III antraštinė dalis. Išsamus konkrečių priemonių ir aplinkybių paaiškinimas

Direktyvos 2014/59/ES 17 straipsnio 5 dalyje nustatytam reikalavimui persvarstyti bet kokius grupės subjektų tarpusavio finansavimo susitarimus arba apsvarstyti, kodėl jų nėra, arba parengti paslaugų susitarimus (tarp grupės subjektų arba su trečiaisiais asmenimis) dėl ypatingos svarbos funkcijų vykdymo arba paslaugų teikimo taikomi šie paaiškinimai:

• a) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigos reikalauti persvarstyti esamus grupės finansavimo susitarimus arba apsvarstyti, kodėl jų nėra, jeigu vertindamos esamus grupės finansavimo susitarimus padaro išvadą, kad dėl teikiamos paramos arba jos formos (arba dėl to, kad tokio susitarimo nėra) pertvarkymo institucijoms tampa daug sunkiau pertvarkymo priemonėmis pasiekti pertvarkymo tikslus. Visų pirma, finansavimo susitarimai turėtų nuosekliai derėti su svarstoma pertvarkymo strategija, juose turėtų būti apsižvelgta į tai, kaip paskirstyti įsipareigojimai, kuriais pagal atitinkamą pertvarkymo strategiją numatoma padėti dengti nuostolius, rekapitalizuoti grupę ir paskirstyti nuostolius grupės viduje.
• b) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigos reikalauti sudaryti rašytinius paslaugų susitarimus arba laikinos paramos susitarimus bei imtis kitų reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti funkcijų arba paslaugų, kurias teikia grupei priklausantys juridiniai asmenys, įskaitant nereguliuojamąsias susijusias įmones, ir trečiosios šalys, tęstinumą. Šią priemonę galima taikyti tais atvejais, kai
• - nėra jokio rašytinio paslaugų susitarimo,
• - paslaugų susitarimas yra nepakankamai dokumentuotas arba
• - neužtikrinta, kad kita sandorio šalis jo negalėtų nutraukti dėl pertvarkymo institucijos vykdomų pertvarkymo veiksmų.
• c) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę taikyti šią priemonę tam, kad reikšmingi juridiniai asmenys galėtų veikti savarankiškai, jeigu to reikia, siekiant padėti įgyvendinti pertvarkymo strategiją, pagal kurią numatoma grupę arba įstaigą suskaidyti arba restruktūrizuoti ir greta kitų priemonių panaudoti (dalinio) perdavimo priemonę.
• d) Jeigu ši priemonė taikoma, pertvarkymo institucijos turėtų užtikrinti, kad šiais grupės subjektų tarpusavio finansavimo susitarimais ir paslaugų susitarimais būtų galima pasinaudoti ir šie susitarimai būtų vykdytini per artimiausią laikotarpį. Jeigu atitinkamoje pertvarkymo strategijoje numatyta taikyti (dalinio) perdavimo priemonę, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę reikalauti, kad susitarimus būtų galima perduoti po pertvarkymo likusiems subjektams arba pripažinti teisinius teisės aktuose nustatytų perdavimų padarinius.

Direktyvos 2014/59/ES 17 straipsnio 5 dalies b punkte nustatytam reikalavimui apriboti didžiausias individualias ir bendras pozicijas taikomi šie paaiškinimai:

• a) Jeigu to reikia, siekiant padėti įgyvendinti pertvarkymo strategiją, kurioje numatyta grupės viduje atskirti juridinius asmenis, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigos reikalauti sugriežtinti grupės subjektų tarpusavio pozicijos ribas, kad būtų apribotas vidinis finansinis grupės subjektų (arba pogrupių), kuriuos pagal pertvarkymo strategiją numatoma pertvarkyti atskirai, susietumas, jeigu dėl šių grupės subjektų pozicijų mažėja įstaigos sėkmingo pertvarkymo galimybė. Tą pačią nuostatą galima taikyti tiksliniam subjektui, jeigu pagal teisės aktų reikalavimus arba priežiūros institucijos sprendimus tam tikrą veiklą reikia priskirti šio pobūdžio subjektui, kai to reikia norint užtikrinti pertvarkymo priemonių naudojimo tiksliniam subjektui arba likusioms grupės dalims patikimumą ir realumą.
• b) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti apriboti specialiosios paskirties subjektų, kurie yra susiję su įstaiga reikšmingais nepanaudotais įsipareigojimais, reikšmingomis garantijomis arba patvirtinimo raštais, kurie įstaigos balanse nekonsoliduojami ir kurių atžvilgiu nesinaudojama pertvarkymo įgaliojimais, pozicijas.

Direktyvos 2014/59/ES 17 straipsnio 5 dalies c punkte numatytai priemonei – nustatyti konkrečius ar nuolatinius papildomus informacijos reikalavimus, susijusius su pertvarkymu, – taikomi šie paaiškinimai:

• a) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę nustatyti informacijos reikalavimus, jeigu įvertina, kad nustačiusios šiuos reikalavimus jos galėtų efektyviau taikyti pertvarkymo strategijoje numatytas pertvarkymo priemones arba parengti efektyvų pertvarkymo planą.
• b) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti pateikti informaciją, kuria vadovybė informuojama apie įstaigos padėtį (valdymo informacija), įskaitant finansines ataskaitas ir informaciją apie pagrindinę ir subordinuotą skolą, turimą apie kiekvieną juridinį asmenį, kuris yra svarbus pertvarkymo strategijai įgyvendinti, ypač jeigu numatoma, kad šis juridinis asmuo bus viena iš dalių, kuri bus pertvarkoma pagal keleto grupės dalių pertvarkymo vienu metu metodą, ir gebėti, gavus prašymą, pateikti juridiniam asmeniui būdingą informaciją apie visus subjektus, kurių žlugimas veikiausiai bet kurioje jurisdikcijoje neigiamai paveiktų finansinį stabilumą.
• c) Jeigu įstaiga yra sudariusi sudėtingų grupės subjektų tarpusavio susitarimų dėl veiklos paslaugų, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę reikalauti pateikti informaciją, kuri yra reikalinga šių susitarimų struktūrai iki galo išsiaiškinti.
• d) Jeigu ši priemonė taikoma, pertvarkymo institucijos turėtų užtikrinti, kad įstaigos gebėtų pateikti naujausią prašomą informaciją per pertvarkymo strategijoje numatytą reikiamą laikotarpį, kad įstaigos informacinėmis sistemomis būtų teikiami visi duomenys, kurių reikia pertvarkymo strategijai parengti ir įgyvendinti, ir kad įstaigos gebėtų padėti atlikti patikimą vertinimą iki pertvarkymo ir atliekant pertvarkymą, įskaitant 36 ir 74 straipsniuose reikalaujamą atlikti vertinimą. Visų pirma įstaigos turėtų užtikrinti, kad turėtų pertvarkymo institucijų reikalaujamos informacijos, kuria remiantis būtų nustatomos:
• - ypatingos svarbos funkcijos,
• - kreditoriai, kurie atliekant pertvarkymą veikiausiai dengs nuostolius, arba šių kreditorių rūšys,
• - įsipareigojimų, kurie yra itin svarbūs ypatingos svarbos funkcijoms arba pertvarkymo strategijai įgyvendinti, pavyzdžiui, garantuojamų ir negarantuojamų MVĮ ir fizinių asmenų indėlių (t. y. vieno kliento perspektyva), kreditoriai ir
• - pozicijos, paslaugos ir funkcijos, kurios turi esminės svarbos grupės rizikos valdymui ir kurias reikia išsaugoti, norint užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą.

Direktyvos 2014/59/ES 17 straipsnio 5 dalies d punkte nustatytam reikalavimui parduoti specifinį turtą taikomi šie paaiškinimai:

• a) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti parduoti turtą iki pertvarkymo, jeigu pertvarkymo strategijoje reikalaujama parduoti šį turtą ir jeigu tada, jei šis turtas būtų parduodamas pertvarkymo etapu, kiltų reikšmingų neigiamų padarinių pertvarkymo priemonių taikymui ar įgyvendinimui arba pertvarkymo priemones taikyti ar įgyvendinti taptų daug sunkiau. Jeigu ši priemonė taikoma, parduoti reikėtų tą turtą, kurį parduodant per pertvarkymo strategijoje numatytą laikotarpį dėl šio turto pardavimo veikiausiai būtų daromas spaudimas turto kainoms, mažėtų vertė ir kiltų papildomo netikrumo, o finansų rinkos ir kitos įstaigos taptų labiau pažeidžiamos, jeigu dėl šių padarinių gali kilti reikšmingo neigiamo poveikio finansų sistemoms.
• b) Be to, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę taikyti šią priemonę, jeigu esama įstaigos turto struktūra veikiausiai neigiamai atsilieptų realiam ir patikimam pertvarkymo strategijos įgyvendinimui Jeigu pertvarkymo strategijoje numatyta likviduoti turtą, siekiant padidinti likvidumą, kad būtų galima tęsti ypatingos svarbos funkcijas, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti parduoti tą turtą, kuris susiklosčius nepalankioms sąlygoms arba pradėjus pertvarkymą veikiausiai būtų nelikvidus, ir taip padidinti turto, kuris, kaip numatoma, būtų likvidesnis, dalį. Taip pat reikėtų svarstyti galimybę šią priemonę taikyti turtui, dėl kurio reikšmingai prastėja galimybės atlikti Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnyje numatytą vertinimą. Pertvarkymo institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į riziką, kad turtas arba finansavimas gali užstrigti trečiosiose valstybėse.
• c) Taikydamos šią priemonę pertvarkymo institucijos turėtų atsižvelgti į turto pardavimo poveikį atitinkamo turto rinkai, įskaitant poveikį dėl kitoms įstaigoms keliamų turto pardavimo reikalavimų.

Direktyvos 2014/59/ES 17 straipsnio 5 dalies e punkte nustatytam reikalavimui apriboti arba nutraukti specifinę vykdomą ar planuojamą veiklą taikomi šie paaiškinimai:

• a) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigos reikalauti apriboti sudėtingą praktiką, susijusią su prekybos arba rizikos draudimo operacijų rinkodara, traukimu į apskaitą, finansavimu, rizikos valdymu, su šios praktikos vieta grupėje, jeigu dėl šios praktikos mažėja pertvarkymo strategijos įgyvendinimo realumas ir patikimumas.
• b) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti apriboti veiklą trečiosiose valstybėse, kuriose pertvarkymo sistema yra nepakankama, jeigu manoma, jog tai, kad šiose jurisdikcijose nėra galimybių atliekant pertvarkymą išsaugoti įmonės veiklos tęstinumo, vėliau gali sumažinti pertvarkymo institucijos galimybes išsaugoti ypatingos svarbos funkcijas valstybėje narėje.
• c) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti, ar iš įstaigų reikalauti apriboti kitoms įstaigoms arba kitiems finansų rinkų dalyviams teikiamas paslaugas, jeigu, remdamasi bendru įstaigos funkcijų vertinimu, institucija nustato, kad atlikus pertvarkymą paslaugų nebebus galima teikti ir kad dėl to gali kilti grėsmės šių paslaugų gavėjų stabilumui.
• d) Jeigu pagal teisės aktų reikalavimus arba priežiūros institucijų sprendimus konkrečią veiklą reikia atskirti šią veiklą priskiriant specialiam subjektui, kuriam būtų draudžiama vykdyti tam tikrą kitą veiklą, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę uždrausti šiam subjektui vykdyti tam tikrą papildomą veiklą, jeigu to reikia norint užtikrinti pertvarkymo priemonių taikymo po atskyrimo susidariusiai kiekvienai grupės daliai patikimumą ir realumą.

Direktyvos 2014/59/ES 17 straipsnio 5 dalies f punkte numatytoms priemonėms, kuriomis būtų apribojamas naujų verslo linijų kūrimas arba naujų produktų pardavimas arba to neleidžiama, taikomi šie paaiškinimai:

• a) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę taikyti apribojimus tiems produktams, dėl kurių struktūros trukdoma taikyti pertvarkymo priemones arba bandoma išvengti pertvarkymo priemonių taikymo.
• b) Institucijos turėtų svarstyti galimybę riboti produktų, kuriems taikomi trečiosios valstybės įstatymai arba užsienio jurisdikcijos subjektų, pavyzdžiui, trečiosios valstybės filialo arba specialiosios paskirties subjekto, išleistos priemonės, kūrimą arba pardavimą arba to neleisti, jeigu trečiosios valstybės įstatymu nesuteikiama galimybė naudotis pertvarkymo strategijoje numatytais pertvarkymo įgaliojimais ar neužtikrinamas veiksmingas jų vykdymas arba jeigu dėl šių produktų pardavimo veikiausiai būtų padarytas reikšmingas neigiamas poveikis naudojimuisi pertvarkymo įgaliojimais arba jų įgyvendinimui. Šiomis aplinkybėmis institucijos taip pat turėtų svarstyti galimybę riboti pardavimus užsienio jurisdikcijų investuotojams, jeigu šiems investuotojams perėmus produktus, prieš pertvarkymo instituciją gali būti imtasi teisinių veiksmų.
• c) Institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti apriboti produktų kūrimą arba pardavimą, jeigu dėl šių produktų sudėtingumo reikšmingai pabloginamos pertvarkymo institucijos galimybės įvertinti įstaigos įsipareigojimus arba atlikti vertinimą pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnį.

Direktyvos 2014/59/ES 17 straipsnio 5 dalies g punkte nustatytam reikalavimui pakeisti įstaigos teisinę ar veiklos struktūrą, kad ji taptų mažiau sudėtinga, siekiant užtikrinti, kad ypatingos svarbos funkcijas būtų galima teisiškai ir ekonominiu požiūriu atskirti nuo kitų funkcijų taikant pertvarkymo priemones, taikomi šie paaiškinimai:

• a) Galimybė taikyti šią priemonę turėtų būti svarstoma, jeigu pertvarkymo institucija įvertina, kad įstaigos arba grupės teisinė ir veiklos struktūra yra pernelyg sudėtinga arba kad šioje struktūroje yra pernelyg daug vidaus sąsajų, kad atlikus pertvarkymą būtų galima išsaugoti galimybę toliau naudotis ypatingos svarbos funkcijomis, arba kad šią struktūrą būtų galima suskaidyti pagal pertvarkymo strategiją, kurioje numatyta grupę suskaidyti, dalį veiklos nutraukti arba kai kurį turtą ir įsipareigojimus perduoti.
• b) Jeigu to reikia, siekiant veiksmingai įgyvendinti kelių grupės dalių pertvarkymo vienu metu strategiją ir užtikrinti galimybę atskirti tam tikrus pogrupius arba subjektus, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę reikalauti, kad grupės juridinius asmenis steigtų pagal regioninius blokus arba pagal pagrindines verslo linijas, ypač jeigu į vienas veiklos kryptis ypatingos svarbos funkcijos įeina, o į kitas – ne. Tai visų pirma galioja centralizuotam rizikos draudimui ir rizikos valdymui, prekybos ir likvidumo valdymui, užtikrinimo priemonių valdymui, likvidumo valdymo arba kitoms pagrindinėms iždo ir finansų funkcijoms, nebent šias funkcijas galima pakeisti rinkos sandoriais su išorės šalimis. Pagal pertvarkymo strategiją pertvarkymo institucijos turėtų neleisti vesti bendros kelių subjektų apskaitos ir bendro kelių subjektų rizikos draudimo ir užtikrinti, kad subjektų, kuriuos ketinama pertvarkyti atskirai, apskaita ir rizikos valdymas būtų pakankamai atskirti. Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti kiekviename pogrupyje arba subjekte įdiegti veiksmingas savarankiškas valdymo, kontrolės ir administravimo sistemas.
• c) Jeigu pagal teisės aktų reikalavimus arba priežiūros institucijų sprendimus tam tikrą veiklą reikia struktūriškai atskirti, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę reikalauti atskirti papildomą veiklą, jeigu to reikia norint užtikrinti pertvarkymo priemonių taikymo patikimumą ir realumą kiekvienoje po atskyrimo susidariusioje grupės dalyje.
• d) Pertvarkymo institucijos turėtų užtikrinti, kad patronuojamosios įmonės, kurios yra reikšmingos ypatingos svarbos funkcijų tęstinumui, būtų įkurtos ES arba trečiosios valstybės jurisdikcijoje, kurioje nėra kliūčių pertvarkymui įvykdyti.
• e) Jeigu pertvarkymo strategijoje numatyta įstaigą arba grupę suskaidyti arba pakeisti jų nuosavybę turtą parduodant arba perduodant, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigos reikalauti, kad ši ypatingos svarbos funkcijas, prieigą prie infrastruktūros arba pasidalinamąsias paslaugas, kurios yra reikalingos ypatingos svarbos funkcijų tęstinumui užtikrinti, organizuotų taip, kad šį tęstinumą užtikrinti būtų lengviau. Jeigu to reikia, siekiant, kad pertvarkymo strategija būtų patikima ir reali, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti pakeisti savo veiklos struktūrą ir sumažinti reikšmingų kiekvieno pogrupio subjektų arba pagrindinių veiklos krypčių priklausomybę nuo pagrindinės infrastruktūros, IT, personalo arba kitų ypatingos svarbos pasidalinamųjų paslaugų, kurias teikia įvairūs pogrupiai, arba neleisti tokiai priklausomybei susidaryti. Prie šių paslaugų reikėtų priskirti informacinių sistemų valdymą. Reikėtų užtikrinti, kad būtų įdiegta pakankama valdymo ir kontrolės tvarka, turima reikalingų finansinių išteklių tam, kad vidaus ir išorės paslaugų teikėjai galėtų toliau teikti savo paslaugas.
• f) Jeigu reikia užtikrinti, kad po pertvarkymo būtų teikiamos ypatingos svarbos pasidalijamosios paslaugos, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti šias paslaugas perkelti atskiroms savarankiškai veiklą vykdančioms patronuojamosioms įmonėms. Jeigu ši priemonė taikoma, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę reikalauti, kad šios savarankiškai veiklą vykdančios patronuojamosios įmonės
• - apribotų savo veiklą ir teiktų tik šias paslaugas ir taikytų reikiamas rizikos ir veiklos ribojimo priemones,
• - būtų pakankamai kapitalizuotos, kad reikiamą laikotarpį galėtų padengti veiklos sąnaudas,
• - laikytųsi atitinkamų funkcijų perdavimui taikomų reikalavimų ir
• - teiktų savo paslaugas pagal grupės vidaus paslaugų sutartis, kurių pertvarkymas nepaveikė.

Šių sutarčių sąlygos, šių patronuojamųjų įmonių valdymo susitarimai ir nuosavybės struktūra turėtų būti tinkama tam, kad po pertvarkymo būtų galima užtikrinti paslaugų tęstinumą.

• g) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti imtis atsargumo priemonių, kad atliekant pertvarkymą būtų laikomasi specialiųjų bet kurios finansų rinkų infrastruktūros (FRI), kurioje šios įstaigos dalyvauja, reikalavimų, taip pat kad visi pogrupiai bei reikšmingi pogrupio subjektai pertvarkymo laikotarpiu ir, jei reikia, gavėjas, kuriam perduotos ypatingos svarbos funkcijos, galėtų naudotis tarpuskaitos, mokėjimų ir atsiskaitymo paslaugomis. Jeigu reikia, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti dėti pagrįstas pastangas ir atitinkamai iš naujo derėtis dėl sutarčių su FRI, ėmusis apsaugos priemonių, kuriomis būtų apsaugotas patikimas rizikos valdymas ir saugus bei tvarkingas FRI veikimas.
• h) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti neleisti, kad įstaiga, grupė arba kuris nors pogrupis taptų ypač priklausomas nuo paslaugų teikimo pagal sutartis, kurioms negalioja ES valstybių narių jurisdikcija ir kuriose leidžiama po grupės subjektų pertvarkymo sutartį nutraukti. Priklausomybė laikoma ypač didele, jeigu dėl jos paveikiamos ypatingos svarbos įstaigos funkcijos.
• i) Jeigu pagal visos grupės pertvarkymo strategiją yra numatyta kai kurių veiklos krypčių, į kurias įeina ne ypatingos svarbos funkcijos, atsisakyti, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti užtikrinti, kad šios veiklos kryptys būtų atskirtos esamos struktūros viduje arba už jos ribų, įskaitant galimybę kai kurią veiklą parduoti, jeigu pagal pertvarkymo strategiją šią veiklą reikia parduoti. Jeigu to reikia atskirumui užtikrinti, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti pakeisti savo veiklos trečiosiose valstybėse struktūrą ir filialus paversti patronuojamosiomis įmonėmis arba įstaigos viduje atskirti visas arba tam tikras funkcijas ir veiklos kryptis ir jas sutelkti šiuose filialuose, pasirengiant šių funkcijų atsisakyti ir palengvinant jų perdavimą atskiram subjektui.
• j) Jeigu to reikia norint efektyviai įgyvendinti visos grupės pertvarkymo strategiją, patronuojamųjų įmonių finansavimas grupės patronuojančiosios įmonės lėšomis turėtų būti tinkamai subordinuotas, jam neturėtų būti taikoma baigiamoji užskaita ir (arba) atitinkama tvarka, pagal kurią nuostoliai būtų perduodami juridiniam asmeniui, kuriam kitos grupės bendrovės taikytų pertvarkymo priemones, taip, kad atitinkami veikiantys grupės subjektai išliktų gyvybingi. Finansavimo struktūra turėtų būti tokia, kad grupė arba grupių, kurios vykdo ypatingos svarbos funkcijas, dalis po didelės dalies priemonių, kurių atžvilgiu numatyta naudotis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, nurašymo ir konvertavimo nebūtų suskaidyta. Jeigu įgyvendinant pertvarkymo strategiją reikia kapitalą ir likvidumo užtikrinimo priemones perskirstyti grupės viduje, kapitalas ir likvidumo užtikrinimo priemonės turėtų būti laikomos tose jurisdikcijose, kuriose pagal vietos teisės aktuose nustatytas ribas tokį perskirstymą atlikti yra leidžiama.
• k) Jeigu to reikia ypatingos svarbos funkcijų atskirumui nuo kitų funkcijų užtikrinti, 14 punkto b papunktyje nurodytomis aplinkybėmis pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę reikalauti įsteigti kontroliuojančiąją bendrovę, kuri nevykdytų jokių ypatingos svarbos funkcijų. Atitinkamai taikomos 14 punkto c papunkčio sąlygos.
• l) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti imtis pagrįstų atsargumo priemonių ir užtikrinti pakankamą pagrindinių darbuotojų skaičių, išsaugoti arba pakeisti pagrindinius darbuotojus, jeigu to reikia pasirinktai pertvarkymo strategijai įgyvendinti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos 2014/59/ES 34 straipsnio 1 dalies c punktą pertvarkomos įstaigos valdymo organas ir vyresnioji vadovybė yra pakeičiami.
• m) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti užtikrinti valdymo informacijos sistemų tęstinumą. Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti turėti tokias informacines sistemas ir duomenis, kuriais būtų užtikrinta, kad institucijos galėtų gauti pertvarkymo strategijai įgyvendinti ir vertinimams atlikti reikalingus duomenis iki pertvarkymo ir per pertvarkymo procesą. Visų pirma, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti užtikrinti galimybę per pertvarkymo procesą naudotis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais ir užtikrinti, kad būtų įmanoma nustatyti įsipareigojimus, vėluojančius mokėjimus ir nurašymus bei konvertavimą įgyvendinti techniškai.
• n) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš įstaigų reikalauti supaprastinti ir sumažinti savo prekybos knygą, jeigu to reikia, norint taikyti pertvarkymo priemones, ypač gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę taikyti dideliems išvestinių finansinių priemonių ir kitų finansinių sutarčių portfeliams, sprendžiant skaidrios ir prieinamos struktūros trūkumo arba į prekybos knygą įeinančių produktų ir portfelių skaičiavimo ir vertinimo sudėtingumo arba kintamumo ir jų tarpusavio susietumo klausimus.

Direktyvos 2014/59/ES 17 straipsnio 5 dalies h punkte nustatytam reikalavimui patronuojančiajai įmonei įsteigti patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę valstybėje narėje arba Sąjungos patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę taikomi šie paaiškinimai:

• a) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę taikyti šią priemonę tada, jeigu įvertina, kad banko, kuriam ES reguliavimo priemonės nėra taikomos, ES veikiančią dalį realiai ir patikimai pertvarkyti neįmanoma dėl to, kad nėra patronuojančiosios bendrovės, kuriai galiotų ES jurisdikcija. Visų pirma, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę reikalauti įsteigti ES tarpinę finansų kontroliuojančiąją bendrovę, jeigu šiuo lygmeniu reikia leisti skolos vertybinius popierius, siekiant paskirstyti tinkamą įsipareigojimų, kuriais turėtų būti prisidedama prie nuostolių dengimo ir rekapitalizavimo, kiekį ir šiuos įsipareigojimus paskirstyti tinkamai, palengvinti nuostolių dengimą veikiančių patronuojamųjų įmonių lygmeniu ir užtikrinti įpareigojimų, kuriais numatoma prisidėti prie ES veikiančios grupės dalies nuostolių dengimo ir rekapitalizavimo, tinkamumą.
• b) Be to, šią priemonę galima taikyti tada, kai norint užtikrinti realų ir patikimą įgyvendinimą, pertvarkymo priemones reikia taikyti kontroliuojančiosios bendrovės lygmeniu, o ne veikiančių subjektų lygmeniu, ypač galimų naudojimosi gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimais išimčių atžvilgiu. Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę šią priemonę taikyti kartu su finansų kontroliuojančiosios bendrovės veiklos apribojimais, jeigu dėl šiuo lygmeniu vykdomos veiklos labai trukdoma pertvarkymo strategiją įgyvendinti realiai ir patikimai. Pertvarkymo institucijos visų pirma turėtų svarstyti galimybę nustatyti reikiamas ribas, kad šiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei neleistų vykdyti ypatingos svarbos funkcijų arba teikti ypatingos svarbos paslaugų kitiems grupės subjektams, jeigu nuo šių funkcijų arba paslaugų priklauso šių subjektų teikiamos ypatingos svarbos paslaugos. Jeigu reikia, į patronuojančiosios kontroliuojančiosios bendrovės balansą turėtų būti įtrauktas tik tas nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, kuriais numatoma prisidėti padengiant nuostolius ir atliekant rekapitalizavimą.
• c) Jeigu reikšmingas filialas ES vykdo ypatingos svarbos funkcijų, kurių tęstinumas nėra pakankamai numatytas atitinkamos trečiosios valstybės subjekto pertvarkymo plane arba dėl kurių kyla reikšminga neigiamų padarinių plitimo rizika, kuri nėra pakankamai gerai atspindėta trečiosios valstybės subjekto pertvarkymo plane, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę įsteigti patronuojamąją įmonę arba tas funkcijas priskirti finansų kontroliuojančiajai bendrovei, kurią reikalaujama įsteigti pagal a punktą.

Direktyvos 2014/59/ES 17 straipsnio 5 dalies i punkte nustatytam reikalavimui, kad 1 straipsnio c ir d punktuose nurodyta patronuojančioji įmonė arba bendrovė išleistų skolos priemones arba suteiktų paskolas, kaip numatyta Direktyvos 2014/59/ES 45 straipsnyje, taikomi šie paaiškinimai:

• a) Pertvarkymo institucijos, atsižvelgdamos į pasirinktą pertvarkymo strategiją, turėtų svarstyti galimybę iš įstaigos reikalauti reikiamu lygmeniu išleisti pakankamą kiekį įsipareigojimų, kuriais numatoma prisidėti prie nuostolių dengimo ir rekapitalizavimo, atsižvelgiant į galimus pertvarkymo strategijoje numatytų subjektų nuostolius, kai nėra numatytų pakankamų įsipareigojimų, kuriais šie subjektai ir tam tikrais atvejais kiti tai pačiai grupei priklausantys subjektai patys prisidėtų prie nuostolių dengimo ir rekapitalizavimo. Jeigu pertvarkymo strategija grindžiama įsipareigojimų, kuriais numatoma prisidėti prie nuostolių dengimo ir rekapitalizavimo, tinkamumu, pertvarkymo institucijos turėtų atsižvelgti į vietos reguliavimo institucijų nustatytas ribas ir esamus susitarimus dėl paramos grupei.
• b) Kai įgyvendinama visos grupės pertvarkymo strategija, įsipareigojimai, kuriais prisidedama prie nuostolių dengimo, turėtų būti pakankami, kad būtų padengti visos grupės nuostoliai ir, remiantis pertvarkymo strategija, būtų užtikrintas tų grupės dalių, kuriose yra vykdomos ypatingos svarbos funkcijos, vientisumas ir veiklos galimybės. Jeigu įsipareigojimai, kuriais numatoma prisidėti prie nuostolių dengimo ir rekapitalizavimo patronuojamosios įmonės lygmeniu, nėra pakankami ir jeigu reikia įgyvendinti visos grupės pertvarkymo strategiją, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę iš patronuojančiosios arba kontroliuojančiosios bendrovės reikalauti suteikti patronuojamosioms įmonėms subordinuoto pobūdžio finansavimo, siekiant palengvinti patronuojamosios įmonės nuostolių perkėlimą patronuojančiajai įmonei ir išvengti būtinybės patronuojamąją įmonę pertvarkyti. Patronuojamosios įmonės reikalavimų patronuojančiajai įmonei ir pastarosios reikalavimų patronuojamajai įmonei reikalavimų baigiamoji užskaita neturėtų būti galima.
• c) Kai įgyvendinama keleto grupės dalių pertvarkymo vienu metu strategija, kiekvienoje grupės dalyje įsipareigojimų kiekis turėtų būti pakankamas padengti visų į padalinį, kuris pertvarkomas pagal keleto grupės dalių pertvarkymo vienu metu strategiją, įtrauktų subjektų nuostoliams.

Direktyvos 2014/59/ES 17 straipsnio 5 dalies j punkte nustatytam reikalavimui imtis kitų veiksmų siekiant įvykdyti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą pagal Direktyvos 2014/59/ES 45 straipsnį ir ypač mėginti iš naujo derėtis dėl tinkamo įsipareigojimo ir papildomų 1 ar 2 lygio priemonių, kurią įstaiga yra išleidusi, siekiant užtikrinti, kad visi pertvarkymo institucijos sprendimai nurašyti arba konvertuoti tą įsipareigojimą arba priemonę būtų vykdomi pagal tos valstybės, kurios jurisdikcijoje buvo išleista ta priemonė, teisės aktus, taikomi šie paaiškinimai:

Pertvarkymo institucijos turėtų vertinti riziką, kad įsipareigojimams gali būti netaikomas reikalavimas prisidėti prie nuostolio dengimo arba rekapitalizavimo, remiantis pertvarkymo strategija ir be kita ko atsižvelgiant į šiuos dalykus (pagal atitinkamus valstybės, kurios jurisdikcijoje buvo išleistas tas įsipareigojimas arba priemonė, įstatymus): i) terminą; ii) subordinacijos lygį; iii) priemonių turėtojų pobūdį ir galimybes jas perduoti; iv) riziką, kad atliekant pertvarkymą įsipareigojimams nebus taikoma nuostolių dengimo sąlyga; ir v) kitas teisines kliūtis, pavyzdžiui tai, kad pagal trečiosios valstybės įstatymus pertvarkymo priemonės nepripažįstamos, arba tai, kad galioja galutinės užskaitos teisės.

Direktyvos 2014/59/ES 17 straipsnio 5 dalies k punkte nustatytam reikalavimui, kad mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė sukurtų atskirą finansų kontroliuojančiąją bendrovę įstaigai kontroliuoti, kai įstaiga yra mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė, taikomi šie paaiškinimai:

Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę reikalauti, kad mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė įsteigtų atskirą finansų kontroliuojančiąją bendrovę, jeigu tai iš esmės pagerina galimybę realiai ir patikimai atskirai pertvarkyti bankinę ir investicinę veiklą, ypač atsižvelgiant į neigiamų padarinių plitimo tarp įvairių finansų sektoriaus segmentų ir platesnės ekonomikos dalies riziką. Pertvarkymo institucijos turėtų atsižvelgti į pertvarkymo strategijos realaus ir patikimo įgyvendinimo pranašumus, nurodytus 14 punkte.