+II PRIEDAS APRAŠAI
---+1 DALIS
---+2. Kai kurias priemonių kategorijas reikalaujama paskirstyti pagal terminą. Tai taikoma: a) …
---+3. Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. …
---+1. A lentelėje pateikiamas išsamus standartinis sektorių sąrašas, kurį nacionaliniai centriniai …
---+2 DALIS

II PRIEDAS APRAŠAI

II PRIEDAS

APRAŠAI

1. Apžvalga

,
Pavadinimas Reguliavimas
1 DALIS

1 DALIS

Priemonių kategorijų aprašai

2. Kai kurias priemonių kategorijas reikalaujama paskirstyti pagal terminą. Tai taikoma: a) …

2.

Kai kurias priemonių kategorijas reikalaujama paskirstyti pagal terminą. Tai taikoma:

a)

pradiniam terminui, t. y. terminui išleidimo metu, arba nustatytam finansinės priemonės tarnavimo laikotarpiui, kai priemonę leidžiama atpirkti tik šiam laikotarpiui pasibaigus, pvz., skolos vertybiniams popieriai, arba laikotarpiui, kai iki jo pabaigos leidžiama atpirkti tik sumokant nuobaudą, pvz., kai kurie indėliai, arba

b)

likusiam terminui, t. y. likusiam finansinės priemonės tarnavimo laikotarpiui ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, kai priemonę leidžiama atpirkti tik šiam laikotarpiui pasibaigus, pvz., skolos vertybiniams popieriai, arba laikotarpiui, kai iki jo pabaigos leidžiama atpirkti tik sumokant tam tikrą nuobaudą, pvz., kai kurie indėliai.

3. Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. …

3.

Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. Reikalavimas yra perleidžiamasis, jei vienetas gali paprastai perduoti savo nuosavybės teises kitam vienetui, jas perleisdamas ar patvirtindamas, arba jei reikalavimą galima atsverti kitu sandoriu, pvz., išvestinių finansinių priemonių atveju. Iš esmės bet kokia finansine priemone galima prekiauti, tačiau perleidžiamosiomis priemonėmis prekiaujama organizuotose biržose arba nebiržiniais sandoriais, nors faktinė prekyba nėra būtina perleidžiamumo sąlyga.

A lentelė

Draudimo bendrovių (DB) turto ir įsipareigojimų priemonių kategorijų aprašas

TURTAS

Priemonės kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

1.

Užsienio valiuta ir indėliai

Turimi eurų ir užsienio valiutų banknotai ir monetos, esantys apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams atlikti, ir DB indėliai pinigų finansų įstaigose (PFĮ). Jie gali apimti vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius, įspėjamojo laikotarpio indėlius ir reikalavimus pagal atvirkštinio atpirkimo sandorius arba vertybinius popierius, paskolintus už grynųjų pinigų įkaitą.

1.1

Pervedamieji indėliai

Pervedamieji indėliai yra indėliai, kuriuos pagal pareikalavimą galima tiesiogiai pervesti, siekiant atlikti mokėjimus kitiems ūkio subjektams įprastai naudojamomis mokėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, kredito pervedimu ir tiesioginiu debetu, taip pat galbūt kreditine arba debetine kortele, el. pinigų sandoriais, čekiais arba panašiomis priemonėmis be ilgo uždelsimo, apribojimo arba baudos. Pervedamiesiems indėliams nepriskiriami tie indėliai, kuriuos galima naudoti tik grynųjų pinigų išėmimui, ir (arba) indėliai, iš kurių lėšos gali būti paimtos arba pervestos tik per kitą to paties savininko sąskaitą.

2.

Skolos vertybiniai popieriai

Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose. Jie taip pat gali būti užskaityti rinkoje priešpriešiniais sandoriais, ir turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių institucijos emitentės atžvilgiu.

Ši priemonių kategorija apima:

—

turimus vertybinius popierius, suteikiančius turėtojui nesąlygišką teisę į nustatyto dydžio arba sutartiniu būdu apibrėžtas pajamas, gaunamas atkarpos mokėjimų ir (arba) nurodytos nustatytos sumos forma nustatytą dieną arba dienomis arba nuo dienos, nustatytos išleidimo metu,

—

paskolas, kurios tampa perleidžiamos organizuotoje rinkoje, t.y. paskolas, kuriomis prekiaujama, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo, dažno finansinio turto kotiravimo, pvz., pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų, įrodymus. Jei šie kriterijai neįvykdomi, paskolos turėtų būti priskiriamos 3 priemonių kategorijai „Paskolos“ (taip pat žr. „paskolas, kuriomis prekiaujama“ toje pačioje kategorijoje),

—

subordinuotą skolą skolos vertybinių popierių forma (taip pat žr. „subordinuotą skolą paskolų forma“ 3 priemonių kategorijoje „Paskolos“).

Vertybinių popierių skolinimo operacijų metu paskolinti arba pagal atpirkimo sutartis parduoti vertybiniai popieriai ir toliau apskaitomi pradinio savininko balanse (ir neturi būti įrašomi laikinai juos įsigijusios atitiktinės šalies balanse), jeigu yra tvirtai įsipareigojama atlikti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti. Jei laikinai įsigijusi atitiktinė šalis parduoda gautus vertybinius popierius, pardavimas įrašomas kaip tiesioginis sandoris su vertybiniais popieriais ir įrašomas laikinai įsigijusios atitiktinės šalies balanse kaip neigiama vertybinių popierių portfelio pozicija.

3.

Paskolos

Pagal šią atskaitomybės sistemą šią kategoriją sudaro DB skolininkams paskolintos lėšos arba DB įgytos paskolos, patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nepatvirtintos dokumentais.

Tai apima šiuos straipsnius:

—

turimus neperleidžiamuosius vertybinius popierius: turimus neperleidžiamuosius skolos vertybinius popierius, kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose,

—

paskolas, kuriomis prekiaujama: paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis, klasifikuojamos kategorijoje „paskolos“, jeigu nėra prekybos antrinėje rinkoje įrodymų. Kitu atveju jos priskiriamos skolos vertybiniams popieriams (3 priemonių kategorijos),

—

subordinuotąją skolą paskolų forma: subordinuotosios skolos priemonės yra papildomas reikalavimas institucijai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą, pvz., indėlius ir (arba) paskolas, turinčius reikalavimus; dėl to jos turi kai kurias nuosavybės priemonių ypatybes. Statistikos tikslais subordinuotoji skola turi būti klasifikuojama kaip „paskolos“ arba kaip „skolos vertybiniai popieriai“, atsižvelgiant į priemonės pobūdį. Kai DB turima visų formų subordinuotoji skola statistikos tikslais išreiškiama nurodant vieną skaičių, ji turi būti klasifikuojama kategorijoje „skolos vertybiniai popieriai“, kadangi subordinuotąją skolą daugiausia sudaro skolos vertybiniai popieriai, o ne paskolos,

—

reikalavimus pagal atvirkštinio atpirkimo sandorius arba vertybinius popierius, paskolintus už grynųjų pinigų įkaitą: grynųjų pinigų, sumokėtų už atskaitingųjų agentų nupirktus vertybinius popierius konkrečia kaina pagal tvirtą įsipareigojimą perparduoti šiuos ar panašius vertybinius popierius nustatyta kaina nustatytą dieną ateityje atitiktinys arba vertybinių popierių skolinimas už grynųjų pinigų įkaitą.

Į šią kategoriją neįtraukiamas turtas DB paskolų forma (kurias apima 1 kategorija).

3.1

Indėlių garantijos, susijusios su perdraudimo veikla

Perdraudimo įmonių indėliai kaip įkaitas už DB, kurios yra perdraudėjo įmonės perdraudimo sandoriuose.

4.

Nuosavybės priemonės

Finansinis turtas, reiškiantis nuosavybės teises bendrovėse ir kvazibendrovėse. Šis finansinis turtas jo turėtojams paprastai suteikia teisę į bendrovių ar kvazibendrovių pelno dalį ir į jų grynojo turto dalį likvidavimo atveju.

Ši kategorija apima biržines ir nebiržines akcijas bei kitas nuosavybės priemones.

Nuosavybės vertybiniams popieriams, paskolintiems vykdant vertybinių popierių skolinimo veiklą arba parduotiems pagal atpirkimo sutartį, taikomos 2 kategorijoje „skolos vertybiniai popieriai“ nustatytos taisyklės.

4.1

Biržinės akcijos

Nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Birža gali būti pripažinta vertybinių popierių birža arba bet kokios kitos formos antrinė rinka. Biržinės akcijos taip pat vadinamos „kotiruojamomis akcijomis“.

4.2

Nebiržinės akcijos

Nebiržinės akcijos – nuosavybės vertybiniai popieriai, neįtraukti į biržos prekybos sąrašus.

4.3

Kitos nuosavybės priemonės

Kitos nuosavybės priemonės apima visas nuosavybės priemonių formas, išskyrus biržines ir nebiržines akcijas.

5.

Investicinių fondų akcijos (vienetai)

Ši kategorija apima turimas į ECB PFĮ ir investicinių fondų (IF) sąrašą statistikos tikslais įtrauktų pinigų rinkos fondų (PRF) ir ne PRF investicinių fondų (t. y. investicinių fondų, išskyrus PRF) išleistas akcijas ar vienetus.

5.1

PRF akcijos (vienetai)

Turimos PRF išleistos akcijos ar vienetai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 2 straipsnyje.

5.2

Ne PRF akcijos (vienetai)

Turimos IF, išskyrus PRF, išleistos akcijos ar vienetai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 1 straipsnyje.

6.

Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės yra finansinės priemonės, susietos su konkrečia finansine priemone, rodikliu ar žaliava, pagal kurias finansų rinkose galima atskirai prekiauti konkrečia finansų rizika.

Ši kategorija apima:

—

pasirinkimo sandorius,

—

variantus,

—

ateities sandorius,

—

išankstinius sandorius,

—

apsikeitimo sandorius,

—

kredito išvestines finansines priemones.

Išvestinės finansinės priemonės balanse apskaitomos bendrąja rinkos verte. Atskiros išvestinių priemonių sutartys, turinčios teigiamą rinkos vertę, apskaitomos balanso turto pusėje, o sutartys, turinčios neigiamą rinkos vertę, – balanso įsipareigojimų pusėje.

Bendrieji būsimieji įsipareigojimai, atsirandantys iš išvestinių priemonių sutarčių, neturėtų būti apskaitomi kaip balanso straipsniai.

Ši kategorija neapima išvestinių finansinių priemonių, kurios nėra apskaitomos balanse pagal nacionalines taisykles.

7.

Ne gyvybės draudimo techniniai rezervai

DB finansiniai reikalavimai perdraudėjo įmonėms pagal gyvybės ir ne gyvybės perdraudimo liudijimus.

8.

Nefinansinis turtas

Materialusis ir nematerialusis turtas, išskyrus finansinį turtą.

Šiai kategorijai priskiriamas būstas, kiti pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, vertybės, intelektinės nuosavybės produktai, pvz., kompiuterių programinė įranga ir duomenų bazės.

9.

Likęs turtas

Tai yra likusio turto kategorija balanse, apibrėžiamas kaip „kitur neįtrauktas turtas“. NCB gali reikalauti teikti duomenis apie į šią kategoriją įtrauktas konkrečias subpozicijas. Likęs turtas gali apimti:

—

gautinus dividendus,

—

sukauptus gautinus nuompinigius,

—

gautinus draudimo reikalavimus,

—

gautinas sumas, nesusijusias su pagrindine DB veikla.


ĮSIPAREIGOJIMAI

Priemonių kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

10.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

DB išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės priemones, kurios paprastai yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama antrinėse rinkose arba kurios gali būti užskaitytos rinkoje priešpriešiniais sandoriais, ir turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių institucijos emitentės atžvilgiu.

11.

Gautos paskolos

DB kreditoriams mokėtinos sumos, išskyrus sumas, susijusias su perleidžiamųjų vertybinių popierių išleidimu. Šią kategoriją sudaro:

—

paskolos: paskolos, suteiktos DB, kurios yra patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nėra patvirtintos dokumentais,

—

atpirkimo sandoriai ir atpirkimo pobūdžio operacijos su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, gautų už vertybinius popierius, DB parduotus nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant atpirkti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, atitiktinys. DB gautos sumos už vertybinius popierius, perleistus trečiajai šaliai („laikinai įsigyjančiai šaliai“), turi būti įrašomos čia, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas įvykdyti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti. Tai reiškia, kad DB operacijos metu išlaiko tų vertybinių popierių riziką ir naudą,

—

pinigų įkaitas, gautas už vertybinių popierių skolinimą: sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai vertybinių popierių skolinimo už pinigų įkaitą forma,

—

pinigų įkaitas, gautas vykdant veiklą, susijusią su laikinu aukso perleidimu už įkaitą.

11.1

Indėlių garantijos, susijusios su perdraudimo veikla

Perdraudėjo įmonių gauti indėliai kaip įkaitas iš perdraudimo įmonių.

12.

Nuosavybės priemonės

Žr. 4 kategoriją.

12.1

Biržinės akcijos

Žr. 4.1 kategoriją.

12.2

Nebiržinės akcijos

Žr. 4.2 kategoriją.

12.3

Kitos nuosavybės priemonės

Žr. 4.3 kategoriją.

13.

Draudimo techniniai rezervai

DB turima kapitalo vertė jos draudėjų būsimiems draudimo reikalavimams tenkinti.

13.1

Gyvybės draudimo techniniai rezervai

DB turima kapitalo vertė jos gyvybės draudimo draudėjų būsimiems draudimo reikalavimams tenkinti.

13.1.1

iš jų: gyvybės draudimo techniniai rezervai, susiję su vienetais

DB turima kapitalo vertė jos gyvybės draudimo draudėjų, susijusių su vienetais, būsimiems draudimo reikalavimams tenkinti. Būsimi draudėjo reikalavimai pagal gyvybės draudimo sutartį, susijusią su vienetu, priklauso nuo turto grupės, į kurią yra investuotos draudėjo lėšos, veiklos rezultatų.

13.1.2

iš jų: gyvybės draudimo techniniai rezervai, nesusiję su vienetais

DB turima kapitalo vertė jos gyvybės draudimo draudėjų, nesusijusių su vienetais, būsimiems draudimo reikalavimams tenkinti. Būsimi draudėjo reikalavimai pagal gyvybės draudimo sutartį, nesusijusią su vienetu, nepriklauso nuo bet kokios apibrėžtos turto grupės veiklos rezultatų.

13.1.3

iš jų: teisė į pensiją

DB turima kapitalo vertė jos pensijų sistemų būsimiems reikalavimams tenkinti. Ši kategorija taikoma tik profesinių pensijų planams. Į šią kategoriją nepatenka asmeniniai pensijų planai, nesusiję su darbo santykiais.

13.1.3.1

Teisė į pensiją, iš jos: apibrėžtų įnašų sistemos

DB turima kapitalo vertė jos apibrėžtų įnašų sistemos draudėjų būsimiems draudimo reikalavimams tenkinti.

Apibrėžtų įnašų sistemoje mokamos išmokos priklauso nuo pensijos sistemos įgyto turto veiklos rezultatų. Apibrėžtų įnašų sistemos įsipareigojimas reiškiamas dabartine fondo turto rinkos verte.

13.1.3.2

Teisė į pensiją, iš jos: apibrėžtų išmokų sistemos

DB turima kapitalo vertė jos apibrėžtų išmokų sistemos draudėjų būsimiems draudimo reikalavimams tenkinti.

Apibrėžtų išmokų pensijų sistemoje dalyvaujantiems darbuotojams pažadėtų pensijos išmokų lygis nustatomas pagal iš anksto suderintą formulę. Apibrėžtų išmokų pensijos sistemos įsipareigojimas yra lygus dabartinei žadamų išmokų vertei.

13.1.3.3

Teisė į pensiją, iš jos: mišrios sistemos

DB turima kapitalo vertė jos sistemų, jungiančių apibrėžtų įnašų ir apibrėžtų išmokų elementus, būsimiems draudimo reikalavimams tenkinti.

13.2

Ne gyvybės draudimo techniniai rezervai

DB turima kapitalo vertė jos ne gyvybės draudimo draudėjų būsimiems reikalavimams tenkinti.

13.2.1

Gydymo išlaidų draudimas

Gydymo išlaidų draudimo įsipareigojimai, kai pagrindinė veikla nėra vykdoma panašiu techniniu pagrindu, kaip gyvybės draudimo veikla, išskyrus įsipareigojimus, patenkančius į 13.2.3 veiklos sritį.

13.2.2

Pajamų apsaugos draudimas

Pajamų apsaugos draudimo įsipareigojimai, kai pagrindinė veikla nėra vykdoma panašiu techniniu pagrindu, kaip gyvybės draudimo veikla, išskyrus įsipareigojimus, patenkančius į 13.2.3 veiklos sritį.

13.2.3

Darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Sveikatos draudimo įsipareigojimai, susiję su nelaimingais atsitikimais darbe, sužalojimais darbe ir profesinėmis ligomis, kai pagrindinė veikla nėra vykdoma panašiu techniniu pagrindu, kaip gyvybės draudimo veikla.

13.2.4

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas

Draudimo įsipareigojimai, apimantys atsakomybę už sausumos transporto priemonių naudojimą (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).

13.2.5

Kitas transporto priemonių draudimas

Draudimo įsipareigojimai, apimantys nuostolius arba žalą, padarytą sausumos transporto priemonėms (įskaitant geležinkelio transporto priemones).

13.2.6

Jūrų, aviacijos ir transporto draudimas

Draudimo įsipareigojimai, apimantys nuostolius arba žalą, padarytą jūrų, ežerų, upių ir kanalų laivams, orlaiviams, ir nuostolius arba žalą, padarytą vežamiems kroviniams ar bagažui, nepaisant gabenimo formos. Draudimo įsipareigojimai, apimantys atsakomybę už orlaivių ar laivų naudojimą jūroje, ežeruose, upėse ar kanaluose (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).

13.2.7

Turto draudimas nuo gaisro ir kitos žalos

Draudimo įsipareigojimai, apimantys nuostolius arba žalą, padarytą turtui, išskyrus įsipareigojimus, patenkančius į 13.2.5 ir 13.2.6 veiklos sritis, dėl gaisro, sprogimo, gaivalo, įskaitant audrą, krušą ar šalną, branduolinės energijos, dirvožemio nusėdimo ir bet kokių įvykių, pvz., vagystės.

13.2.8

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas

Draudimo įsipareigojimai, apimantys visus įsipareigojimus, išskyrus įsipareigojimus, patenkančius į 13.2.4 ir 13.2.6 veiklos sritis.

13.2.9

Kredito ir laidavimo draudimas

Draudimo įsipareigojimai, apimantys nemokumą, eksporto kreditą, kredito įmoką, įkeitimą, žemės ūkio kreditą ir tiesioginį bei netiesioginį laidavimą.

13.2.10

Teisinių išlaidų draudimas

Draudimo įsipareigojimai, apimantys teisines išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

13.2.11

Pagalba

Draudimo įsipareigojimai, apimantys pagalbą asmenims, patyrusiems sunkumų kelionės metu, išvykus toli nuo namų ar įprastinės gyvenamosios vietos.

13.2.12

Įvairūs finansiniai nuostoliai

Draudimo įsipareigojimai, kurie apima užimtumo riziką, pajamų nepakankamumą, blogą orą, išmokų netekimą, besitęsiančias bendrąsias išlaidas, nenumatytas prekybos išlaidas, rinkos vertės praradimą, nuomos arba pajamų netekimą, netiesioginius prekybos nuostolius, išskyrus nurodytus pirmiau, kitus finansinius nuostolius (nesusijusius su prekyba) ir bet kokią kitą ne gyvybės draudimo riziką, kurią apima 13.2.1–13.2.11 veiklos sritys.

13.2.13

Perdraudimas

Perdraudimo įsipareigojimai.

14.

Išvestinės finansinės priemonės

Žr. 6 kategoriją.

15.

Likę įsipareigojimai

Tai yra likusių įsipareigojimų straipsnis balanse, apibrėžiamas kaip „kitur neįtraukti įsipareigojimai“. NCB gali reikalauti šioje kategorijoje pateikti duomenis apie konkrečias subpozicijas. Likę įsipareigojimai gali apimti:

—

mokėtinas sumas, nesusijusias su pagrindine DB veikla, t. y. tiekėjams mokėtinas sumas, mokesčius, darbo užmokestį, socialines įmokas ir t. t.,

—

atidėjinius, priskiriamus įsipareigojimams trečiosioms šalims, t. y. pensijas, dividendus ir t. t.,

—

grynąsias pozicijas, atsirandančias iš vertybinių popierių skolinimo be piniginio įkaito,

—

grynąsias sumas, mokėtinas dėl atsiskaitymų ateityje už sandorius vertybiniais popieriais.

1. A lentelėje pateikiamas išsamus standartinis sektorių sąrašas, kurį nacionaliniai centriniai …

1.

A lentelėje pateikiamas išsamus standartinis sektorių sąrašas, kurį nacionaliniai centriniai bankai (NCB) privalo perkelti į nacionalines kategorijas pagal šį reglamentą. Nei lentelėje pateikiamas atskirų finansinių priemonių sąrašas, nei jų atitinkami aprašai nelaikomi išsamiais. Aprašuose pateikiama nuoroda į Europos sąskaitų sistemą (toliau – 2010 m. ESS), nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 549/2013).
2 DALIS

2 DALIS

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių aprašai

B lentelė

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių aprašai

Laukas

Aprašas

Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas

Unikalus vertybinį popierių identifikuojantis kodas, kaip nurodo NCB (pvz., NCB identifikavimo numeris, CUSIP, SEDOL).

Vienetų skaičius arba bendra nominali vertė

Vertybinio popieriaus vienetų skaičius arba bendra nominali vertė, jeigu prekiaujama vertybinio popieriaus verte, o ne vienetais, išskyrus sukauptas palūkanas.

Kaina

Vertybinio popieriaus vieneto rinkos kaina arba bendros nominalios vertės procentinė dalis, jeigu prekiaujama vertybinio popieriaus verte, o ne vienetais. NCB taip pat gali reikalauti šioje pozicijoje pateikti sukauptas palūkanas.

Kotiravimo pagrindas

Rodo, ar vertybinis popierius kotiruojamas procentiniu dydžiu ar vienetais.

Bendra vertė

Bendra vertybinio popieriaus rinkos vertė. Vertybinių popierių, kuriais prekiaujama vienetais, atveju ši vertė yra lygi vertybinių popierių skaičiui, padaugintam iš vieneto kainos. Kai prekiaujama vertybinių popierių verte, o ne vienetais, ši vertė yra lygi bendrai nominaliai vertei, padaugintai iš nominalia verte dalimi išreikštos kainos.

NCB privalo iš esmės reikalauti šioje pozicijoje arba atskirai pateikti sukauptas palūkanas. Vis dėlto NCB gali savo nuožiūra pareikalauti duomenų be sukauptų palūkanų.

Finansiniai sandoriai

Vertybinio popieriaus pirkimų, atėmus pardavimus, (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išleidimų, atėmus išpirkimus, (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte eurais.

Nupirkti vertybiniai popieriai

Vertybinio popieriaus pirkimų suma, apskaitant sandorių verte.

Parduoti vertybiniai popieriai

Vertybinio popieriaus pardavimų suma, apskaitant sandorių verte.

Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta

Valiutos, naudojamos vertybinio popieriaus kainai ir (arba) likučio vertei išreikšti, ISO kodas arba jo ekvivalentas.

Kiti apimties pasikeitimai nominalia verte

Kiti turimų vertybinių popierių apimties pasikeitimai nominalia verte nominalia valiuta (vienetais) ar eurais.

Kiti apimties pasikeitimai rinkos verte

Kiti turimų vertybinių popierių apimties pasikeitimai rinkos verte eurais.

Portfelinės investicijos ar tiesioginės investicijos

Investicijų funkcija pagal jų klasifikaciją mokėjimų balanso statistikoje (1).

Emitento šalis

Emitento rezidavimo vieta. Investicinių fondų akcijų (vienetų) atveju emitento šalis reiškia vietą, kurioje reziduoja investicinis fondas, o ne fondo valdytojo rezidavimo vietą.

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis Reikalavimas
  • Builddate: 20.12.2014 00:00:00 -Doknr: CELEX:32014R1374
  • EULAW -

    EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

    DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.