I PRIEDAS MOKĖJIMŲ STATISTIKOS BENDROJI STRUKTŪRA

1. Mokėjimų statistiką parengia Europos Centrinis Bankas (ECB), remdamasis kiekvieno nacionalinio centrinio banko (NCB) nacionaliniu lygiu suderintai surinktais tam tikrais duomenų rinkiniais. Duomenų rengimas suskirstytas į toliau aprašytas devynias lenteles, nurodant kiekvienos valstybės narės, kurios valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybė narė), nacionalinius duomenis. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 9 lenteles turėtų teikti mokėjimo paslaugų teikėjai (MPT), o 7 ir 8 lenteles turėtų teikti mokėjimo sistemų operatoriai (MSO). 4 ir 5 lentelių atveju yra dvi versijos, iš kurių reikėtų pateikti tik vieną.4a ir 5a lenteles turėtų pateikti visi MPT, kuriems nesuteikta nukrypti leidžianti nuostata pagal 4 straipsnį, o atskaitingieji agentai, kuriems suteikta nukrypti leidžianti nuostata pagal 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, turėtų pateikti 4b ir 5b lentelių statistinius duomenis.

1. 1, 2, 3 ir 7 lentelėse nurodyti likučių duomenys susieti su laikotarpio pabaiga, t. y. ataskaitinio laikotarpio paskutinės darbo dienos pozicijomis. Išleistų elektroninių pinigų saugyklų likutinės vertės rodikliai pateikiami eurais ir susieti su visomis valiutomis išreikštomis mokėjimo saugyklomis.

2. 4, 5, 6, 8 ir 9 lentelėse pateikti srautų duomenys susiję su per laikotarpį sukauptomis mokėjimo operacijomis, t. y. iš viso per ataskaitinį laikotarpį. Operacijų vertės rodikliai pateikiami eurais ir susieti su visomis valiutomis išreikštomis mokėjimo operacijomis.

1. Kiekvienos euro zonos valstybės narės atskaitingąją visumą sudaro MPT ir mokėjimo sistemos operatoriai (MSO).

2. MPT yra toje teritorijoje įsteigtos ir esančios įstaigos, įskaitant už tos teritorijos ribų esančių patronuojančiųjų bendrovių patronuojamąsias bendroves, ir įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra už tos teritorijos ribų, filialus.

3. Statistikos tikslais konsoliduojant MPT duomenis nacionalinėje teritorijoje, taikomi šie principai:

4. Statistikos tikslais neleidžiama atlikti MPT duomenų konsolidavimo už nacionalinės teritorijos ribų.

5. Jei mokėjimo sistemos operatorius (MSO) atsako už keletą mokėjimo sistemų, esančių toje pačioje nacionalinėje teritorijoje, kiekvienos mokėjimo sistemos statistika teikiama atskirai.

6. Lengvatinių mokesčių zonų finansiniuose centruose esančios įstaigos statistiniais tikslais laikomos teritorijų, kuriose yra šie centrai, rezidentėmis.

1. Jei „kortelė su mokėjimo funkcija (išskyrus korteles, turinčias tik elektroninių pinigų funkciją)“ turi keletą funkcijų, ji priskiriama prie kiekvienos taikytinos pakategorės. Todėl kortelių su mokėjimo funkcija bendras skaičius gali būti mažesnis nei pakategorių suma. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, pakategorės neturėtų būti sudedamos.

2. Kiekvienos mokėjimo funkcijos (t. y. debeto, atidėto debeto ir kredito) atveju kortele grindžiamos mokėjimo priemonės suskirstomos pagal mokėjimo kortelės schemą (PCS), pagal kurią jos buvo išleistos. Kelių prekių ženklų kortele grindžiamos mokėjimo priemonės skaičiuojamos kiekvienoje iš taikytinų schemų. Todėl bendras kortele grindžiamų mokėjimo priemonių skaičius pagal mokėjimo funkciją gali būti mažesnis nei tų kortelių suma pagal PCS. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, pagal PCS suskirstytų kortelių skaičių nereikėtų sumuoti.

3. „Atidėto debeto kortelė“’ nurodoma kaip „kortelė“, jei konkreti „atidėto debeto“ funkcija negali būti nustatyta. Tos pačios logikos laikomasi ir pranešant apie operacijas su atidėto debeto kortele.

4. „Kortelė su elektroninių pinigų funkcija“ gali būti „kortelė, kurioje elektroniniai pinigai gali būti laikomi tiesiogiai“ arba „kortelė, leidžianti naudotis elektroninių pinigų sąskaitose laikomais elektroniniais pinigais“. Todėl kortelių su elektroninių pinigų funkcija bendras skaičius yra dviejų pakategorių suma.

5. Bendras MPT rezidentų išleistų kortelių skaičius nurodomas atskirai „bendras kortelių skaičius (neatsižvelgiant, kiek kortelėje yra funkcijų)“. Šis rodiklis nebūtinai turi būti „kortelių su grynųjų pinigų funkcija“, „kortelių su mokėjimo funkcija“ ir „kortelių su elektroninių pinigų funkcija“ suma, nes šios kategorijos gali tarpusavyje persidengti.

6. Rodiklis „kortelė su suderinta debeto, grynųjų pinigų ir elektroninių pinigų funkcija“ siejamas su MPT išleista kortele, kurioje yra suderintos grynųjų pinigų, debeto ir elektroninių pinigų funkcijos. Be to, kiekvienoje iš šių pakategorių nurodoma:

7. Teikiant duomenis kortelė su suderintomis funkcijomis įtraukiama į kiekvieną taikytiną pakategorę.

8. Kortelės skaičiuojamos pagal kortelių išleidėją neatsižvelgiant į kortelės turėtojo rezidavimo vietą nei į su kortele susietos sąskaitos vietą.

9. Kiekviena šalis nurodo MPT šalies rezidentų išleistų kortelių skaičių.

10. Apyvartoje esančios kortelės yra įtraukiamos, neatsižvelgiant į tai, kada jos buvo išleistos ir ar jos buvo naudojamos.

11. Įtraukiamos kortelės, kurios išleistos pagal kortelių schemas, t. y. trijų ar keturių šalių schemas.

12. Nebegaliojančios arba užblokuotos kortelės neįtraukiamos.

13. Pardavėjų išduotos kortelės neįtraukiamos, t. y. mažmeninės prekybos kortelės, nebent jos išleistos bendradarbiaujant su MPT, t. y. išleistos kartu.

1. Pateikiami duomenys apie visus fizinius terminalus, kuriuose operacijas aptarnauja MPT rezidentai, įskaitant visus terminalus, esančius duomenis teikiančioje šalyje ir už jos ribų.

2. Duomenis apie terminalus, kuriuose operacijas aptarnauja užsienyje esančio MPT filialai ir (arba) patronuojamosios bendrovės, teikia ne patronuojantysis MPT, o patys filialai ir (arba) patronuojamosios bendrovės.

3. Kiekvienas terminalas skaičiuojamas atskirai, net jei keletas tokios pačios rūšies terminalų yra toje pačioje komercinėje vietoje.

4. Jei ATM turi daugiau nei vieną funkciją, ji įskaičiuojama kiekvienoje taikytinoje pakategorėje. Todėl bendras ATM skaičius gali būti mažesnis nei pakategorių suma. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, pakategorės neturėtų būti sudedamos.

5. POS terminalai suskirstomi į „EFTPOS terminalai“ ir šiame suskirstyme į „bekontaktes operacijas“ ir tas, kurios „aptarnauja elektroninių pinigų kortelių operacijas“. Šios pakategorės neturėtų būti sudedamos, nes šios kategorijos gali tarpusavyje persidengti.

6. Jei elektroninių pinigų kortelių terminalas turi daugiau nei vieną funkciją, ji įskaičiuojama kiekvienoje taikytinoje pakategorėje. Todėl bendras elektroninių pinigų kortelių terminalų skaičius gali būti mažesnis nei pakategorių suma. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, pakategorės neturėtų būti sudedamos.

1. Mokėjimo operacijos, kurias kitos sandorio šalies atžvilgiu inicijuoja ne PFĮ arba MPT, jei sandorio šalis yra ne PFĮ. Tai apima:

2. MPT rezidento inicijuotos ir pagal specialų operacijos nurodymą įvykdytos mokėjimo operacijos, t. y. panaudojant mokėjimo priemonę, įtraukiamos kaip „mokėjimo operacijos, kuriose dalyvauja ne PFĮ“.

3. Lėšų pervedimai tarp sąskaitų tuo pačiu vardu, taip pat tarp skirtingų rūšių sąskaitų įtraukiami pagal naudotą mokėjimo paslaugą. Pervedimai tarp skirtingų rūšių sąskaitų apima, pavyzdžiui, pervedimus iš pervedamojo indėlio į nepervedamojo indėlio sąskaitą.

4. Kalbant apie didmeninio mokėjimo operacijas, skaičiuojama kiekviena atskira mokėjimo operacija.

5. Įtraukiamos užsienio valiuta išreikštos mokėjimo operacijos. Duomenys pateikiami eurais, naudojant ECB valiutos perskaičiavimo kursą arba šioms operacijoms taikytus valiutų kursus.

6. Prireikus nuotolinių ir nenuotolinių operacijų duomenys pateikiami atskirai.

7. MPT rezidento inicijuotos ir įvykdytos be specialaus pervedimo nurodymo mokėjimo operacijos, t. y. nesinaudojant Direktyvos (ES) 2015/2366 I priede nurodyta mokėjimo paslauga, padarius paprastą įrašą ne PFĮ sąskaitoje, įtraukiamos kaip „kitos paslaugos (neįtrauktos į Direktyvą (ES) 2015/2366) ( 2 )“.

8. Mokėjimo operacijų duomenys pateikiami suskirstyti pagal naudotą mokėjimo paslaugą ir pagal schemą, kurioje apdorojama operacija.

9. Išsiųstų operacijų atveju tarpvalstybinės operacijos yra skaičiuojamos šalyje, kurioje operacija pradėta.

10. Gautų operacijų atveju tarpvalstybinės operacijos yra skaičiuojamos šalyje, kurioje operacija gauta.

11. Tarpvalstybinių kortele grindžiamų mokėjimo operacijų atveju kitos sandorio šalies ir prekybos vieta nurodomos kartu. Nuotoliniu būdu inicijuotų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų atveju duomenys apie išsiųstas mokėjimo operacijas teikiami siekiant nustatyti gaunančio MPT šalį ir šalį, kurioje yra prekybos punktas. Ne nuotoliniu būdu inicijuotų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų atveju, duomenys apie išsiųstas operacijas teikiami siekiant nustatyti gaunančio MPT šalį ir šalį, kurioje yra fizinis terminalas. Nuotoliniu būdu inicijuotų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų atveju duomenys apie gautas operacijas teikiami siekiant nustatyti siunčiančio MPT šalį ir šalį, kurioje yra prekybos punktas. Ne nuotoliniu būdu inicijuotų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų atveju, duomenys apie gautas mokėjimo operacijas teikiami siekiant nustatyti siunčiančio MPT šalį ir šalį, kurioje yra fizinis prekybos punktas.

12. Skirtumas tarp „išsiųstų tarpvalstybinių operacijų“ ir „gautų tarpvalstybinių operacijų“ parodo grynuosius įeinančius arba išeinančius operacijų srautus duomenis teikiančioje šalyje.

13. Lėšų srauto kryptis priklauso nuo naudotos mokėjimo paslaugos ir inicijavimo kanalo:

14. Rodiklis „mokėjimo operacijos, kuriose dalyvauja ne PFĮ, (išsiųstos) iš viso“ yra aštuonių tarpusavyje nepersidengiančių pakategorių suma: „kredito pervedimai“ (išsiųsti), „tiesioginis debetas“ (išsiųstas), „kortele grindžiamos mokėjimo operacijos naudojant kortele grindžiamas mokėjimo priemones, išduotas MPT rezidentų (išsiųstos)“, „grynųjų lėšų išėmimas naudojant kortele grindžiamas mokėjimo priemones“, „mokėjimo elektroniniais pinigais operacijos (išsiųstos)“, „čekiai (išsiųsti)“, „pinigų perlaidos (išsiųstos)“ ir „kitos mokėjimo paslaugos (išsiųstos)“. Rodiklis „mokėjimo operacijos, kuriose dalyvauja ne PFĮ, (gautos) iš viso“ yra septynių tarpusavyje nepersidengiančių pakategorių suma: „kredito pervedimai“ (gauti), „tiesioginis debetas“ (gautas), „kortele grindžiamos mokėjimo operacijos, kurias aptarnauja MPT rezidentai“, „mokėjimo elektroniniais pinigais operacijos (gautos)“, „čekiai (gauti)“, „pinigų perlaidos (gautos)“ ir „kitos mokėjimo paslaugos (gautos)“.

15. Kiekviena operacija priskiriama tik prie vienos pakategorės, t. y. arba „inicijuota popierine forma“, „inicijuota elektroniniu būdu“ arba „kita“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras kredito pervedimų skaičius yra pakategorių suma. Tas pats principas taikomas bendrai kredito pervedimų vertei.

16. Mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjų (MIPT) inicijuoti kredito pervedimai papildomai priskiriami prie pakategorės „inicijuota MIPT“. Tačiau ši pakategorė nėra įtraukiama į bendrą kredito pervedimų skaičių ar į jų bendrą vertę.

17. Į pakategorę „inicijuota elektroniniu būdu“ įtraukti duomenys apie kredito pervedimus toliau skaidomi į „inicijuota byloje / pakete“ ir „inicijuota kaip vienas mokėjimas“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras elektroniniu būdu inicijuotų kredito pervedimų skaičius yra pakategorių suma. Tas pats principas taikomas bendrai elektroniniu būdu inicijuotų kredito pervedimų vertei.

18. Kredito pervedimai, įtraukti į pakategorę „inicijuota kaip vienas mokėjimas“, toliau skirstomi į pakategores „ATM arba kitas MPT terminalas“, „mobiliųjų mokėjimų sprendimas“ ir „elektroninės bankininkystės priemonėmis vykdomi kredito pervedimai“. „ATM arba kitas MPT terminalas“ apima tik ne nuotoliniu būdu inicijuotus kredito pervedimus, o „mobiliųjų mokėjimų sprendimas“ ir „elektroninės bankininkystės priemonėmis vykdomi kredito pervedimai“ apima tik nuotoliniu būdu inicijuotus kredito pervedimus. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras kredito pervedimų skaičius yra pakategorių suma. Tas pats principas taikomas bendrai kredito pervedimų vertei.

19. „Elektroninės prekybos mokėjimai“ yra „elektroninės bankininkystės priemonėmis vykdomų kredito pervedimų“ pakategorė.

20. „P2P mobiliųjų mokėjimų sprendimas“ yra „mobiliųjų mokėjimų sprendimo“ pakategorė.

21. Operacijos su grynaisiais pinigais, kurie būtų naudojami mokėjimo operacijos pradžioje arba pabaigoje, arba abiem atvejais, naudojantis kredito pervedimo mokėjimo paslauga, taip pat įtraukiamos į kredito pervedimus.

22. Kredito pervedimai, naudojami apmokėti neapmokėtas operacijų sumas kredito, debeto arba atidėto debeto kortelėmis, taip pat įtraukiami.

23. Kredito pervedimai apima visus bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) kredito pervedimus bei ne SEPA operacijas. Elektroniniu būdu inicijuotų kredito pervedimų duomenys pateikiami atskirai kiekvienos schemos atveju.

24. Elektroniniu būdu inicijuoti kredito pervedimai toliau skirstomi į kredito pervedimus, inicijuotus nuotoliniu būdu, ir kredito pervedimus, inicijuotus ne nuotoliniu būdu. Šiame skirstyme, operacijų duomenys teikiami pagal schemą ir kiekvienai schemai, jos toliau skirstomos pagal autentiškumo patvirtinimo kanalą, t. y. „autentiškumas patvirtintas atliekant griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą“ arba „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras kiekvienos kredito pervedimų schemos kredito pervedimų skaičius yra pakategorių suma. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

25. „Operacijų, kurių autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“ atveju nurodomos priežastys, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas (t. y. „mažos vertės operacija“, „bekontaktė mažos vertės operacija“, „mokėjimas į savo sąskaitą“, „patikimi gavėjai“, „pasikartojanti operacija“, „neprižiūrimi transporto arba automobilių stovėjimo aikštelių bilietų terminalai“, „saugių įstaigoje sukurtų mokėjimo procesų arba protokolų naudojimas“ ir „operacijos rizikos analizė“). Tais atvejais, kai gali būti taikoma daugiau nei viena išimtis, reikėtų teikti duomenis apie išimtį, kuri buvo pritaikyta. Pakategorės tarpusavyje nepersidengia. Tas pats principas taikomas operacijų vertei. Tačiau priežastys, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas, pateikiamos ne suskirstytos pagal mokėjimo schemą, bet suskirstytos tik pagal nuotoliniu būdu ir ne nuotoliniu būdu inicijuotus kredito pervedimus.

26. Operacijų skaičius, suskirstytas pagal kredito pervedimų schemas, lygus bendram elektroniniu būdu inicijuotų kredito pervedimų skaičiui. Duomenys apie operacijas pateikiami kiekvienos schemos atveju atskirai, t.y. nacionalinės ir tarptautinės (pvz., SEPA kreditų pervedimų schema arba SEPA momentinio kreditų pervedimų schema). Tas pats principas taikomas kredito pervedimų vertei.

27. Pakategorėse „inicijuota byloje/pakete“, „inicijuota kaip vienas mokėjimas“ ir „kita“ įrašomos visos SEPA ir ne SEPA operacijos.

28. Išsiųstose šalies vidaus operacijose, išsiųstose tarpvalstybinėse operacijose, gautose nacionalinėse operacijose ir gautose tarpvalstybinėse operacijose nurodomos ir SEPA, ir ne SEPA operacijos.

29. Grynųjų pinigų mokėjimai į sąskaitą, naudojant banko formą, neįtraukiami į kredito pervedimus.

30. Įtraukiamas ir vienkartinis, ir periodinis tiesioginis debetas. Periodinio tiesioginio debeto atveju kiekvienas atskiras mokėjimas yra skaičiuojamas kaip viena operacija.

31. Įtraukiamas dėl operacijų, kuriose naudojamos kredito, debeto arba atidėto debeto kortelės, atsirandančiai neapmokėtai sumai apmokėti naudojamas tiesioginis debetas, nes jis yra atskiras mokėjimas, kurį atlieka kortelės turėtojas kortelės išleidėjui.

32. Tiesioginis debetas toliau skaidomas į „inicijuota byloje / pakete“ ir „inicijuota kaip vienas mokėjimas“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras tiesioginio debeto operacijų skaičius yra pakategorių suma. Tas pats principas taikomas bendrai tiesioginio debeto vertei.

33. Pakategorėse „inicijuota byloje/pakete“ ir „inicijuota kaip vienas mokėjimas“ įrašomos visos SEPA ir ne SEPA operacijos.

34. Tiesioginio debeto operacijos toliau skaidomos į pakategores „sutikimas suteiktas pagal elektroninius įgaliojimus“ ir „sutikimas suteiktas kitokiu būdu“. Šios pakategorės tarpusavyje nepersidengia. Jų suma lygi bendram tiesioginio debeto operacijų skaičiui. Tas pats principas taikomas tiesioginio debeto vertei.

35. Kiekviename kanale, pagal kurį suteiktas sutikimas, operacijų duomenys teikiami kiekvienai schemai atskirai, t.y. nacionalinės ir tarptautinės (pvz., SEPA kreditų pervedimų schema arba SEPA momentinio kreditų pervedimų schema).

36. Grynųjų pinigų mokėjimai iš sąskaitos, naudojant banko formą, neįtraukiami į tiesioginį debetą.

37. Kortele grindžiamos mokėjimo operacijos su MPT rezidentų išduotomis arba aptarnaujamomis kortele grindžiamomis mokėjimo priemonėmis (išskyrus korteles tik su elektroninių pinigų funkcija) operacijų duomenys teikiami neatsižvelgiant į mokėjimo prekių ženklo, kurio kortele atlikta mokėjimo operacija, vietą.

38. Išsiųstų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų duomenis pateikia išduodantysis MPT, o gautų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų duomenis – aptarnaujantysis MPT.

39. „Operacijos pagal mokėjimo paslaugos rūšį“ apima kortele grindžiamų mokėjimo operacijų duomenis virtualiose prekybos vietose, pvz., internetu arba telefonu.

40. Kortele grindžiamos mokėjimo operacijos taip pat skaidomos į „inicijuotas elektroniniu būdu“ ir „inicijuotas ne elektroninėmis priemonėmis“. Kadangi inicijavimo kanalai tarpusavyje nepersidengia, bendras kortele grindžiamų mokėjimo operacijų skaičius yra inicijavimo kanalų suma. Tas pats principas taikomas bendrai kortele grindžiamų mokėjimo operacijų vertei.

41. „Inicijuoti elektroniniu būdu“ toliau skirstoma į „mobiliųjų mokėjimų sprendimą“, „inicijuoti fiziniuose EFTPOS“, „inicijuoti ATM“ ir „kita“. „Inicijuoti fiziniuose EFTPOS“ ir „inicijuoti ATM“ apima tik ne nuotoliniu būdu inicijuotas kortele grindžiamas mokėjimo operacijas, o „mobiliųjų mokėjimų sprendimas“, apima tik nuotoliniu būdu inicijuotas kortele grindžiamas mokėjimo operacijas. Suskirstymas „kita“ gali apimti tiek nuotoliniu būdu, tiek ir ne nuotoliniu būdu inicijuotas kortele grindžiamas mokėjimo operacijas. Subkanalai tarpusavyje persidengia. Tas pats principas taikomas bendrai „elektroniniu būdu inicijuotų“ kortele grindžiamų mokėjimo operacijų vertei.

42. Kortele grindžiamos mokėjimo operacijos, inicijuotos ne elektroniniu būdu ir inicijuotos elektroniniu būdu, toliau skaidomos į nuotolinius ir nenuotolinius inicijavimo kanalus, ir kiekviename iš jų elektroniniu būdu inicijuotų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų atveju turėtų būti pateikiamas kortele grindžiamų mokėjimo operacijų skaičius kiekvienai PCS atskirai, t.y. nacionalinės ir tarptautinės (pvz., VISA ar MasterCard) Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

43. Kiekvienos PCS operacijos suskirstomos pagal kortelės funkcijas (t.y., debeto, atidėto debeto ir kredito) ir pagal „autentiškumas patvirtintas taikant griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą“ ir „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“. Bendras Kortele grindžiamų mokėjimo operacijų, „apdorotų mokėjimo kortelių schemoje“, skaičius yra skirtingų, tarpusavyje nepersidengiančių, kortelių funkcijų suma, kuri taip pat lygi sumai operacijų, kurių autentiškumas patvirtintas taikant griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą ir netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

44. Išsiųstų operacijų, suskirstytų pagal PCS, skaičius yra lygus bendram elektroniniu būdu inicijuotų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų su rezidentų MPT išduotomis kortelėmis skaičiui. Tas pats principas taikomas operacijų vertei ir kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms, kurias aptarnauja rezidentai MPT (gautos).

45. Dėl operacijų, kurių autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo, pateikiamos priežastys, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas (t. y. „mažos vertės operacija“, „bekontaktė mažos vertės operacija“, „patikimi gavėjai“, „pasikartojanti operacija“, „neprižiūrimi transporto arba automobilių stovėjimo aikštelių bilietų terminalai“, „saugių įstaigoje sukurtų mokėjimo procesų arba protokolų naudojimas“, „operacijos rizikos analizė“, „pardavėjo inicijuotos operacijos“ ir „kita“). Tais atvejais, kai gali būti taikoma daugiau nei viena išimtis, reikėtų teikti duomenis apie išimtį, kuri buvo pritaikyta. Griežto autentiškumo patvirtinimo netaikymo priežastys tarpusavyje nepersidengia. Tas pats principas taikomas operacijų vertei. Tačiau priežastys, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas, yra suskirstomos ne pagal PCS, bet tik pagal nuotoliniu būdu ir ne nuotoliniu būdu inicijuotus elektroninius kortelių mokėjimus.

46. Kortele grindžiamos mokėjimo operacijos su kortele grindžiamomis mokėjimo priemonėmis, turinčiomis tik elektroninių pinigų funkciją, kurias išleido MPT rezidentai, neįtraukiami.

47. Į šią kategoriją įtraukiami kortelės išleidėjo pateikti duomenys apie grynųjų pinigų išėmimą naudojant kortele grindžiamas mokėjimo priemones (išskyrus elektroninių pinigų operacijas), kurias išleido MPT rezidentai.

48. Grynųjų pinigų išėmimo atvejų skaičius turėtų būti pateikiamas kiekvienai PCS, nacionalinei ir tarptautinei (pvz., VISA ar MasterCard) atskirai. Kiekviena PCS toliau suskirstoma pagal kortelės funkcijas (pvz., debeto, atidėto debeto ir kredito). 48. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

49. Kiekviena operacija priskiriama tik prie vienos pakategorės, t. y. „kortelėmis, kuriose elektroniniai pinigai gali būti laikomi tiesiogiai“ arba „elektroninių pinigų sąskaitomis“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras mokėjimo elektroniniais pinigais skaičius yra pakategorių suma. Tas pats principas taikomas bendrai mokėjimo elektroniniais pinigais operacijų vertei.

50. Kiekviena operacija, priskirta prie pakategorės „elektroninių pinigų sąskaitomis“, papildomai priskiriama tik prie vienos iš pakategorių „panaudojus kortelę“, „mobiliųjų mokėjimų sprendimas“ ir „kita“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras mokėjimo elektroniniais pinigais operacijų „elektroninių pinigų sąskaitomis“ skaičius yra pakategorių suma. Tas pats principas taikomas bendrai mokėjimo elektroniniais pinigais operacijų vertei.

51. „P2P mobiliųjų mokėjimų sprendimas“ yra „mobiliųjų mokėjimų sprendimo“ pakategorė.

52. Mokėjimo elektroniniais pinigais operacijos skaidomos į pakategores nuotolinis ir ne nuotolinis inicijavimo kanalas, o kiekvienoje iš šių pakategorių „autentiškumas patvirtintas taikant griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą“ ir „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras „mokėjimo elektroniniais pinigais operacijų“ skaičius yra pakategorių suma. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

53. Operacijų duomenys, pateikiami pakategorėje „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“, toliau skaidomi pagal priežastis, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas (t. y. „mažos vertės operacija“, „bekontaktė mažos vertės operacija“, „patikimi gavėjai“, „pasikartojanti operacija“, „neprižiūrimi transporto arba automobilių stovėjimo aikštelių bilietų terminalai“, „saugių įstaigoje sukurtų mokėjimo procesų arba protokolų naudojimas“, „mokėjimas į savo sąskaitą“, „operacijos rizikos analizė“, „pardavėjo inicijuotos operacijos“ ir „kita“). Tais atvejais, kai gali būti taikoma daugiau nei viena išimtis, reikėtų teikti duomenis apie išimtį, kuri buvo pritaikyta. Kadangi griežto autentiškumo patvirtinimo netaikymo priežastys tarpusavyje nepersidengia, bendras „autentiškumo patvirtinimo netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“ atvejų skaičius yra tų priežasčių suma. Tas pats taikoma operacijų vertei.

54. Pateikiami išsiųstų ir gautų čekių duomenys. Išsiųstų čekių duomenis pateikia gavėjo MPT, o gautų čekių duomenis – mokėtojo MPT.

55. Grynųjų pinigų išėmimas čekiais įtraukiamas.

56. Grynųjų pinigų išėmimas naudojant banko formas neįtraukiamas.

57. Išleisti, bet neišgryninti čekiai neįtraukiami.

58. Išsiųstų pinigų perlaidų duomenis pateikia mokėtojo MPT, o gautų pinigų perlaidų duomenis – gavėjo MPT.

59. Operacijos, susietos su mokėtojo arba gavėjo mokėjimo sąskaita, į pinigų perlaidas neįtraukiamos. Apie tokias operacijas pranešama pateikiant duomenis apie atitinkamą naudojamą mokėjimo priemonę.

60. Pateikiami išsiųstų ir gautų operacijų duomenys.

61. Įtraukiamos operacijos, kurias vykdant naudojamos Direktyvos (ES) 2015/2366 I priede išvardytos mokėjimo paslaugos ir kurių negalima priskirti prie jokių šiame reglamente išvardytų mokėjimo paslaugų. Dėl to šis suskirstymas apima grynųjų pinigų išėmimą kasoje ir grynųjų pinigų indėlius kasoje. Grynųjų pinigų išėmimas kasoje įtraukiamas kaip išsiųstos kitos mokėjimo paslaugos, o grynųjų pinigų indėliai kasoje įtraukiami kaip gautos kitos mokėjimo paslaugos.

62. Duomenys apie operacijas, inicijuotas pasitelkiant mokėjimo inicijavimo paslaugas, pateikia MIPT ir jie skaidomi į pakategores nuotolinis ir ne nuotolinis inicijavimo kanalas, o kiekvienoje iš šių pakategorių „autentiškumas patvirtintas taikant griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą“ ir „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras „mokėjimo inicijavimo paslaugų“ skaičius yra pakategorių suma. Tas pats taikoma operacijų vertei.

63. Kiekviena operacija priskiriama tik prie vienos pakategorės, t. y. „kredito pervedimai“ ir „kita“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras „mokėjimo inicijavimo paslaugų“ skaičius yra pakategorių suma. Tas pats principas taikomas bendrai operacijų vertei.

64. Tokios operacijos nėra įtraukiamos į „mokėjimo operacijas, kuriose dalyvauja ne PFĮ, iš viso“, nes jos taip pat įtraukiamos pateikiant duomenis apie atitinkamą mokėjimo priemonę, kurią naudojant buvo atlikta operacija.

65. Apima pakategores „kredito operacijos į sąskaitas padarius paprastą įrašą“, „debito operacijos iš sąskaitų padarius paprastą įrašą“ ir „kita“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras „kitų paslaugų (neįtrauktų į Direktyvą (ES) 2015/2366)“ skaičius yra pakategorių suma. Tas pats taikoma operacijų vertei.

66. Į pakategores „kredito operacijos į sąskaitas padarius paprastą įrašą“ ir „debito operacijos iš sąskaitų padarius paprastą įrašą“ įtraukiamos tik operacijos, kurioms nėra išduotas specialus operacijos nurodymas ir kurios vykdomos padarant paprastą įrašą atliekant operaciją į kliento sąskaitą ir (arba) iš jos, t. y. nenaudojant tradicinės mokėjimo paslaugos.

1. Mokėjimo operacijos, kurias kitos sandorio šalies atžvilgiu inicijuoja ne PFĮ arba MPT, jei sandorio šalis yra ne PFĮ. Tai apima:

2. MPT rezidento inicijuotos ir pagal specialų operacijos nurodymą įvykdytos mokėjimo operacijos, t. y. panaudojant mokėjimo priemonę, įtraukiamos į „mokėjimo operacijas, kuriose dalyvauja ne PFĮ“.

3. Lėšų pervedimai tarp sąskaitų tuo pačiu vardu, taip pat tarp skirtingų rūšių sąskaitų įtraukiami pagal naudotą mokėjimo paslaugą. Pervedimai tarp skirtingų rūšių sąskaitų apima, pavyzdžiui, pervedimus iš pervedamojo indėlio į nepervedamojo indėlio sąskaitą.

4. Kalbant apie didmeninio mokėjimo operacijas, skaičiuojama kiekviena atskira mokėjimo operacija.

5. Įtraukiamos užsienio valiuta išreikštos mokėjimo operacijos. Duomenys pateikiami eurais, naudojant ECB valiutos perskaičiavimo kursą arba šioms operacijoms taikytus valiutų kursus.

6. Prireikus nuotolinių ir nenuotolinių operacijų duomenys pateikiami atskirai.

7. Apie mokėjimo operacijas pranešama pateikiant duomenis apie naudojamą mokėjimo paslaugą.

8. Išsiųstų operacijų atveju tarpvalstybinės operacijos yra skaičiuojamos šalyje, kurioje operacija pradėta.

9. Gautų operacijų atveju tarpvalstybinės operacijos yra skaičiuojamos šalyje, kurioje operacija gauta.

10. Tarpvalstybinių kortele grindžiamų mokėjimo operacijų atveju kitos sandorio šalies ir prekybos vieta nurodomos kartu. Nuotoliniu būdu inicijuotų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų atveju duomenys apie išsiųstas mokėjimo operacijas teikiami siekiant nustatyti gaunančio MPT šalį ir šalį, kurioje yra prekybos punktas. Ne nuotoliniu būdu inicijuotų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų atveju, duomenys apie išsiųstas operacijas teikiami siekiant nustatyti gaunančio MPT šalį ir šalį, kurioje yra fizinis terminalas. Nuotoliniu būdu inicijuotų mokėjimo operacijų atveju duomenys apie gautas operacijas teikiami siekiant nustatyti siunčiančio MPT šalį ir šalį, kurioje yra prekybos punktas. Ne nuotoliniu būdu inicijuotų mokėjimo operacijų atveju duomenys apie gautas mokėjimo operacijas teikiami siekiant nustatyti siunčiančio MPT šalį ir šalį, kurioje yra fizinis prekybos punktas.

11. Skirtumas tarp „išsiųstų tarpvalstybinių operacijų“ ir „gautų tarpvalstybinių operacijų“ parodo grynuosius įeinančius arba išeinančius operacijų srautus duomenis teikiančioje šalyje.

12. Lėšų srauto kryptis priklauso nuo naudotos mokėjimo paslaugos ir inicijavimo kanalo:

13. Kiekviena operacija priskiriama tik prie vienos pakategorės, t. y. „inicijuota popierine forma“ arba „inicijuota elektroniniu būdu“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras kredito pervedimų skaičius yra pakategorių suma. Tas pats principas taikomas bendrai kredito pervedimų vertei.

14. Mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjų (MIPT) inicijuoti kredito pervedimai papildomai priskiriami prie pakategorės „inicijuota MIPT“. Tačiau ši pakategorė nėra įtraukiama į bendrą kredito pervedimų skaičių ar į jų bendrą vertę.

15. Operacijos su grynaisiais pinigais, kurie būtų naudojami mokėjimo operacijos pradžioje arba pabaigoje, arba abiem atvejais, naudojantis kredito pervedimo mokėjimo paslauga, taip pat įtraukiamos į kredito pervedimus.

16. Kredito pervedimai, naudojami apmokėti neapmokėtas operacijų sumas kortelėmis su kredito arba atidėto debeto funkcija, taip pat įtraukiami.

17. Kredito pervedimai apima visus bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) kredito pervedimus bei ne SEPA operacijas.

18. Elektroniniu būdu inicijuoti kredito pervedimai toliau skaidomi pagal nuotolinį ir ne nuotolinį autentiškumo patvirtinimo kanalą ir kiekvienoje kategorijoje pagal „autentiškumas patvirtintas taikant griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą“ arba „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras kredito pervedimų skaičius yra pakategorių suma. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

19. Kredito pervedimų duomenys, pateikiami pakategorėje „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“, toliau skaidomi pagal priežastis, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas (t. y. „mažos vertės operacija“, „bekontaktė mažos vertės operacija“, „mokėjimas į savo sąskaitą“, „patikimi gavėjai“, „pasikartojanti operacija“, „neprižiūrimi transporto arba automobilių stovėjimo aikštelių bilietų terminalai“, „saugių įstaigoje sukurtų mokėjimo procesų arba protokolų naudojimas“ ir „operacijos rizikos analizė“). Tais atvejais, kai gali būti taikoma daugiau nei viena išimtis, reikėtų teikti duomenis apie išimtį, kuri buvo pritaikyta. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras „autentiškumo patvirtinimo netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“ atvejų skaičius yra pakategorių suma. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

20. Išsiųstose šalies vidaus operacijose, išsiųstose tarpvalstybinėse operacijose ir gautose tarpvalstybinėse operacijose nurodomos ir SEPA, ir ne SEPA operacijos.

21. Grynųjų pinigų mokėjimai į sąskaitą, naudojant banko formą, neįtraukiami į kredito pervedimus.

22. Įtraukiamas ir vienkartinis, ir periodinis tiesioginis debetas. Periodinio tiesioginio debeto atveju kiekvienas atskiras mokėjimas yra skaičiuojamas kaip viena operacija.

23. Įtraukiamas dėl operacijų, kuriose naudojamos kredito, debeto arba atidėto debeto kortelės, atsirandančiai neapmokėtai sumai apmokėti naudojamas tiesioginis debetas, nes jis yra atskiras mokėjimas, kurį atlieka kortelės turėtojas kortelės išleidėjui.

24. Tiesioginis debetas apima visas SEPA tiesioginio debeto ir ne SEPA tiesioginio debeto operacijas.

25. Tiesioginio debeto operacijos skaidomos į pakategores „sutikimas suteiktas pagal elektroninius įgaliojimus“ ir „sutikimas suteiktas kitokiu būdu“. Šios pakategorės tarpusavyje nepersidengia. Jų suma lygi bendram tiesioginio debeto operacijų skaičiui. Tas pats principas taikomas tiesioginio debeto vertei.

26. Grynųjų pinigų mokėjimai iš sąskaitos, naudojant banko formą, neįtraukiami į tiesioginį debetą.

27. Kortele grindžiamos mokėjimo operacijų MPT rezidentų išduotomis arba aptarnaujamomis kortele grindžiamomis mokėjimo priemonėmis (išskyrus korteles tik su elektroninių pinigų funkcija) duomenys teikiami neatsižvelgiant į mokėjimo prekių ženklo, kurio priemone atlikta mokėjimo operacija, vietą.

28. Išsiųstų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų duomenis pateikia išduodantysis MPT, o gautų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų duomenis – aptarnaujantysis MPT.

29. „Mokėjimo operacijos, kuriose dalyvauja ne PFĮ“ apima kortele grindžiamų mokėjimo operacijų virtualiose prekybos vietose, pvz., internetu arba telefonu, duomenis.

30. Kortele grindžiamos mokėjimo operacijos naudojant kortele grindžiamas mokėjimo priemones taip pat skaidomos į „inicijuotas elektroniniu būdu“ ir „inicijuotas ne elektroninėmis priemonėmis“. Kadangi inicijavimo kanalai tarpusavyje nepersidengia, bendras kortele grindžiamų mokėjimo operacijų skaičius yra inicijavimo kanalų suma. Tas pats principas taikomas bendrai kortele grindžiamų mokėjimo operacijų vertei.

31. Kortele grindžiamos mokėjimo operacijos inicijuotos elektroniniu būdu toliau skaidomos į nuotolinius ir nenuotolinius inicijavimo kanalus, ir kiekviename iš jų kortele grindžiamos mokėjimo operacijų skaičius turėtų būti pateikiamas pagal kortelės funkcijas (pvz., debeto, atidėto debeto ir kredito) ir pagal „autentiškumas patvirtintas taikant griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą“ ir „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“. Bendras kortele grindžiamos mokėjimo operacijų, „inicijuotų elektroniniu būdu“, skaičius yra skirtingų, tarpusavyje nepersidengiančių, kortelių funkcijų suma, kuri taip pat lygi sumai operacijų, kurių autentiškumas patvirtintas taikant griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą ir netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

32. Operacijų, kurių „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“, atveju nurodomos priežastys, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas (t. y. „mažos vertės operacija“, „bekontaktė mažos vertės operacija“, „patikimi gavėjai“, „pasikartojanti operacija“, „neprižiūrimi transporto arba automobilių stovėjimo aikštelių bilietų terminalai“, „saugių įstaigoje sukurtų mokėjimo procesų arba protokolų naudojimas“, „operacijos rizikos analizė“, „pardavėjo inicijuotos operacijos“ ir „kita“). Tais atvejais, kai gali būti taikoma daugiau nei viena išimtis, reikėtų teikti duomenis apie išimtį, kuri buvo pritaikyta. Kadangi griežto autentiškumo patvirtinimo netaikymo priežastys tarpusavyje nepersidengia, bendras „autentiškumo patvirtinimo netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“ atvejų skaičius yra tų priežasčių suma. Tas pats principas taikomas operacijų vertei

33. Mokėjimai tik elektroninių pinigų funkciją turinčiomis kortele grindžiamomis mokėjimo priemonėmis, kurias išleido MPT rezidentai, neįtraukiami.

34. Grynųjų pinigų išėmimo operacijų skaičius turėtų būti pateikiamas pagal kiekvieną kortelės funkciją (pvz., debeto funkcija, atidėto debeto funkcija ir kredito funkcija). Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

35. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

36. Mokėjimo elektroniniais pinigais operacijos suskirstomos pagal nuotolinį ir ne nuotolinį inicijavimo kanalą, o kiekvienoje iš šių pakategorių į „autentiškumas patvirtintas taikant griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą“ ir „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras „mokėjimo elektroniniais pinigais operacijų“ skaičius yra pakategorių suma. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

37. Operacijų duomenys, pateikiami pakategorėje „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“, toliau skaidomi pagal priežastis, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas (t. y. „mažos vertės operacija“, „bekontaktė mažos vertės operacija“, „patikimi gavėjai“, „pasikartojanti operacija“, „neprižiūrimi transporto arba automobilių stovėjimo aikštelių bilietų terminalai“, „saugių įstaigoje sukurtų mokėjimo procesų arba protokolų naudojimas“, „mokėjimas į savo sąskaitą“, „operacijos rizikos analizė“, „pardavėjo inicijuotos operacijos“ ir „kita“.). Tais atvejais, kai gali būti taikoma daugiau nei viena išimtis, reikėtų teikti duomenis apie išimtį, kuri buvo pritaikyta. Kadangi griežto autentiškumo patvirtinimo netaikymo priežastys tarpusavyje nepersidengia, bendras „autentiškumo patvirtinimo netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“ atvejų skaičius yra tų priežasčių suma. Tas pats taikoma operacijų vertei.

38. Išsiųstų pinigų perlaidų duomenis pateikia mokėtojo MPT.

39. Operacijos, susietos su mokėtojo arba gavėjo mokėjimo sąskaita, į pinigų perlaidas neįtraukiamos. Apie tokias operacijas pranešama pateikiant duomenis apie atitinkamą naudojamą mokėjimo priemonę.

40. Operacijos, inicijuotos pasitelkiant mokėjimo inicijavimo paslaugas, suskirstomos pagal nuotolinį ir ne nuotolinį inicijavimo kanalą, o kiekvienoje iš šių pakategorių į „autentiškumas patvirtintas taikant griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą“ ir „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras „mokėjimo inicijavimo paslaugų“ skaičius yra pakategorių suma. Tas pats taikoma operacijų vertei.

41. Kiekviena operacija priskiriama tik prie vienos pakategorės, t. y. „kredito pervedimai“ ir „kita“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendras „mokėjimo inicijavimo paslaugų“ skaičius yra pakategorių suma. Tas pats principas taikomas bendrai operacijų vertei.

42. Tokios operacijos nėra įtraukiamos į „mokėjimo operacijas, kuriose dalyvauja ne PFĮ, iš viso“, nes jos taip pat įtraukiamos pateikiant duomenis apie atitinkamą mokėjimo priemonę, kurią naudojant buvo atlikta operacija.

1. 2.3.1 dalies 1–66 punktai taikomi 5a lentelėje nurodytoms nesąžiningoms operacijoms. Tačiau duomenys apie gautas nesąžiningas mokėjimo operacijas, išskyrus aptarnavimo kortele grindžiamas mokėjimo operacijas, neįtraukiami.

2. Nuo sukčiavimo nustatymo momento mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų pateikti duomenis apie visas nesąžiningas mokėjimo operacijas, pateikdamas kliento skundą ar kitomis priemonėmis, neatsižvelgiant į tai, ar atvejis, susijęs su nesąžininga mokėjimo operacija, buvo išspręstas duomenų pateikimo metu.

3. Be 2.3.1 dalyje paaiškinto duomenų skirstymo į kategorijas, „vienam atsakingam subjektui tenkantys su sukčiavimu susiję nuostoliai“ nurodomi pateikiant duomenis apie nesąžiningus kredito pervedimus, nesąžiningas tiesioginio debeto operacijas, nesąžiningus mokėjimus MPT rezidentų išduotomis kortele grindžiamomis mokėjimo priemonėmis (išskyrus korteles tik su elektroninių pinigų funkcija) ir nesąžiningas elektroninių pinigų operacijas MPT rezidentų išduotais elektroniniais pinigais.

4. „Vienam atsakingam subjektui tenkantys su sukčiavimu susiję nuostoliai“ toliau skaidomi į pakategores „atskaitingasis MPT“, „atskaitingojo MPT MPV“ ir „kita“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendra „vienam atsakingam subjektui tenkančių su sukčiavimu susijusių nuostolių“ vertė yra tų pakategorių suma.

5. „Vienam atsakingam subjektui tenkančių su sukčiavimu susijusių nuostolių“ duomenis pateikia MPT, pranešantis apie nesąžiningą mokėjimo operaciją; jie pateikiami nurodant tik nesąžiningų mokėjimo operacijų vertę. Be to, šie duomenys nurodomi tik dėl išsiųstų operacijų.

6. „Vienam atsakingam subjektui tenkančių su sukčiavimu susijusių nuostolių“ suma nėra lygi visai nesąžiningų operacijų vertei.

7. „Nesąžiningi elektroniniu būdu inicijuoti kredito pervedimai“ toliau skaidomi pagal sukčiavimo kilmę (t. y. „sukčiautojo išduotas mokėjimo nurodymas“, „sukčiautojo pakeistas mokėjimo nurodymas“ ir „sukčiautojo vykdomas manipuliavimas mokėtoju, kad šis išduotų mokėjimo nurodymą“).

8. Duomenys apie sukčiavimo kilmę pateikiami kiekvienoje kredito pervedimo schemoje ir toliau toje kategorijoje suskirstomi į pakategores „autentiškumas patvirtintas taikant griežtą autentiškumo patvirtinimą“ ir „autentiškumo patvirtinimas netaikant griežto autentiškumo patvirtinimo“.

9. Kiekvienu atveju skaidant duomenis sukčiavimo kilmės pakategorės tarpusavyje nepersidengia. Taigi bendras nesąžiningų kredito pervedimų skaičius pagal kredito pervedimo schemas lygus įvairių sukčiavimo kilmės pakategorių sumai. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

10. Nesąžiningas tiesioginis debetas toliau skaidomas pagal sukčiavimo kilmę (t. y. „įgaliojimų nėra / jie negalioja“, „manipuliavimas įgaliojimais“ ir „manipuliavimas mokėtoju“).

11. 11. Sukčiavimo kilmė nurodoma kiekvienai tiesioginio debeto schemai, o schemos viduje šie duomenys skaidomi į pakategores „sutikimas suteiktas pagal elektroninius įgaliojimus“ ir „sutikimas suteiktas kitokiu būdu“.

12. 12. Kiekvienu atveju skaidant duomenis sukčiavimo kilmės pakategorės tarpusavyje nepersidengia. Taigi bendras nesąžiningo tiesioginio debeto operacijų, suskirstytų pagal tiesioginio debeto schemą skaičius lygus įvairių sukčiavimo kilmės pakategorių sumai. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

13. Nesąžiningos kortele grindžiamos mokėjimo operacijos toliau skaidomos pagal sukčiavimo kilmę („sukčiautojo pakeistas mokėjimo nurodymas“„manipuliavimas mokėtoju, kad šis atliktų mokėjimą kortele“ ir „sukčiautojo išduotas mokėjimo nurodymas“, kuris toliau skirstomas į „prarasta ar pavogta kortelė“, „kortelė negauta“, „padirbta kortelė“, „kortelės duomenų vagystė“ ir „kita“).

14. Sukčiavimo kilmė nurodoma kiekvienai CPS duomenis skaidant į pakategores „autentiškumas patvirtintas taikant griežtą autentiškumo patvirtinimą“ ir „autentiškumo patvirtinimas netaikant griežto autentiškumo patvirtinimo“.

15. Kiekvienu atveju skaidant duomenis sukčiavimo kilmės pakategorės tarpusavyje nepersidengia. Taigi bendras nesąžiningų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų skaičius pagal PCS lygus įvairių sukčiavimo kilmės pakategorių sumai. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

16. Nesąžiningas grynųjų pinigų išėmimas toliau skaidomas pagal sukčiavimo kilmę (t.y. „manipuliavimas mokėtoju, kad šis atliktų grynųjų pinigų išėmimą“ ir „sukčiautojo duotas mokėjimo nurodymas“, kuris toliau skirstomas į „prarasta ar pavogta kortelė“, „kortelė negauta“, „padirbta kortelė“ ir „kita“). Sukčiavimo kilmė, nurodoma kiekvienai PCS, tarpusavyje nepersidengia. Taigi bendras nesąžiningo grynųjų pinigų išėmimo operacijų skaičius pagal PCS lygus įvairių sukčiavimo kilmės pakategorių sumai. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

17. Nesąžiningos mokėjimo elektroniniais pinigais operacijos toliau skaidomos pagal sukčiavimo kilmę (t.y. „sukčiautojo pakeistas mokėjimo nurodymas“„manipuliavimas mokėtoju, kad šis atliktų mokėjimą elektroniniais pinigais“ ir „sukčiautojo išduotas mokėjimo nurodymas“, kuris toliau skirstomas į „prarasta ar pavogta elektroninių pinigų kortelė“, „elektroninių pinigų kortelė negauta“, „padirbta elektroninių pinigų kortelė“, „kortelės duomenų vagystė“ ir „neteisėta operacija su elektroninių pinigų sąskaita“).

18. Duomenys apie sukčiavimo kilmę pateikiami pagal nuotoliniu ir ne nuotoliniu būdu inicijuotas mokėjimo operacija ir kiekvienoje kategorijoje toliau skaidant į pakategores „autentiškumas patvirtintas taikant griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą“ ir „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“.

19. Kiekvienu atveju skaidant duomenis sukčiavimo kilmės pakategorės tarpusavyje nepersidengia. Taigi bendras nesąžiningų mokėjimo elektroniniais pinigais operacijų skaičius lygus įvairių sukčiavimo kilmės pakategorių sumai. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

1. 2.3.2 dalies 1–42 punktai taikomi 5b lentelėje nurodytoms nesąžiningoms operacijoms.

2. Nuo sukčiavimo nustatymo momento mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų pateikti duomenis apie visas nesąžiningas mokėjimo operacijas, pateikdamas kliento skundą ar kitomis priemonėmis, neatsižvelgiant į tai, ar atvejis, susijęs su nesąžininga mokėjimo operacija, buvo išspręstas duomenų pateikimo metu.

3. Be 2.3.2 dalyje paaiškinto duomenų skaidymo į kategorijas, „vienam atsakingam subjektui tenkantys su sukčiavimu susiję nuostoliai“ nurodomi pateikiant duomenis apie nesąžiningus kredito pervedimus, nesąžiningas tiesioginio debeto operacijas, nesąžiningus mokėjimus MPT rezidentų išduotomis kortele grindžiamomis mokėjimo priemonėmis (išskyrus operacijas elektroniniais pinigais) ir nesąžiningas elektroninių pinigų operacijas MPT rezidentų išduotais elektroniniais pinigais.

4. „Vienam atsakingam subjektui tenkantys su sukčiavimu susiję nuostoliai“ toliau skaidomi į pakategores „atskaitingasis MPT“, „atskaitingojo MPT MPV“ ir „kita“. Kadangi pakategorės tarpusavyje nepersidengia, bendra „vienam atsakingam subjektui tenkančių su sukčiavimu susijusių nuostolių“ vertė yra tų pakategorių suma.

5. „Vienam atsakingam subjektui tenkančių su sukčiavimu susijusių nuostolių“ duomenis pateikia MPT, pranešantis apie nesąžiningą mokėjimo operaciją; jie pateikiami nurodant tik nesąžiningų operacijų vertę. Be to, šie duomenys nurodomi tik dėl išsiųstų operacijų.

6. „Vienam atsakingam subjektui tenkančių su sukčiavimu susijusių nuostolių“ suma nėra lygi visai nesąžiningų operacijų vertei.

7. „Nesąžiningi kredito pervedimai“ toliau skaidomi pagal sukčiavimo kilmę (t. y. „sukčiautojo išduotas mokėjimo nurodymas“, „sukčiautojo pakeistas mokėjimo nurodymas“ ir „sukčiautojo vykdomas manipuliavimas mokėtoju, kad šis išduotų mokėjimo nurodymą“).

8. Duomenys apie sukčiavimo kilmę toliau skaidomi į pakategores „autentiškumas patvirtintas taikant griežtą autentiškumo patvirtinimą“ ir „autentiškumo patvirtinimas netaikant griežto autentiškumo patvirtinimo“.

9. Kiekvienu atveju skaidant duomenis sukčiavimo kilmės pakategorės tarpusavyje nepersidengia. Taigi bendras nesąžiningų kredito pervedimų skaičius lygus įvairių sukčiavimo kilmės pakategorių sumai. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

10. Nesąžiningas tiesioginis debetas toliau skaidomas pagal sukčiavimo kilmę (t. y. „įgaliojimų nėra / jie negalioja“ ir „manipuliavimas mokėtoju“).

11. Sukčiavimo kilmės duomenys pateikiami skaidant juos į pakategores „sutikimas suteiktas pagal elektroninius įgaliojimus“ ir „sutikimas suteiktas kitokiu būdu“.

12. Kiekvienu atveju skaidant duomenis sukčiavimo kilmės pakategorės tarpusavyje nepersidengia. Taigi bendras tiesioginio nesąžiningų debeto operacijų skaičius lygus įvairių sukčiavimo kilmės pakategorių sumai. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

13. Nesąžiningos kortele grindžiamos mokėjimo operacijos toliau skaidomos pagal sukčiavimo kilmę (t.y. „sukčiautojo pakeistas mokėjimo nurodymas“„manipuliavimas mokėtoju, kad šis atliktų kortele grindžiamą mokėjimo operaciją“ ir „sukčiautojo išduotas mokėjimo nurodymas“, kuris toliau skirstomas į „prarasta ar pavogta kortelė“, „kortelė negauta“, „padirbta kortelė“, „kortelės duomenų vagystė“ ir „kita“).

14. Sukčiavimo kilmės duomenys pateikiami skaidant juos į pakategores „autentiškumas patvirtintas taikant griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą“ ir „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“.

15. Kiekvienu atveju skaidant duomenis sukčiavimo kilmės pakategorės tarpusavyje nepersidengia. Taigi bendras mokėjimų kortele skaičius lygus įvairių sukčiavimo kilmės pakategorių sumai. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

16. Nesąžiningas grynųjų pinigų išėmimas toliau skaidomas pagal sukčiavimo kilmę („manipuliavimas mokėtoju, kad šis atliktų grynųjų pinigų išėmimą“ ir „sukčiautojo išduotas mokėjimo nurodymas“, kuris toliau skirstomas į „prarasta ar pavogta kortelė“, „kortelė negauta“, „padirbta kortelė“ ir „kita“).

17. Sukčiavimo kilmės duomenys pateikiami skaidant juos į pakategores „autentiškumas patvirtintas taikant griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą“ ir „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“.

18. Kiekvienu atveju skaidant duomenis sukčiavimo kilmės pakategorės tarpusavyje nepersidengia. Taigi bendras nesąžiningas grynųjų pinigų išėmimo operacijų skaičius lygus įvairių sukčiavimo kilmės pakategorių sumai. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

19. Nesąžiningos mokėjimo elektroniniais pinigais operacijos toliau skaidomos pagal sukčiavimo kilmę (t. y. „sukčiautojo pakeistas mokėjimo nurodymas“, „manipuliavimas mokėtoju, kad šis atliktų mokėjimą elektroniniais pinigais“ ir „sukčiautojo išduotas mokėjimo nurodymas“, kuris toliau skaidomas į „prarasta ar pavogta elektroninių pinigų kortelė“, „elektroninių pinigų kortelė negauta“, „padirbta elektroninių pinigų kortelė, „kortelės duomenų vagystė“ ir „neautorizuota elektroninių pinigų sąskaitos operacija“).

20. Duomenys apie sukčiavimo kilmę pateikiami suskaidyti į pakategores „autentiškumas patvirtintas taikant griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą“ ir „autentiškumas patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo“.

21. Kiekvienu atveju skaidant duomenis sukčiavimo kilmės pakategorės tarpusavyje nepersidengia. Taigi bendras nesąžiningų mokėjimo elektroniniais pinigais operacijų skaičius lygus įvairių sukčiavimo kilmės pakategorių sumai. Tas pats principas taikomas operacijų vertei.

1. Visi rodikliai šioje lentelėje apima mokėjimo operacijas grynaisiais pinigais arba jų nenaudojant fiziniame (ne virtualiame) terminale.

2. MPT rezidentai teikia informaciją apie visas terminaluose aptarnautas mokėjimo operacijas.

3. MPT rezidentai teikia informaciją apie visas mokėjimo operacijas MPT išduotomis kortelėmis terminaluose, kuriuose operacijas aptarnauja MPT nerezidentai.

4. Duomenų apie mokėjimo operacijas terminaluose, kuriuose operacijas aptarnauja MPT filialai arba patronuojamosios bendrovės užsienyje, patronuojantysis MPT neteikia.

5. Operacijos pagal terminalo rūšį suskirstytos į tris skirtingas kategorijas pagal MPT rezidavimo vietą. Kategorijos toliau nurodytuose punktuose a ir b skaičiuojamos aptarnaujančiojo teikėjo pusėje, o kategorija c punkte skaičiuojama išduodančiojo subjekto pusėje:

6. 5 punkto a, b ir c papunkčiuose nurodytos pakategorės turėtų būti nesumuojamos.

7. Šioje lentelėje geografinis suskirstymas grindžiamas terminalo buvimo vieta.

8. „Mokėjimo operacijos elektroninių pinigų kortelėmis su elektroninių pinigų funkcija“ apima ir operacijas kortelėmis, kuriose elektroniniai pinigai gali būti laikomi tiesiogiai, ir kortelėmis, kuriomis galima tiesiogiai prieiti prie elektroninių pinigų, laikomų elektroninių pinigų sąskaitose.

9. „Grynųjų pinigų išmokėjimo POS terminaluose“ atveju, kai duomenų apie grynųjų pinigų išmokėjimą POS terminaluose atskirti neįmanoma, jie nurodomi kaip „POS operacijos“.

10. „Grynųjų pinigų indėlis kasoje“ apima grynuosius pinigus, kurie yra MPT dienos ar nakties saugykloje ir skirti įskaityti į MPT sąskaitą. Šios operacijos nėra, griežtai kalbant, mokėjimai: grynieji pinigai tiesiog pakeičiami lėšomis sąskaitoje.

11. „Grynųjų pinigų išėmimas kasoje“ nėra, griežtai kalbant, mokėjimai: lėšos sąskaitoje tiesiog pakeičiamos grynaisiais pinigais.

1. Šioje lentelėje nurodomas mokėjimo sistemos dalyvių (neatsižvelgiant į jų vietą) skaičius, rūšis ir institucinis sektorius ir duomenis apie juos teikia mokėjimo sistemos operatorius.

2. Rodiklis „dalyvių skaičius“ yra dviejų tarpusavyje nepersidengiančių pakategorių „tiesioginiai dalyviai“ ir „netiesioginiai dalyviai“ suma.

3. Rodiklis „tiesioginiai dalyviai“ yra trijų tarpusavyje nepersidengiančių pakategorių „kredito įstaigos“, „centrinis bankas“ ir „kiti tiesioginiai dalyviai“ suma.

4. Rodiklis „kiti tiesioginiai dalyviai“ yra keturių tarpusavyje nepersidengiančių pakategorių „viešoji administracija“, „tarpuskaitos ir atsiskaitymo organizacijos“, „kitos finansų įstaigos“ ir „kita“.

1. Šioje lentelėje nurodomos mokėjimo sistemoje apdorotos mokėjimo operacijos, suskirstytos pagal didelės vertės ir mažmeninių mokėjimų sistemas, ir duomenis apie jas teikia mokėjimo sistemos operatorius.

2. MPT mokėjimo operacijų duomenys jų pačių sąskaitose teikiami kaip atitinkami šios lentelės rodikliai.

3. Mokėjimo sistemos, kurioje kita mokėjimo sistema, pavyzdžiui, išorinė mokėjimo sistema, atsiskaito už savo pozicijas, taikomi šie principai:

4. Kiekviena mokėjimo operacija skaičiuojama tik vieną kartą siunčiančio dalyvio pusėje, t. y. mokėtojo sąskaitos debetavimas ir gavėjo sąskaitos kreditavimas neskaičiuojami atskirai. Nurodyta pirmesnėje 2.3 dalyje apie lėšų srautus.

5. Daugybinių kredito pervedimų, t. y. didmeninių mokėjimų atveju, skaičiuojamas kiekvienas mokėjimo elementas.

6. Užskaitos sistemų atveju teikiami duomenys apie mokėjimo operacijos bendrąjį skaičių ir vertę, o ne rezultatus po užskaitos.

7. Mokėjimo sistemos išskiria ir teikia duomenis apie vidaus ir tarpvalstybines operacijas atsižvelgiant į siunčiančių ir gaunančių dalyvių rezidavimo vietą. Klasifikavimas „vidaus operacijos“ arba „tarpvalstybinės operacijos“ atspindi dalyvaujančių šalių buvimo vietą.

8. Kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo, tarpvalstybinės operacijos skaičiuojamos šalyje, kurioje operacija pradedama.

9. Apie ATM inicijuotas operacijas pranešama pateikiant duomenis suskirstyme apie naudojamą atitinkamą mokėjimo paslaugą.

10. Rodiklis „kortele grindžiamos mokėjimo priemonės“ apima visas mokėjimo operacijas, apdorotas mokėjimo sistemoje, nepriklausomai nuo to, kur buvo išleista ar naudojama kortele grindžiama mokėjimo priemonė.

11. Panaikintos mokėjimo operacijos neįtraukiamos. Operacijos, kurių atžvilgiu vėliau atliekama atmetimo operacija, įtraukiamos.

1. 2.3.1 dalies 1–66 punktai taikomi 9 lentelėje nurodytoms operacijoms, išskyrus 11 punktą. 9 lentelėje duomenys apie nuotoliniu būdu inicijuotas tarpvalstybines kortele grindžiamas mokėjimo operacijas pateikiami siekiant identifikuoti šalį, kurioje yra prekybos vieta, o duomenys apie ne nuotoliniu būdu inicijuotas tarpvalstybines kortele grindžiamas mokėjimo operacijas pateikiami, siekiant identifikuoti šalį, kurioje yra fizinis terminalas.

2. Mokėjimo MPT rezidentų išduotomis kortele grindžiamomis mokėjimo priemonėmis (išskyrus korteles tik su elektroninio mokėjimo funkcija) kortele grindžiamų mokėjimo operacijų duomenys teikiami neatsižvelgiant į mokėjimo prekių ženklo, kurio kortele atlikta mokėjimo operacija, vietą.

3. Išsiųstų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų duomenis pateikia išduodantysis MPT.

4. Kortele grindžiamos mokėjimo operacijos taip pat apima duomenis apie kortele grindžiamas mokėjimo operacijas virtualiose prekybos vietose, pvz., internetu arba telefonu.

5. Kortele grindžiamos mokėjimo operacijos naudojant kortele grindžiamas mokėjimo priemones taip pat skaidomos į pakategorę „inicijuotos elektroniniu būdu“, kuri toliau skaidoma į inicijuotas nuotoliniu būdu ir inicijuotas ne nuotoliniu būdu. Pakategorės tarpusavyje persidengia.

6. „Elektroniniu būdu inicijuotų“ operacijų, tiek nuotolinių, tiek nenuotolinių operacijų, atveju nurodomas pardavėjo kategorijos kodas (MCC), jeigu jis žinomas atskaitingajam agentui.