|
+I PRIEDAS |
I PRIEDASI PRIEDAS APLINKOSAUGOS ANALIZĖ Aplinkosaugos analizė apima tokius aspektus: 1. Organizacijos konteksto nustatymas Organizacija nustato, kokie išorės arba vidaus aspektai gali teigiamai arba neigiamai paveikti jos gebėjimą pasiekti numatomus aplinkosaugos vadybos sistemos rezultatus. Tokie aspektai – tai, be kita ko, su aplinka susijusios sąlygos – klimatas, oro kokybė, vandens kokybė, galimybė gauti gamtos išteklių, biologinė įvairovė. Jie taip pat gali apimti šias sąlygas, tačiau jomis neapsiribojama:
—
išorės sąlygas (tokias kaip kultūrinės, socialinės, politinės, teisinės, reguliavimo, finansinės, technologinės, ekonominės, gamtinės ir konkurencinės aplinkybės),
—
vidaus sąlygas, susijusias su organizacijos charakteristikomis (tokias kaip jos veikla, gaminiai ir paslaugos, strateginė kryptis, kultūra ir gebėjimai).
2. Suinteresuotųjų šalių ir jų poreikių bei lūkesčių nustatymas Organizacija nustato jos aplinkosaugos vadybos sistemai svarbias suinteresuotąsias šalis, atitinkamus šių suinteresuotųjų šalių poreikius bei lūkesčius ir tai, kuriuos poreikius bei lūkesčius ji privalo arba renkasi patenkinti. Jei organizacija savanoriškai pasirenka arba sutinka tenkinti tam tikrus susijusius suinteresuotųjų šalių poreikius arba lūkesčius, kurių neapima teisiniai reikalavimai, šie tampa jos atitikties įsipareigojimų dalimi. 3. Su aplinka susijusių taikomų teisinių reikalavimų nustatymas Organizacija ne tik sudaro taikomų teisinių reikalavimų registrą, bet ir nurodo, kaip galima įrodyti, kad ji laikosi įvairių teisinių reikalavimų. 4. Tiesioginių ir netiesioginių aplinkosaugos aspektų nustatymas ir reikšmingų aspektų išskyrimas Organizacija nustato visus tiesioginius ir netiesioginius aplinkosaugos aspektus, darančius teigiamą arba neigiamą poveikį aplinkai, atitinkamai kokybiškai ir kiekybiškai juos apibūdina ir sudaro visų nustatytų aplinkosaugos aspektų registrą. Be to, organizacija, remdamasi pagal šio priedo 5 punktą nustatytais kriterijais, nustato, kurie iš tų aspektų yra reikšmingi. Svarbu, kad organizacijos, nustatydamos tiesioginius ir netiesioginius aplinkosaugos aspektus, apsvarstytų su savo pagrindine veikla susijusius aplinkosaugos aspektus. Vien su organizacijos teritorija ir infrastruktūra susijusių aplinkosaugos aspektų sąrašo nepakanka. Nustatydama tiesiogiai ir netiesiogiai su savo veikla, produktais ir paslaugomis susijusius aplinkosaugos aspektus organizacija remiasi viso gyvavimo ciklo perspektyva, atsižvelgdama į tuos ciklo etapus, kuriuos ji gali valdyti arba paveikti. Tokie etapai, priklausomai nuo organizacijos veiklos, įprastai apima žaliavų įsigijimą, pirkimą ir viešuosius pirkimus, projektavimą, gamybą, transportavimą, naudojimą, tvarkymą pasibaigus eksploatacijai ir galutinį šalinimą. 4.1. Tiesioginiai aplinkosaugos aspektai Tiesioginiai aplinkosaugos aspektai yra susiję su pačios organizacijos veikla, produktais ir paslaugomis, kurių valdymą ji tiesiogiai kontroliuoja. Visos organizacijos turi atsižvelgti į tiesioginius savo veiklos aspektus. Tiesioginiai aplinkosaugos aspektai, be kita ko, apima toliau išvardytus dalykus:
1)
teršalų išmetimą į atmosferą;
2)
teršalų išleidimą į vandenį (įskaitant infiltraciją į požeminį vandenį);
3)
kietųjų ir kitokių atliekų (visų pirma pavojingų atliekų) gamybą, perdirbimą, pakartotinį naudojimą, transportavimą ir šalinimą;
4)
žemės naudojimą ir jos taršą;
5)
energijos, gamtos išteklių (įskaitant vandenį, fauną ir florą) ir žaliavų naudojimą;
6)
priedų ir pagalbinių medžiagų bei pusfabrikačių naudojimą;
7)
vietinio masto problemas (triukšmą, vibraciją, kvapą, dulkes, vaizdą ir t. t.). Nustatant aplinkosaugos aspektus taip pat reikėtų atsižvelgti į:
—
ekologinių avarijų ir kitų ekstremaliųjų situacijų, dėl kurių gali būti padarytas poveikis aplinkai (pvz., cheminių avarijų), ir galimų neįprastų situacijų, dėl kurių gali būti padarytas poveikis aplinkai, riziką,
—
transporto klausimus vežant prekes, teikiant paslaugas ir darbuotojams vykstant į komandiruotes įmonės reikalais.
4.2. Netiesioginiai aplinkosaugos aspektai Netiesioginiai aplinkosaugos aspektai gali būti organizacijos ir trečiųjų šalių sąveikos rezultatas ir gali būti tam tikru mastu nulemiami organizacijos. Jie apima, be kita ko, tai, kas išvardyta toliau:
1)
su produktų ir paslaugų gyvavimo ciklu susijusius klausimus, kuriems organizacija gali daryti įtaką (pvz., žaliavų įsigijimas, projektavimas, pirkimas ir viešieji pirkimai, gamyba, transportavimas, naudojimas, tvarkymas pasibaigus eksploatacijai ir galutinis šalinimas);
2)
kapitalo investicijas, paskolų teikimą ir draudimo paslaugas;
3)
naujas rinkas;
4)
paslaugų pasirinkimą ir jų struktūrą (pvz., transporto arba viešojo maitinimo verslas);
5)
administracinius ir planavimo sprendimus;
6)
produkcijos asortimento struktūrą;
7)
rangovų, subrangovų ir tiekėjų ir jų tiekėjų aplinkosauginį veiksmingumą ir praktiką. Organizacijos turi galėti įrodyti, kad vadybos sistemoje yra aptarti reikšmingi aplinkosaugos aspektai ir su jais susijęs poveikis. Organizacija turėtų stengtis užtikrinti, kad tiekėjai ir organizacijos vardu veikiantys subjektai, vykdydami veiklą pagal sutartį, laikytųsi organizacijos aplinkosaugos politikos. Organizacija įvertina, kiek įtakos ji gali turėti šiems netiesioginiams aplinkosaugos aspektams ir kokių priemonių ji gali imtis, kad sumažintų poveikį aplinkai arba padidintų naudą aplinkai. 5. Aplinkosaugos aspektų reikšmingumo įvertinimas Organizacija apibrėžia savo veiklos, produktų ir paslaugų aplinkosaugos aspektų reikšmingumo vertinimo kriterijus, ir taiko juos, kad nustatytų, kurie aplinkosaugos aspektai daro reikšmingą poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą. Organizacijos nustatytuose kriterijuose turi būti atsižvelgiama į teisės aktus, jie turi būti išsamūs, atkuriami, viešai skelbiami, ir turi būti įmanoma nepriklausomai juos patikrinti. Nustatydama tokius kriterijus organizacija atsižvelgia į šiuos elementus:
1)
potencialią žalą ar naudą aplinkai, taip pat ir biologinei įvairovei;
2)
aplinkos būklę (pavyzdžiui, vietos, regiono ar pasaulio aplinkos pažeidžiamumą);
3)
aspekto ar poveikio mastą, atvejų skaičių, dažnumą ir galimybes atitaisyti jų padarytą žalą;
4)
susijusių aplinkos teisės aktų buvimą ir jų reikalavimus;
5)
suinteresuotųjų šalių, įskaitant organizacijos darbuotojus, nuomonę. Galima svarstyti ir kitus papildomus susijusius elementus, atsižvelgiant į organizacijos veiklą, gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas. Remdamasi nustatytais kriterijais, organizacija įvertina savo aplinkosaugos aspektų ir poveikio reikšmingumą. Tai darydama organizacija atsižvelgia į šiuos dalykus, bet jais neapsiriboja:
1)
organizacijos turimus duomenis apie tai, kokį pavojų aplinkai kelia medžiagų ir energijos sąnaudos, į aplinką išleidžiami teršalai, atliekos ir į atmosferą išmetami teršalai;
2)
aplinkosaugos teisės aktais reglamentuojamą organizacijos veiklą;
3)
viešojo pirkimo veiklą;
4)
organizacijos produktų projektavimą, kūrimą, gamybą, platinimą, techninę priežiūrą, naudojimą, pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir šalinimą;
5)
organizacijos veiklą, dėl kurios patiriama daugiausia su aplinkos apsauga susijusių išlaidų ir dėl kurios padaroma daugiausia naudos aplinkai. Vertindama savo veiklos poveikio aplinkai reikšmingumą, organizacija apsvarsto įprastines veiklos sąlygas, veiklos pradžios bei jos nutraukimo sąlygas ir realiai prognozuojamas avarines sąlygas. Turi būti atsižvelgta į buvusią, dabartinę ir planuojamą veiklą. 6. Ankstesnių incidentų tyrimo rezultatų vertinimas Organizacija atsižvelgia į ankstesnių incidentų tyrimo rezultatus, kurie gali turėti įtakos jos gebėjimui pasiekti numatomus jos aplinkosaugos vadybos sistemos rezultatus. 7. Rizikos ir galimybių nustatymas ir dokumentavimas Organizacija nustato ir dokumentuoja riziką ir galimybes, susijusias su jos aplinkosaugos aspektais, atitikties įpareigojimais ir kitais 1–4 punktuose nurodytais klausimais bei reikalavimais. Daugiausia dėmesio organizacija skiria tai rizikai ir galimybėms, dėl kurių reikia imtis priemonių, kad organizacija galėtų pasiekti savo aplinkosaugos vadybos sistemos numatytus rezultatus, būtų išvengta nepageidaujamų pasekmių ar avarijos ir būtų nuolat tobulinamas organizacijos aplinkosauginis veiksmingumas. 8. Esamų procesų, praktikos ir procedūrų analizė Organizacija išnagrinėja esamus procesus, praktiką ir procedūras siekdama nustatyti, kurie iš jų reikalingi norint užtikrinti ilgalaikę aplinkosaugos vadybą. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|