5. Ėminių ėmimo vietų erdvinio reprezentatyvumo ploto nustatymo kriterijai

a)

geografinė teritorija gali apimti ir ne gretutines sritis, tačiau jos plotas apibrėžiamas konkrečios zonos ribomis;

b)

jei vertinimas atliekamas taikant modeliavimą, naudojama pagal paskirtį tinkama modeliavimo sistema, o sumodeliuotos koncentracijos naudojamos ėminių ėmimo vietos buvimo vietoje, kad dėl sistemingų modeliavimo-matavimo nuokrypių nebūtų iškreiptas vertinimas;

c)

galima apsvarstyti galimybę naudoti kitus nei absoliučiosios koncentracijos matus, pavyzdžiui, procentilius;

d)

įvairiems teršalams taikomos leidžiamosios nuokrypos ir galimi atskaitos lygiai gali būti keičiami atsižvelgiant į ėminių ėmimo vietos charakteristikas;

e)

kaip oro kokybės matas konkrečiais metais naudojamas metinis stebimų teršalų koncentracijos vidurkis.

a)

neturi būti jokių kliūčių oro srautui patekti į ėminių ėmimo vietos įsiurbimo angą (paprastai srautas turi būti laisvas ne mažiau kaip 270o skliaute arba, kai ėminių ėmimo vietose matuojama statinių eilėje, ne mažiau 180o), nesudarant kliūčių oro srautui prie įsiurbimo angos (bent 1,5 m atstumu nuo pastatų, balkonų, medžių ir kitų kliūčių ir bent 0,5 m atstumu nuo artimiausio pastato, kai ėminių ėmimo vietoje matuojama oro kokybė statinių eilėje);

b)

apskritai, ėminių ėmimo vietos įsiurbimo anga įrengiama nuo 0,5 m (kvėpavimo zona) iki 4 m nuo žemės paviršiaus; taip pat gali būti tikslinga nustatyti aukštesnę vietą, jei ėminių ėmimo vieta yra foninėje vietovėje; sprendimas taikyti tokią aukštesnę vietą turi būti visapusiškai dokumentuotas;

c)

ėminių ėmimo vietos įsiurbimo anga neturėtų būti prie pat taršos šaltinių, kad į ją tiesiogiai nepatektų dar nesusimaišę su aplinkos oru išmetami teršalai, nes visuomenės sąlytis su tokiais teršalais mažai tikėtinas;

d)

ėminių ėmimo vietos išmetimo anga turėtų būti tokioje padėtyje, kad išmestas oras vėl nepatektų į įsiurbimo angą;

e)

matuojant bet kurį teršalą, ėminių ėmimo vietos, skirtos kelių eismo indėlio įvertinimui, įrengiamos bent 25 m atstumu nuo didelių sankryžų pakraščio ir ne didesniu nei 10 m atstumu nuo kelkraščio; šiame punkte kelkraštis – linija, skirianti motorizuoto transporto eismą nuo kitų teritorijų; didelė sankryža – sankryža, kurioje pertraukiamas transporto eismo srautas ir teršalų išmetimas kitoks (transporto priemonėms stojant ir vėl pradedant važiuoti) negu kitose kelio vietose;

f)

atliekant iškritų lygio matavimus foninėse vietovėse taikomos EMEP gairės ir kriterijai;

g)

matuojant ozono koncentraciją, valstybės narės užtikrina, kad ėminių ėmimo vieta būtų gerokai nutolusi nuo tokių šaltinių kaip krosnys ir deginimo įrenginių dūmtraukiai ir daugiau kaip 10 m nuo artimiausio kelio – kuo didesnis eismo intensyvumas, tuo didesnis šis atstumas;

h)

taip pat galima atsižvelgti į tokius veiksnius: