2. Taikydamos 1 dalies a punktą, kompetentingos institucijos:
a)
patikrina, kaip įstaiga pasirenka naudojamą įvertinį, ir analizę, atliktą tokiam pasirinkimui pagrįsti;
b)
patikrina, ar tikėtino trūkumo įvertinys atitinka arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 325bf straipsnyje nurodytų rizikos verčių matų įvertinio integralą, suprantamą kaip didelių nuokrypių zonos tikimybės nuo nulio iki vieno funkciją, atėmus atitinkamą patikimumo lygį, ir padalytą iš vieno, atėmus atitinkamą patikimumo lygį, arba konservatyvesnį pasirinkimą;
c)
gali palyginti įstaigos naudojamus rizikos vertės ir tikėtino trūkumo įvertinius su 1 lentelėje nurodytais įvertiniais.
1 lentelė
Rizikos vertės įvertiniai
Tikėtino trūkumo įvertiniai
;
kur:
yra i-toji mažiausia imties , naudojamos vertinimui, vertė, t. y. yra didžiausias pelno ir nuostolio imties nuostolis ir paprastai – didelis neigiamas skaičius;
N yra įverčiui naudotų verčių skaičius imtyje
;
α yra didelių nuokrypių zonos tikimybė, t. y. vienas, atėmus patikimumo lygį;
yra sveikoji argumento dalis;
ir dėl tikėtino trūkumo daroma prielaida, kad , t. y. apskaičiuojama kairioji imties didelių nuokrypių zona;
ir dėl tikėtino trūkumo daroma prielaida, kad , t. y. pelno ir nuostolio imties α didelių nuokrypių zonoje yra daugiau nei vienas nuostolis;
.
d)
jei tikėtino trūkumo rizikos matai apskaičiuojami remiantis Monte Karlo imitavimo metodu, patikrina, ar imitavimo atvejų skaičius užtikrina konvergenciją siekiant stabilių rezultatų.
Taikydamos d punktą, kompetentingos institucijos peržiūri įstaigos atliktus patikrinimus, kad nustatytų imitavimo atvejų skaičių, ir statistinius patikrinimus, kuriais užtikrinama, kad imitavimui vykdyti naudotų sekų atsitiktinumo savybės būtų tinkamos. Jei kompetentinga institucija mano, kad tų patikrinimų nepakanka, ji gali taikyti 4 dalyje nurodytą vertinimo metodą.
