos vyraujančios vėjo krypties atžvilgiu turi būti įrengta papildoma ėminių ėmimo vieta; ėminių ėmimo vietos gali būti išdėstomos taip, kad būtų galima stebėti, kaip taikomi GPGB;

i)

jei įmanoma, ėminių ėmimo vietos taip pat turi būti reprezentatyvios panašioms vietovėms, nesančioms tiesioginėje ėminių ėmimo vietų kaimynystėje; zonose, kuriose užterštumo lygis ore viršija vertinimo slenkstį, aiškiai apibrėžiama teritorija, kuriai reprezentatyvi yra kiekviena ėminių ėmimo vieta; visą zoną, kai įmanoma, turi apimti įvairios reprezentuojamos teritorijos, nustatytos toms ėminių ėmimo vietoms; koncentracija zonose, kurios nėra įtrauktos į tos zonos ėminių ėmimo vietas, vertinama taikant atitinkamus metodus;

j)

atsižvelgiama į būtinybę ėminių ėmimo vietas įrengti salose, jei tai būtina žmonių sveikatai apsaugoti;

k)

arseno, kadmio, švino, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių ėminių ėmimo vietos, jei įmanoma, įrengiamos kartu su KD10 ėminių ėmimo vietomis.