+III SKYRIUS PAGRINDINIS AVA ĮVERČIŲ NUSTATYMO METODAS
---+7 straipsnis Pagrindinio metodo apžvalga
------+Article 7 1.
------+Article 7 2.
---+8 straipsnis AVA įverčių apskaičiavimo taikant pagrindinį metodą bendrosios nuostatos
------+Article 8 1.
------+Article 8 2.
------+Article 8 3.
------+Article 8 4.
---+9 straipsnis Rinkos kainų neapibrėžtumo AVA apskaičiavimas
------+Article 9 1.
------+Article 9 2.
------+Article 9 3.
------+Article 9 4.
------+Article 9 5.
------+Article 9 6.
---+10 straipsnis Pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčio apskaičiavimas
------+Article 10 1.
------+Article 10 2.
------+Article 10 3.
------+Article 10 4.
------+Article 10 5.
------+Article 10 6.
------+Article 10 7.
---+11 straipsnis Modelio rizikos AVA įverčio apskaičiavimas
------+Article 11 1.
------+Article 11 2.
------+Article 11 3.
------+Article 11 4.
------+Article 11 5.
------+Article 11 6.
------+Article 11 7.
---+12 straipsnis Neuždirbtos kredito maržos AVA apskaičiavimas
------+Article 12 1.
------+Article 12 2.
---+13 straipsnis Investavimo ir finansavimo išlaidų AVA įverčio apskaičiavimas
------+Article 13 1.
------+Article 13 2.
---+14 straipsnis Koncentruotų pozicijų AVA įverčio apskaičiavimas
------+Article 14 1.
------+Article 14 2.
------+Article 14 3.
---+15 straipsnis Būsimų administracinių išlaidų AVA įverčio apskaičiavimas
------+Article 15 1.
------+Article 15 2.
------+Article 15 3.
------+Article 15 4.
---+16 straipsnis Pirmalaikio sutarties nutraukimo AVA įverčio apskaičiavimas
---+17 straipsnis Operacinės rizikos AVA įverčio apskaičiavimas
------+Article 17 1.
------+Article 17 2.
------+Article 17 3.

III SKYRIUS PAGRINDINIS AVA ĮVERČIŲ NUSTATYMO METODAS

III SKYRIUS PAGRINDINIS AVA ĮVERČIŲ NUSTATYMO METODAS

1. Apžvalga

,
7 straipsnis Pagrindinio metodo apžvalga

7 straipsnis

Pagrindinio metodo apžvalga

1.  Taikydamos pagrindinį metodą įstaigos AVA įverčius apskaičiuoja dviem etapais:

a) 

apskaičiuoja kiekvienos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 105 straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytos kategorijos AVA įverčius (toliau – kategorijos lygmens AVA įverčiai) pagal šio straipsnio 2 dalį;

b) 

susumuoja pagal a punktą gautus kiekvienos kategorijos lygmens AVA įverčius ir gauna bendrą AVA įverčių vertę pagal 1 straipsnį.

2.  Taikydamos 1 dalies a punktą įstaigos kategorijos lygmens AVA įverčius apskaičiuoja vienu iš šių būdų:

a) 

pagal 9–17 straipsnius;

b) 

kai nėra galimybių tam tikroms pozicijoms taikyti 9–17 straipsnius, taikydamos atsarginį metodą, t. y. nustato susijusias finansines priemones ir AVA įvertį apskaičiuoja sudėdamos:

i) 

100 % grynojo nerealizuoto pelno, gaunamo iš susijusių finansinių priemonių;

ii) 

susijusių finansinių priemonių 10 % tariamosios vertės, kai finansinės priemonės yra išvestinės;

iii) 

susijusių finansinių priemonių tikrosios vertės ir nerealizuoto pelno, kaip nustatyta i punkte, skirtumo 25 % absoliučios vertės, kai finansinės priemonės yra neišvestinės.

Taikant b punkto i papunktį „nerealizuotas pelnas“ – tai tikrosios vertės teigiamas pokytis nuo sandorio pradžios, nustatomas taikant principą „pirmas į, pirmas iš“.
8 straipsnis AVA įverčių apskaičiavimo taikant pagrindinį metodą bendrosios nuostatos

8 straipsnis

AVA įverčių apskaičiavimo taikant pagrindinį metodą bendrosios nuostatos

1.  Kai tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų apskaitinio vertinimo pokytis turi dalinį arba nulinį poveikį bendram 1 lygio nuosavam kapitalui, AVA įverčiai apskaičiuojami tik atsižvelgiant į tai, kokį poveikį apskaitinio vertinimo pokytis turi bendram 1 lygio nuosavam kapitalui.

2.  Kalbant apie 14–17 straipsniuose apibūdintus kategorijos lygmens AVA įverčius, įstaigos stengiasi, kad rizikos ribojimo principais pagrįstos vertės tikslumo lygis būtų lygiavertis nustatytajam 9–13 straipsniuose.

3.  AVA įverčiai laikomi papildančiais vertinimo rezultatų koregavimo įverčius, reikalingus norint gauti nustatytą rizikos ribojimo principais pagrįstą vertę, kai atliekamas bet koks įstaigos tikrosios vertės koregavimas, kurį galima laikyti susijusiu su tuo pačiu vertinimo neapibrėžtumo šaltiniu kaip ir papildomas vertinimo rezultatų koregavimas. Kai negalima nustatyti, kad įstaigos tikrosios vertės koregavimas yra susijęs su konkrečia AVA kategorija tuo lygmeniu, kuriuo apskaičiuojami atitinkami AVA įverčiai, tas koregavimas neįtraukiamas skaičiuojant AVA įverčius.

4.  AVA įverčiai visada turi būti teigiami, taip pat ir vertinimo pozicijos sumos lygmeniu, kategorijos lygmeniu, tiek prieš sumavimą, tiek susumavus.
9 straipsnis Rinkos kainų neapibrėžtumo AVA apskaičiavimas

9 straipsnis

Rinkos kainų neapibrėžtumo AVA apskaičiavimas

1.  Rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įverčiai apskaičiuojami vertinimo pozicijos sumos lygmeniu (toliau – individualūs rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įverčiai).

2.  Rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įvertis laikomas lygiu nuliui tik kai įvykdytos abi šios sąlygos:

a) 

įstaiga turi tvirtų vertinimo pozicijos sumos kainos, kuria galima parduoti, įrodymų arba kainą galima nustatyti iš patikimų duomenų, susijusių su likvidžia grįžtamąja rinka, kaip apibūdinta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 338 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje;

b) 

iš 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų rinkos duomenų šaltinių nematyti, kad būtų koks nors reikšmingas vertinimo neapibrėžtumas.

3.  Kai negalima įrodyti, kad vertinimo pozicijos sumos AVA įvertis lygus nuliui, vertindamos rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įvertį įstaigos naudoja 3 straipsnyje apibrėžtus duomenų šaltinius. Tokiu atveju rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įvertis apskaičiuojamas, kaip nurodyta 4 ir 5 dalyse.

4.  Įstaigos apskaičiuoja su kiekvienu vertinimo įvesties duomenų vienetu, naudojamu atitinkamame vertinimo modelyje, susijusių vertinimo pozicijų sumų AVA įverčius.

a) 

Detalumo lygmuo, kuriuo apskaičiuojami tie AVA įverčiai, yra vienas iš šių:

i) 

kai išskaidyta, visi vertinimo įvesties duomenys, kurių reikia vertinimo pozicijos galutinei kainai apskaičiuoti;

ii) 

priemonės kaina.

▼C1

b) 

Kiekvienas a punkto i papunktyje nurodytas vertinimo įvesties duomenų vienetas vertinamas atskirai. Kai vertinimo įvesties duomenis sudaro parametrų matrica, AVA įverčiai apskaičiuojami pagal su kiekvienu tos matricos parametru susijusias vertinimo pozicijos sumas. Kai vertinimo įvesties duomenys nesusiję su priemonėmis, kuriomis prekiaujama, įstaigos vertinimo įvesties duomenis ir susijusią vertinimo pozicijos sumą priskiria prie rinkos priemonių, kuriomis prekiaujama, grupės. Įstaigos vertinimo įvesties duomenų parametrų, naudojamų apskaičiuojant AVA įverčius, skaičių gali sumažinti taikydamos bet kokius tinkamus metodus, jeigu sumažinti parametrai atitinka visus šiuos reikalavimus:

i) 

bendra sumažintos vertinimo pozicijos sumos vertė yra tokia pat kaip ir bendra pirminės vertinimo pozicijos sumos vertė;

ii) 

sumažintą parametrų grupę galima priskirti prie rinkos priemonių, kuriomis prekiaujama, grupės;

iii) 

toliau apibrėžto 2-o dispersijos vieneto ir toliau apibrėžto 1-o dispersijos vieneto santykis, pagrįstas praėjusių laikotarpių – šimto pastarųjų prekybos dienų – duomenimis, yra mažesnis už 0,1.

Šioje dalyje „1-as dispersijos vienetas“ reiškia vertinimo pozicijos sumos, pagrįstos nesumažintais vertinimo įvesties duomenimis, pelno ir nuostolio dispersiją, o „2-as dispersijos vienetas“ – vertinimo pozicijos sumos, pagrįstos nesumažintais vertinimo įvesties duomenimis, atėmus vertinimo pozicijos sumą, pagrįstą sumažintais vertinimo įvesties duomenimis, pelno ir nuostolio dispersiją.

c) 

Kai AVA įverčiams apskaičiuoti naudojamas sumažintas parametrų skaičius, norint nustatyti, ar laikomasi visų b punkte nustatytų kriterijų, bent kasmet atliekama užskaitos metodikos nepriklausoma kontrolės funkcijų patikra ir vidaus patikimumo vertinimas.

▼B

5.  Rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įverčiai nustatomi taip:

a) 

kai pakanka duomenų, kad būtų galima nustatyti vertinimo įvesties duomenų patikimų dydžių kitimo sritį:

i) 

kai vertinimo įvesties duomenų patikimų dydžių kitimo sritis pagrįsta galutinėmis kainomis, įstaigos apskaičiuoja kitimo srities tašką, kuriam esant jos galėtų (ir tuo yra įsitikinusios 90 %) vertinimo pozicijos sumą perleisti ta arba didesne kaina;

ii) 

kai vertinimo įvesties duomenų patikimų dydžių kitimo sritis pagrįsta geriausių siūlomų ir prašomų kainų vidurkiu, įstaigos apskaičiuoja kitimo srities tašką, kuriam esant jos galėtų (ir tuo yra įsitikinusios 90 %) vertinimo pozicijos sumą perleisti ta arba didesne vidutine kaina;

b) 

kai nepakanka duomenų, kad būtų galima nustatyti vertinimo įvesties duomenų dydžių patikimą kitimo sritį, įstaigos taiko ekspertų žiniomis grindžiamą metodą ir naudoja turimą kokybinę ir kiekybinę informaciją, kad vertinimo įvesties duomenų rizikos ribojimo principais pagrįstos vertės tikslumo lygis būtų lygiavertis tam, kurio siekiama taikant a punktą. Įstaigos kompetentingas institucijas informuoja apie vertinimo pozicijų sumas, kurių atžvilgiu taikomas šis metodas, taip pat apie AVA įverčiui nustatyti taikomą metodiką;

c) 

įstaigos apskaičiuoja rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įvertį taikydamos vieną iš šių metodų:

i) 

vertinimo įvesties duomenų dydžių, apskaičiuotų pagal a arba b punktą, ir vertinimo įvesties duomenų dydžių, naudojamų skaičiuojant tikrąją vertę, skirtumą taiko kiekvienos vertinimo pozicijos sumai;

ii) 

sujungia vertinimo įvesties duomenų dydžius, apskaičiuotus pagal a arba b punktą, ir vertinimo pozicijas vertina dar kartą remdamosi tais dydžiais. Tada įstaigos ima dar kartą įvertintų pozicijų ir tikrąja verte įvertintų pozicijų skirtumą.

6.  Įstaigos bendrą kategorijos lygmens rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įverčių vertę apskaičiuoja atskiriems rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įverčiams taikydamos priede nustatyto 1 arba 2 metodo formulę.
10 straipsnis Pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčio apskaičiavimas

10 straipsnis

Pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčio apskaičiavimas

1.  Pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčiai apskaičiuojami vertinimo pozicijos sumos lygmeniu (toliau – individualūs pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčiai).

2.  Kai įstaiga vertinimo pozicijos sumos atžvilgiu rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įvertį apskaičiavo remdamasi galutine kaina, galima nustatyti, kad pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertis bus lygus nuliui.

3.  Kai įstaiga taiko Reglamento (ES) Nr. 575/2013 105 straipsnio 5 dalyje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertis gali būti laikomas lygiu nuliui, jeigu įstaiga pateikia įrodymų, kad yra 90 % tikra, jog esama pakankamo likvidumo, kad būtų galima susijusias vertinimo pozicijų sumas perleisti kaina, kuri atitiktų geriausių siūlomų ir prašomų kainų vidurkį.

4.  Kai negalima įrodyti, kad vertinimo pozicijos sumos atžvilgiu pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertis lygus nuliui, įstaigos naudoja 3 straipsnyje apibrėžtus duomenų šaltinius. Tokiu atveju pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertis apskaičiuojamas, kaip nurodyta šio straipsnio 5 ir 6 dalyse.

5.  Įstaigos vertinimo pozicijų sumų, susijusių su kiekvienu vertinimo įvesties duomenų vienetu, naudojamu atitinkamame vertinimo modelyje, atžvilgiu apskaičiuoja pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčius.

a) 

Detalumo lygmuo, kuriuo apskaičiuojami tie pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčiai, yra vienas iš šių:

i) 

kai išskaidyta, visi vertinimo įvesties duomenys, kurių reikia vertinimo pozicijos galutinei kainai apskaičiuoti;

ii) 

priemonės kaina.

b) 

Kiekvienas a punkto i papunktyje nurodytas vertinimo įvesties duomenų vienetas vertinamas atskirai. Kai vertinimo įvesties duomenis sudaro parametrų matrica, įstaigos pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertį nustato pagal su kiekvienu tos matricos parametru susijusias vertinimo pozicijų sumas. Kai vertinimo įvesties duomenys nesusiję su priemonėmis, kuriomis prekiaujama, įstaigos vertinimo įvesties duomenis ir susijusią vertinimo pozicijos sumą aiškiai priskiria prie rinkos priemonių, kuriomis prekiaujama, grupės. Įstaigos vertinimo įvesties duomenų parametrų, naudojamų apskaičiuojant AVA įverčius, skaičių gali sumažinti taikydamos bet kokius tinkamus metodus, jeigu sumažinti parametrai atitinka visus šiuos reikalavimus:

i) 

bendra sumažintos vertinimo pozicijos sumos vertė yra tokia pat kaip ir bendra pirminės vertinimo pozicijos sumos vertė;

ii) 

sumažintą parametrų grupę galima priskirti prie rinkos priemonių, kuriomis prekiaujama, grupės;

iii) 

2-o dispersijos vieneto ir 1-o dispersijos vieneto santykis, pagrįstas praėjusių laikotarpių – šimto pastarųjų prekybos dienų – duomenimis, yra mažesnis už 0,1.

Šioje pastraipoje „1-as dispersijos vienetas“ reiškia vertinimo pozicijos sumos, pagrįstos nesumažintais vertinimo įvesties duomenimis, pelno ir nuostolio dispersiją, o „2-as dispersijos vienetas“ – vertinimo pozicijos sumos, pagrįstos nesumažintais vertinimo įvesties duomenimis, atėmus vertinimo pozicijos sumą, pagrįstą sumažintais vertinimo įvesties duomenimis, pelno ir nuostolio dispersiją.

c) 

Kai AVA įverčiams apskaičiuoti naudojamas sumažintas parametrų skaičius, norint nustatyti, ar laikomasi b punkte nustatytų kriterijų, bent kasmet atliekama nepriklausoma kontrolės funkcijų patikra ir vidaus patikimumo vertinimas.

6.  Pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčiai nustatomi taip:

a) 

kai pakanka duomenų, kad būtų galima nustatyti vertinimo įvesties duomenų patikimų pirkimo ir pardavimo kainos skirtumo dydžių kitimo sritį, įstaigos apskaičiuoja kitimo srities tašką, kuriam esant pirkimo ir pardavimo kainos skirtumas, kurį jos galėtų (ir tuo yra įsitikinusios 90 %) gauti perleisdamos vertinimo pozicijos sumą, būtų lygus tai kainai arba geresnis;

b) 

kai nepakanka duomenų, kad būtų galima nustatyti patikimą pirkimo ir pardavimo kainos skirtumo dydžių kitimo sritį, įstaigos taiko ekspertų žiniomis grindžiamą metodą ir naudoja turimą kokybinę ir kiekybinę informaciją, kad rizikos ribojimo principais pagrįstos vertės tikslumo lygis būtų lygiavertis tam, kurio siekiama, kai žinoma patikimų dydžių kitimo sritis. Įstaigos kompetentingas institucijas informuoja apie vertinimo pozicijų sumas, kurių atžvilgiu taikomas šis metodas, taip pat apie AVA įverčiui nustatyti taikomą metodiką;

c) 

įstaigos pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertį apskaičiuoja vertinimo pozicijų sumoms, susijusioms su 5 dalyje apibrėžtais vertinimo įvesties duomenimis, taikydamos 50 % pagal a arba b punktą apskaičiuoto pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo.

7.  Įstaigos bendrą kategorijos lygmens pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčių vertę apskaičiuoja atskiriems pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčiams taikydamos priede nustatyto 1 arba 2 metodo formulę.
11 straipsnis Modelio rizikos AVA įverčio apskaičiavimas

11 straipsnis

Modelio rizikos AVA įverčio apskaičiavimas

1.  Įstaigos kiekvieno vertinimo modelio atžvilgiu modelio rizikos AVA įvertį (toliau – individualus modelio rizikos AVA įvertis) apskaičiuoja atsižvelgdamos į vertinimo modelio riziką, atsirandančią dėl to, kad galimai yra nemažai įvairių modelių ar modelio kalibravimo būdų, kuriuos rinkos dalyviai naudoja, ir nežinoma tvirta galutinė konkretaus vertinamo produkto kaina. Įstaigos neatsižvelgia į vertinimo modelio riziką, atsirandančią dėl to, kad kalibruojama naudojant iš rinkos gautus parametrus, į kurią reikia atsižvelgti pagal 9 straipsnį.

2.  Modelio rizikos AVA įvertis apskaičiuojamas taikant vieną iš 3 ir 4 dalyse apibrėžtų metodų.

3.  Jeigu yra galimybė, įstaigos modelio rizikos AVA įvertį apskaičiuoja nustatydamos vertinimo, atlikto taikant tinkamus alternatyvius modeliavimo ir kalibravimo metodus, patikimų rezultatų kitimo sritį. Tokiu atveju įstaigos nustato gautų vertinimo rezultatų kitimo srities tašką, kuriam esant jos galėtų (ir tuo yra įsitikinusios 90 %) perleisti vertinimo pozicijos sumą ta arba didesne kaina.

4.  Kai įstaigos negali taikyti 3 dalyje apibrėžto metodo, modelio rizikos AVA įverčiui nustatyti jos taiko ekspertų žiniomis grindžiamą metodą.

5.  Taikant ekspertų žiniomis grindžiamą metodą, reikia atsižvelgti į visus šiuos dalykus:

a) 

su modeliu susijusių produktų sudėtingumą;

b) 

galimų matematinių metodų ir modelių parametrų, kai tie modelio parametrai nesusiję su rinkos kintamaisiais, įvairovę;

c) 

tai, kokiu mastu atitinkamų produktų rinka yra vienos krypties;

d) 

tai, ar atitinkami produktai susiję su rizika, nuo kurios apsidrausti nėra galimybių;

e) 

modelio tinkamumą atsižvelgti į su portfelio produktų išpirkimu susijusią elgseną.

Įstaigos kompetentingas institucijas informuoja apie modelius, kurių atžvilgiu taikomas šis metodas, taip pat apie AVA įverčiui nustatyti taikomą metodiką.

6.  Kai įstaigos taiko 4 dalyje aprašytą metodą, kasmet reikia patvirtinti, kad metodas atsargus, tai daroma lyginant:

a) 

AVA įverčius, apskaičiuotus taikant 4 dalyje apibūdintą metodą, jeigu metodas taikomas reikšmingai vertinimo modelių, kurių atžvilgiu įstaiga taiko 3 dalyje nurodytą metodą, imčiai; ir

b) 

AVA įverčius, gautus tai pačiai vertinimo modelių imčiai taikant 3 dalies metodą.

7.  Įstaigos bendrą kategorijos lygmens modelio rizikos AVA įverčių vertę apskaičiuoja individualiems modelio rizikos AVA įverčiams taikydamos priede nustatyto 1 arba 2 metodo formulę.
12 straipsnis Neuždirbtos kredito maržos AVA apskaičiavimas

12 straipsnis

Neuždirbtos kredito maržos AVA apskaičiavimas

1.  Įstaigos apskaičiuoja neuždirbtos kredito maržos AVA įvertį, kad būtų atspindėtas vertinimo neapibrėžtumas atliekant koregavimą, kuris, siekiant įtraukti dabartinę tikėtinų nuostolių dėl išvestinės finansinės priemonės pozicijų sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo vertę, yra būtinas pagal taikomą apskaitos sistemą.

2.  Įstaigos su rinkos kainų neapibrėžtumu susijusį AVA elementą įtraukia į rinkos kainų neapibrėžtumo AVA kategoriją. Su pozicijos uždarymo išlaidų neapibrėžtumu susijęs AVA elementas įtraukiamas į pozicijos uždarymo išlaidų AVA kategoriją. Su modelio rizika susijęs AVA elementas įtraukiamas į modelio rizikos AVA kategoriją.
13 straipsnis Investavimo ir finansavimo išlaidų AVA įverčio apskaičiavimas

13 straipsnis

Investavimo ir finansavimo išlaidų AVA įverčio apskaičiavimas

1.  Įstaigos apskaičiuoja investavimo ir finansavimo išlaidų AVA įvertį, kad finansavimo išlaidose, į kurias atsižvelgiama pagal taikomą apskaitos sistemą vertinant galutinę kainą, būtų atspindėtas vertinimo neapibrėžtumas.

2.  Įstaigos su rinkos kainų neapibrėžtumu susijusį AVA elementą įtraukia į rinkos kainų neapibrėžtumo AVA kategoriją. Su pozicijos uždarymo išlaidų neapibrėžtumu susijęs AVA elementas įtraukiamas į pozicijos uždarymo išlaidų AVA kategoriją. Su modelio rizika susijęs AVA elementas įtraukiamas į modelio rizikos AVA kategoriją.
14 straipsnis Koncentruotų pozicijų AVA įverčio apskaičiavimas

14 straipsnis

Koncentruotų pozicijų AVA įverčio apskaičiavimas

1.  Įstaigos koncentruotų vertinimo pozicijų atžvilgiu koncentruotos pozicijos AVA įvertį (toliau – individualus koncentruotų pozicijų AVA įvertis) apskaičiuoja taikydamos trijų pakopų metodą:

a) 

nustato koncentruotas vertinimo pozicijas;

b) 

kiekvienos nustatytos koncentruotos vertinimo pozicijos atžvilgiu, kai vertinimo pozicijos dydžiui taikytina rinkos kaina nežinoma, apskaičiuoja atsargų pasitraukimo laikotarpį;

c) 

kai atsargus pasitraukimo laikotarpis yra ilgesnis negu 10 dienų, apskaičiuoja AVA įvertį atsižvelgdamos į vertinimo įvesties duomenų kintamumą, pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo kintamumą ir tariamos pasitraukimo strategijos poveikį rinkos kainoms.

2.  Taikant 1 dalies a punktą, nustatant koncentruotas vertinimo pozicijas atsižvelgiama į visus šiuos dalykus:

a) 

visų vertinimo pozicijų dydį, atitinkantį susijusios rinkos likvidumą;

b) 

įstaigos gebėjimą prekiauti toje rinkoje;

c) 

vidutinę vienos dienos rinkos apimtį ir įprastą įstaigos vienos dienos prekybos apimtį.

Įstaigos nustato ir dokumentais patvirtina metodiką, taikomą nustatant koncentruotas vertinimo pozicijas, kurių atžvilgiu apskaičiuojamas koncentruotų pozicijų AVA įvertis.

3.  Įstaigos apskaičiuoja koncentruotų pozicijų bendrą kategorijos lygmens AVA įverčių vertę sudėdamos individualių koncentruotų pozicijų AVA įverčius.
15 straipsnis Būsimų administracinių išlaidų AVA įverčio apskaičiavimas

15 straipsnis

Būsimų administracinių išlaidų AVA įverčio apskaičiavimas

1.  Kai įstaiga vertinimo pozicijos sumos atžvilgiu apskaičiuoja rinkos kainų neapibrėžtumo ir pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčius, reiškiančius, kad pozicija bus visiškai perleista, įstaiga gali nustatyti, kad būsimų administracinių išlaidų AVA įvertis lygus nuliui.

2.  Kai negalima įrodyti, kad vertinimo pozicijos sumos atžvilgiu AVA įvertis yra lygus nuliui pagal 1 dalį, įstaigos būsimų administracinių išlaidų AVA įvertį (toliau – individualus būsimų administracinių išlaidų AVA įvertis) apskaičiuoja atsižvelgdamos į administracines išlaidas ir būsimas apsidraudimo išlaidas visą tikėtiną vertinimo pozicijų sumų, kurių atžvilgiu tiesioginė galutinė kaina netaikoma nustatant pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertį, buvimo laiką, diskontuotas taikant koeficientą, kuriuo aproksimuojama nerizikinga norma.

3.  Taikant 2 dalį, į būsimas administracines išlaidas įtraukiamos visos papildomos darbuotojų ir fiksuotosios išlaidos, kurių greičiausiai bus valdant portfelį, bet galima daryti prielaidą, kad šios išlaidos mažės mažėjant portfelio dydžiui.

4.  Įstaigos būsimų administracinių išlaidų AVA įverčio bendrą kategorijos lygmens AVA įvertį apskaičiuoja sudėdamos individualius būsimų administracinių išlaidų AVA įverčius.
16 straipsnis Pirmalaikio sutarties nutraukimo AVA įverčio apskaičiavimas

16 straipsnis

Pirmalaikio sutarties nutraukimo AVA įverčio apskaičiavimas

Įstaigos pirmalaikio sutarties nutraukimo AVA įvertį apskaičiuoja atsižvelgdamos į galimus nuostolius, patiriamus dėl sutartyje nenustatyto pirmalaikio klientų sandorių nutraukimo. Pirmalaikio sutarties nutraukimo AVA įvertis apskaičiuojamas atsižvelgiant į klientų sandorių, kurie ankstesniais laikotarpiais buvo nutraukti per anksti, procentinį dydį ir nuostolius, kurių atsiranda tokiais atvejais.
17 straipsnis Operacinės rizikos AVA įverčio apskaičiavimas

17 straipsnis

Operacinės rizikos AVA įverčio apskaičiavimas

1.  Įstaigos operacinės rizikos AVA įvertį apskaičiuoja įvertindamos galimus nuostolius, kurių gali būti dėl su vertinimo procesais susijusios operacinės rizikos. Apskaičiuojant šį įvertį įtraukiamas vertinimo pozicijų, kurios vykdant balanso pagrindimo procesą laikomos rizikingomis, įskaitant pozicijas, dėl kurių kyla teisinių ginčų, vertinimas.

2.  Kai įstaiga taiko pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies III antraštinės dalies 4 skyriuje, ji gali pranešti nulinį operacinės rizikos AVA įvertį, jeigu pateikia įrodymų, kad į su vertinimo procesais susijusią operacinę riziką, kaip nustatyta 1 dalyje, visiškai atsižvelgta atliekant skaičiavimą pagal pažangųjį vertinimo metodą.

3.  Kitais atvejais, išskyrus aprašytuosius 2 dalyje, įstaiga operacinės rizikos AVA įvertį gali apskaičiuoti laikydama, kad jis yra lygus 10 % visų kategorijos lygmens rinkos kainų neapibrėžtumo ir pozicijos uždarymo rizikos išlaidų AVA įverčių sumos.

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai

3. Susiję standartai

Standartai
  • Builddate: 26.06.2020 00:00:00 -Doknr: CELEX:32016R0101
  • EULAW -

    EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

    DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.