5.4 Vidaus kultūra, gebėjimai ir kontrolės priemonės

Įstaigos turėtų nuolat tobulinti savo gebėjimus nustatyti, vertinti, stebėti, valdyti ir atitinkamai mažinti ASV riziką. Įstaigos, vykdydamos savo mokymo politiką, turėtų užtikrinti, kad jų valdymo organas ir darbuotojai būtų tinkamai parengti suprasti ASV veiksnius ir riziką, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo pareigas. Mokymo veiklos politika ir procedūros turėtų būti nuolat atnaujinamos ir jose turėtų būti atsižvelgiama į mokslo ir reguliavimo pokyčius; vadovams skirtoje procedūroje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad žinios apie ASV veiksnius ir ASV riziką yra svarbios vertinant valdymo organo narių ir pagrindinių funkcijų vykdytojų tinkamumą pagal bendras EBI ir ESMA tinkamumo vertinimo gaires¹² .

¹² Bendros ESMA ir EBI gairės dėl valdymo organo narių ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo vertinimo pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Direktyvą 2014/65/ES (EBA/GL/2021/06).

Patikima ir nuosekli rizikos kultūra, kurioje atsižvelgiama į ASV riziką, ir kuri įgyvendinama įstaigoje pagal EBI vidaus valdymo gairių¹³ IV antraštinę dalį, turėtų apimti aiškią valdymo organo komunikaciją (žemynkryptis požiūris) ir tinkamas priemones, kuriomis būtų skatinamos žinios apie ASV veiksnius ir ASV riziką visoje įstaigoje, taip pat informuotumą apie įstaigos ASV strateginius tikslus ir įsipareigojimus.

¹³ IV antraštinė dalis. Rizikos kultūra ir profesinis elgesys.

Remiantis EBI vidaus valdymo gairių V antraštine dalimi¹⁴ , įstaigos turėtų įtraukti ASV riziką į savo vidaus kontrolės sistemas visose trijose gynybos linijose. Vidaus kontrolės sistemoje turėtų būti aiškiai apibrėžta ir paskirstyta atsakomybė už ASV riziką ir atskaitomybės tvarka.

¹⁴ V antraštinė dalis. Vidaus kontrolės sistema ir mechanizmai.

Pirmoji gynybos linija turėtų būti atsakinga už ASV rizikos vertinimą, atsižvelgiant į reikšmingumo ir proporcingumo aspektus, kliento tapimo įstaigos klientu, kredito paraiškos teikimo, kredito peržiūros ir, jei reikia, investavimo procesus, taip pat nuolatinę stebėseną ir bendradarbiavimą su esamais klientais. Pirmosios gynybos linijos darbuotojai turėtų turėti pakankamai žinių ir supratimo, kad galėtų nustatyti galimą ASV riziką.

Vykdant antrosios gynybos linijos veiklą:

• a) rizikos valdymo funkcija turėtų būti atsakinga už ASV rizikos vertinimo ir stebėsenos vykdymą nepriklausomai nuo pirmosios gynybos linijos, be kita ko, užtikrinant, kad būtų laikomasi rizikos ribų, užduodant klausimus ir prireikus kritiškai vertinant versl o ryšių pareigūnų atliktą pradinį vertinimą;
• b) atitikties užtikrinimo funkcija turėtų prižiūrėti, kaip pirmoji gynybos linija užtikrina atitiktį taikomiems ASV rizikos teisiniams reikalavimams ir vidaus politikai, ir turėtų konsultuoti valdymo organą ir kitus atitinkamus darbuotojus dėl priemonių, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti tokią atitiktį. Be to, kiek tai susiję su įstaigos teiginiais apie tvarumą ir (arba) įsipareigojimais, ji turėtų teikti konsultacijas dėl reputacijos ir elgesio rizikos, susijusios su tokių reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų įgyvendinimu ar neįgyvendinimu;
• c) su atitikties užtikrinimo funkcija ir rizikos valdymo funkcija turėtų būti konsultuojamasi dėl naujų produktų, turinčių ASV savybių, patvirtinimo arba dėl reikšmingų esamų produktų pakeitimų, kad būtų įtraukti ASV aspektai.

Vidaus audito funkcija (VAF), vykdanti trečiosios gynybos linijos veiklą, turėtų atlikti nepriklausomą peržiūrą ir objektyviai užtikrinti bendros vidaus kontrolės sistemos ir sistemų, susijusių su ASV rizika, įskaitant pirmąją ir antrąją gynybos linijas ir ASV rizikos valdymo sistemą, kokybę ir veiksmingumą.