1. Vertindamos, ar įstaigos vidaus modelis yra visapusiškai įgyvendinamas, kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 325bi straipsnio 1 dalyje, kiek tai susiję su dalinio tikėtino trūkumo matų skaičiavimu, nurodytu to reglamento 325bc straipsnyje, kompetentingos institucijos:
a)
patikrina, ar įvertinys, kurį įstaiga naudoja tikėtino trūkumo rizikos matams įvertinti, yra konceptualiai patikimas ir pakankamai tikslus;
b)
patikrina, ar įstaiga, apskaičiuodama dalinio tikėtino trūkumo matus
ir
, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 325bc straipsnio 1 dalį, nustato konkrečios pozicijos rizikos veiksnių efektyviuosius likvidumo terminus, atsižvelgdama į pozicijos terminą pagal to reglamento 325bd straipsnio 4 dalį;
c)
patikrina, ar, vykdydama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 325bi straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą vidaus politiką, įstaiga yra nustačiusi objektyvius kriterijus, tinkamus pasirinkti rizikos veiksniams, sudarantiems to reglamento 325bc straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupį;
d)
patikrina, ar rizikos veiksniai, kurie nėra įstaigos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 325bc straipsnio 2 dalies a punktą pasirinktų modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupio dalis, skaičiuojant
ir
, yra pastovūs;
e)
patikrina, ar
skaičiavimo metodai ir
skaičiavimo metodai yra vienodi, išskyrus nuokrypius, būtinus siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 325bc straipsnio 2–4 dalyse nustatyti reikalavimai;
f)
patikrina, ar apskaičiuodama
, stebėjimo laikotarpiu įstaiga naudoja vienodo svorio duomenis;
g)
kalbant apie nepalankiausių sąlygų laikotarpio nustatymą, patikrina, ar 12 mėnesių slankieji laikotarpiai, išbandyti siekiant nustatyti nepalankiausių sąlygų laikotarpį, prasideda bent nuo 2007 m. sausio 1 d., kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 325bc straipsnio 2 dalies c punkte, ir kad įstaigos vidaus politikoje būtų nustatytas nepalankiausių sąlygų laikotarpio atnaujinimo dažnumas dalinio tikėtino trūkumo matams apskaičiuoti ir kiti taikytini kriterijai, kuriais remiantis jis atnaujinamas.
Taikydamos e punktą, kompetentingos institucijos apžvelgia metodų, kuriuos įstaiga taikė apskaičiuodama dalinio tikėtino trūkumo matus, sukalibruotus pagal pastarąjį 12 mėnesių laikotarpį ir nepalankiausių sąlygų laikotarpį, skirtumus ir patikrina, ar tie skirtumai neviršija to, kas būtina siekiant laikytis Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų.
Taikydamos g punktą, kompetentingos institucijos, taip pat remdamosi ankstesniais atnaujinimais, patikrina, ar nepalankiausių sąlygų laikotarpis atnaujinamas bent kas ketvirtį ir ar įstaiga laikėsi visų galimų vidaus politikoje nustatytų kriterijų.
2. Taikydamos 1 dalies a punktą, kompetentingos institucijos:
a)
patikrina, kaip įstaiga pasirenka naudojamą įvertinį, ir analizę, atliktą tokiam pasirinkimui pagrįsti;
b)
patikrina, ar tikėtino trūkumo įvertinys atitinka arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 325bf straipsnyje nurodytų rizikos verčių matų įvertinio integralą, suprantamą kaip didelių nuokrypių zonos tikimybės nuo nulio iki vieno funkciją, atėmus atitinkamą patikimumo lygį, ir padalytą iš vieno, atėmus atitinkamą patikimumo lygį, arba konservatyvesnį pasirinkimą;
c)
gali palyginti įstaigos naudojamus rizikos vertės ir tikėtino trūkumo įvertinius su 1 lentelėje nurodytais įvertiniais.
1 lentelė
Rizikos vertės įvertiniai
Tikėtino trūkumo įvertiniai
;
kur:
yra i-toji mažiausia imties , naudojamos vertinimui, vertė, t. y. yra didžiausias pelno ir nuostolio imties nuostolis ir paprastai – didelis neigiamas skaičius;
N yra įverčiui naudotų verčių skaičius imtyje
;
α yra didelių nuokrypių zonos tikimybė, t. y. vienas, atėmus patikimumo lygį;
yra sveikoji argumento dalis;
ir dėl tikėtino trūkumo daroma prielaida, kad , t. y. apskaičiuojama kairioji imties didelių nuokrypių zona;
ir dėl tikėtino trūkumo daroma prielaida, kad , t. y. pelno ir nuostolio imties α didelių nuokrypių zonoje yra daugiau nei vienas nuostolis;
.
d)
jei tikėtino trūkumo rizikos matai apskaičiuojami remiantis Monte Karlo imitavimo metodu, patikrina, ar imitavimo atvejų skaičius užtikrina konvergenciją siekiant stabilių rezultatų.
Taikydamos d punktą, kompetentingos institucijos peržiūri įstaigos atliktus patikrinimus, kad nustatytų imitavimo atvejų skaičių, ir statistinius patikrinimus, kuriais užtikrinama, kad imitavimui vykdyti naudotų sekų atsitiktinumo savybės būtų tinkamos. Jei kompetentinga institucija mano, kad tų patikrinimų nepakanka, ji gali taikyti 4 dalyje nurodytą vertinimo metodą.
3. Taikydamos 1 dalies b punktą, kompetentingos institucijos:
a)
reikalauja, kad įstaiga pateiktų Monte Karlo statistinę paklaidą 95 % patikimumo lygiu, ir patikrina, ar tokiai statistinei paklaidai įvertinti taikytas metodas yra patikimas;
b)
reikalauja, kad įstaiga apskaičiuotų tikėtino trūkumo rizikos matus su keliomis skirtingomis pradinėmis reikšmėmis, visoms kitoms prielaidoms esant vienodoms;
c)
įvertina, ar tikėtino trūkumo rizikos matų skirtumai su kita pradine verte, gauti atlikus skaičiavimą pagal b punktą, yra suderinami su a punkte nurodyta statistine paklaida;
d)
jei kompetentingos institucijos mano, kad c punkte nurodyti rezultatai yra nesuderinami, įvertina pagrindinę tokio nesuderinamumo priežastį ir imitavimo atvejų, kurių reikia, norint užtikrinti, kad statistinė paklaida būtų mažesnė nei 5 %, skaičių.
4. Taikydamos 1 dalies c punktą, kompetentingos institucijos:
a)
apžvelgia įstaigos pasirinktus rizikos veiksnius ir patikrina:
i)
ar kriterijai užtikrina pakankamą pasirinktų modeliuojamų rizikos veiksnių rūšių aprėptį visų modeliuojamų rizikos veiksnių, su kuriais įstaiga susiduria, atžvilgiu;
ii)
ar kriterijai yra tokie, kad tikėtina, jog ilgainiui bus viršyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 325bc straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta riba;
iii)
ar įstaiga tikrina alternatyvius modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupius, siekdama užtikrinti, kad jos pasirinkimu nebūtų nuvertinti nuosavų lėšų reikalavimai;
iv)
ar įstaiga, pasirinkdama, pirmenybę teikia rizikos veiksniams, apie kuriuos turima duomenų nepalankiausių sąlygų laikotarpiu, o ne rizikos veiksniams, kuriems naudojami pakaitiniai rodikliai, ir, jei taip nėra, kompetentingos institucijos įvertina priežastį, dėl kurios įstaiga neįgyvendino tokio kriterijaus, ir ar kitoks pasirinkimas pagerintų neriboto ir dalinio tikėtino trūkumo mato kokybę;
b)
patikrina, ar tais atvejais, kai pozicijos terminas yra trumpesnis nei 10 dienų, visų rizikos veiksnių efektyvusis likvidumo terminas yra 10 dienų, ir kad tokia pozicija neturėtų įtakos apskaičiuojant
, kai
;
c)
jei pozicijos terminas yra Mat dienų ir
, patikrina, ar:
i)
visi tos pozicijos, kurios likvidumo terminas
, rizikos veiksniai buvo priskirti efektyviajam likvidumo terminui, kuris yra trumpiausias likvidumo terminas iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 325bc straipsnio 1 dalies 1 lentelėje nurodytų likvidumo terminų ir kuris yra ilgesnis nei Mat arba jam lygus;
ii)
pozicija neturi įtakos apskaičiuojant
visiems j, atitinkantiems likvidumo terminą, kuris yra ilgesnis nei trumpiausias likvidumo terminas iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 325bc straipsnio 1 dalies 1 lentelėje nurodytų likvidumo terminų ir kuris yra ilgesnis nei Mat arba jam lygus;
d)
patikrina, ar tais atvejais, kai pozicijos terminas yra Mat dienų ir
, įstaiga yra priskyrusi visus tos pozicijos rizikos veiksnius efektyviajam likvidumo terminui, atitinkančiam rizikos veiksniams priskirtą likvidumo terminą SubCatLH;
e)
patikrina, ar apskaičiuodama
įstaiga išlaiko pastovius tuos rizikos veiksnius, kurių efektyvusis likvidumo terminas yra trumpesnis už likvidumo terminą, atitinkantį indeksą j.
Taikydama a punkto ii papunktį, kompetentinga institucija įvertina, kokia ribine verte įstaiga ankstesniais ketvirčiais viršijo ribą.
Taikydamos a punkto iii papunktį, kompetentingos institucijos, jei mano, kad įstaigos atliktas alternatyvių pogrupių patikrinimas yra nepakankamas, gali reikalauti, kad įstaiga patikrintų alternatyvius pogrupius ir įvertintų, ar dėl alternatyvių sprendimų atsiranda reikšmingų skirtumų, susijusių su nuosavų lėšų reikalavimais.
