Preamble: 1

(1)

Kadangi 1976 m. balandžio 6 d. Tarybos direktyva 76/403/EEB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimo ( 4 ) suvienodino valstybių narių šios srities įstatymus; kadangi pasirodė, kad tų taisyklių nepakanka; kadangi mokslo ir technikos pažanga pasiekė tokį lygį, kai PCB šalinimo sąlygas galima gerinti; kadangi dėl to toji direktyva turėtų būti pakeista nauja direktyva;

(2)

Kadangi 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo ( 5 ) pabrėžia, kad būtina reguliariai peržiūrėti visą problemą, kad būtų galima palaipsniui pereiti prie visiško PCB ir PCT uždraudimo;

(3)

Kadangi neperdirbtinų ir pakartotinai nenaudotinų atliekų saugus šalinimas yra vienas iš 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos sprendimo ( 6 ) tikslų, patvirtintų Penktojoje aplinkosaugos ir tvariosios plėtros veiksmų programoje, kurių bendrą poziciją ir strategiją 1993 m. vasario 1 d. nutarimu ( 7 ) patvirtino Taryba ir valstybių narių Vyriausybių atstovai, susirinkę į Tarybą;

(4)

Kadangi pagal 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 75/442/EEB dėl atliekų ( 8 ) turi būti taikomos tam tikros priemonės, neleidžiančios atliekų išmesti, išversti ar nekontroliuojamai šalinti bei naudoti procesus ir metodus, galinčius pakenkti aplinkai;

(5)

Kadangi dėl PCB keliamo pavojaus aplinkai ir žmonėms būtina juos šalinant laikytis bendrų įsipareigojimų šalinti tik kontroliuojamu būdu bei įsipareigojimų nukenksminti ar šalinti ir pačią įrangą;

(6)

Kadangi tokių priemonių reikėtų imtis kuo greičiau nepažeidžiant valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų, ypač nurodytų PARCOM sprendime 92/3 ( 9 ); kadangi PCB, kurių inventorizaciją būtina atlikti, turi būti pašalintas vėliausiai iki 2010 m. pabaigos;

(7)

Kadangi PCB šalinimas yra laikina pereinamojo laikotarpio problema, o kai kurios valstybės narės, kurios neturi PCB šalinimo pajėgumų, susiduria su neįveikiamomis aplinkybėmis; kadangi artumo principą reikia aiškinti lanksčiai, skatinant šioje srityje Europos solidarumą; kadangi, be to, Bendrijoje turėtų būti pastatyti įrenginiai, skirti šalinti, nukenksminti ir laikyti PCB;

(8)

Kadangi 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo ( 10 ) nustato 50 ppm kaip maksimalią PCB ar PCT kiekio ribą regeneruotose alyvose ir alyvose, naudojamose kaip kuras;

(9)

Kadangi 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/339/EEB, vienuoliktą kartą pakeičianti Direktyvą 76/769/EEB ( 11 ), draudžia ir riboja tam tikrų PCB pakaitalų prekybą, ir kadangi dėl to juos taip pat reikia visiškai pašalinti;

(10)

Kadangi svarbu žinoti, kokie PCB kiekiai egzistuoja, kad būtų galima pasirūpinti atitinkamais šalinimo pajėgumais; kadangi dėl to būtina ženklinti įrangą, kurioje yra PCB, ir ją inventorizuoti; kadangi tokius inventorinius sąrašus būtina reguliariai atnaujinti;

(11)

Kadangi, turint galvoje mažai PCB užterštos įrangos inventorizavimo sąnaudas ir techninius sunkumus, turėtų būti naudojamas supaprastintas inventorizavimo būdas; kadangi, be to, atsižvelgiant į mažai PCB užterštos įrangos keliamą nedidelį pavojų aplinkai, būtina numatyti, kad tokia įranga būtų šalinama pasibaigus jos naudojimo laikui;

(12)

Kadangi PCB prekyba yra uždrausta ir kadangi dėl to turėtų būti draudžiama atskirti PCB nuo kitų medžiagų ir jas pakartotinai naudoti bei transformatoriams pripildyti; tačiau kadangi saugumo sumetimais transformatorių priežiūra gali būti tęsiama, kad būtų galima išlaikyti juose esančių PCB dielektrines savybes;

(13)

Kadangi įmonės, šalinančios ir nukenksminančios PCB, privalo gauti leidimus;

(14)

Kadangi būtina apibrėžti PCB užterštos įrangos nukenksminimo sąlygas ir kadangi tokia įranga turėtų būti specialiai ženklinama;

(15)

Kadangi Komisija, laikydamasi Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnyje nustatytos komitetų tvarkos, turėtų įvykdyti tam tikrus šios direktyvos įgyvendinimui būtinus techninius uždavinius;

(16)

Kadangi PCB šalinančių ir nukenksminančių įmonių yra nedaug ir jų pajėgumai riboti, dėl to suinventorizuotų PCB šalinimą ir (arba) nukenksminimą reikia tinkamai planuoti; kadangi, be to, reikėtų sudaryti neinventorizuotos įrangos rinkimo ir šalinimo planus; kadangi sudarant tokius planus galima prireikus pasinaudoti esamais atliekų šalinimo mechanizmais ir nebūtina atsižvelgti į labai nedidelius PCB kiekius, kurių praktiškai neįmanoma nustatyti,