|
+15.6 Užlaikymo politika |
15.6 Užlaikymo politika285. Priemonėmis išmokamam kintamajam atlygiui reikėtų nustatyti tinkamos trukmės užlaikymo laikotarpį, kad paskatas būtų galima suderinti su ilgalaikiais įstaigos interesais. 286.Įstaigos turėtų gebėti paaiškinti, kaip užlaikymo politika yra susijusi su kitomis derinimo pagal riziką priemonėmis ir kuo skiriasi iš anksto mokamos ir atidedamos priemonės. 287. Nustatydamos užlaikymo laikotarpį, įstaigos turėtų atsižvelgti į bendrą atidėjimo ir planuojamo užlaikymo laikotarpio trukmę, tam tikros kategorijos nustatytųjų darbuotojų poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui ir tos kategorijos darbuotojams aktualaus verslo ciklo trukmę. 288. Galimybę taikyti ilgesnį užlaikymo laikotarpį, palyginti su tuo, kuris paprastai taikomas visiems nustatytiesiems darbuotojams – bent tiems nustatytiesiems darbuotojams, kurių poveikis įstaigos rizikos pobūdžiui didžiausias, – reikėtų svarstyti tada, jeigu veiklai būdinga rizika gali pasireikšti pasibaigus atidėjimo ir standartinio užlaikymo laikotarpiui. 289. Skirtoms priemonėms reikėtų nustatyti bent vienų metų užlaikymo laikotarpį. Ilgesnius laikotarpius reikėtų, visų pirma, nustatyti tada, kai ex post koregavimas pagal riziką daugiausia grindžiamas skirtų priemonių vertės pokyčiais. Jeigu atidėjimo laikotarpis yra bent penkerių metų trukmės, nustatytiesiems darbuotojams galima nustatyti bent šešių mėnesių atidėtosios dalies užlaikymo laikotarpį, jei šie nustatytieji darbuotojai nėra valdymo organo nariai ir nepriklauso vyresniajai vadovybei, nes tokiems darbuotojams reikėtų taikyti bent vienų metų minimalų užlaikymo laikotarpį. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|