+170 straipsnis Reitingų sistemų struktūra
---+170 straipsnis 1.
---+170 straipsnis 2.
---+170 straipsnis 3.
---+170 straipsnis 4.

170 straipsnis Reitingų sistemų struktūra

-

1. Apžvalga

,
170 straipsnis 1.

►M17  Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų, regionų, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijų reitingų sistemų struktūra turi atitikti šiuos reikalavimus: ◄

a) 

reitingų sistemoje atsižvelgiama į įsipareigojančiojo asmens ir sandorio rizikos ypatybes;

b) 

reitingų sistemoje taikoma įsipareigojančiojo asmens reitingų skalė, pagal kurią kiekybiškai vertinama tik įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Įsipareigojančiojo asmens reitingų skalę sudaro mažiausiai 7 rangai įsipareigojimus vykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims ir vienas rangas įsipareigojimų nevykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims;

c) 

įstaiga dokumentais patvirtina ryšį tarp įsipareigojančiojo asmens rangų, atsižvelgdama į įsipareigojimų neįvykdymo riziką pagal kiekvieną rangą, ir kriterijų, naudojamų tam įsipareigojimų neįvykdymo rizikos lygiui atskirti;

d) 

įstaigos, kurių portfeliai sutelkti tam tikrame rinkos segmente ir tam tikrame įsipareigojimų neįvykdymo rizikos intervale, turi būti numačiusios pakankamai įsipareigojančiųjų asmenų rangų tame intervale, kad išvengtų tam tikro rango įsipareigojančiųjų asmenų pernelyg didelės koncentracijos. Reikšmingos vieno rango koncentracijos pagrindžiamos patikimais empiriniais įrodymais, kad įsipareigojančiojo asmens rangas apima pagrįstai siaurą PD intervalą ir kad visų tam rangui priskiriamų įsipareigojančiųjų asmenų įsipareigojimo neįvykdymo rizika patenka į tą intervalą;

e) 

kad kompetentinga institucija leistų naudoti savus LGD įverčius nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti, reitingų sistemoje turi būti atskira priemonių reitingų skalė, pagal kurią išreiškiamos tik su LGD susijusios sandorio ypatybės. Priemonės rango apibrėžtį turi sudaryti aprašymas, kaip pozicijos priskiriamos rangui, ir kriterijų, taikomų rizikos pagal rangus lygiams atskirti, aprašymas;

f) 

reikšmingos vieno priemonės rango koncentracijos turi būti pagrindžiamos patikimais empiriniais įrodymais, kad priemonės rangas apima pagrįstai siaurą atitinkamą LGD intervalą ir kad visų to rango pozicijų keliama rizika patenka į tą intervalą.
170 straipsnis 2.
Įstaigos, taikančios 153 straipsnio 5 dalyje aprašytus metodus, kad priskirtų rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms, atleidžiamos nuo reikalavimo turėti įsipareigojančiųjų asmenų reitingų skalę, pagal kurią kiekybiškai vertinama tik įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų šių pozicijų atžvilgiu neįvykdymo rizika. Tokioms pozicijoms šios įstaigos numato bent 4 rangus įsipareigojimus vykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims ir bent vieną rangą įsipareigojimų nevykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims.
170 straipsnis 3.

Mažmeninių pozicijų reitingų sistemų struktūra turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) 

reitingų sistemos parodo ir įsipareigojančiojo asmens, ir sandorio riziką bei apima visas susijusias įsipareigojančiojo asmens ir sandorio ypatybes;

b) 

rizikos diferenciacijos lygiu užtikrinama, kad tam tikro rango ar grupės pozicijų skaičius būtų pakankamas, kad būtų galima prasmingai kiekybiškai išreikšti nuostolio ypatybes ir vertinti jų patikimumą rango ar grupės lygmeniu. Pozicijų ir įsipareigojančiųjų asmenų pasiskirstymas pagal rangus ar grupes yra toks, kad būtų išvengta per didelių koncentracijų;

c) 

pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms procese numatoma prasminga rizikos diferenciacija, numatomas pakankamai homogeniškų pozicijų grupavimas ir galima tiksliai bei nuosekliai įvertinti nuostolio ypatybes rango ar grupės lygmeniu. Įsigytoms gautinoms sumoms grupavimas atspindi pardavėjo kreditavimo praktiką ir klientų įvairovę.
170 straipsnis 4.

Priskirdamos pozicijas rangams ar grupėms, įstaigos atsižvelgia į šiuos rizikos veiksnius:

a) 

įsipareigojančiojo asmens rizikos ypatybes;

▼M17

b) 

sandorio rizikos charakteristikas, įskaitant produkto ir tiesioginio kredito užtikrinimo rūšis, pripažintą netiesioginį kredito užtikrinimą, paskolos ir turto vertės santykius, sezoniškumą ir prioritetą; įstaigos aiškiai nurodo atvejus, kai kelioms pozicijoms naudojamas tas pats tiesioginis ar netiesioginis kredito užtikrinimas;

▼B

c) 

mokėjimo termino praleidimą, išskyrus atvejus, kai įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad mokėjimo termino praleidimas nėra reikšmingas rizikos veiksnys tai pozicijai.

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai

3. Susiję standartai

Standartai