14.2.1 Priemokų fondų sudarymas

238.Įstaigos turėtų nustatyti vieną arba kelis laikotarpio, už kurį skiriamas kintamasis atlygis, priemokų fondus ir apskaičiuoti visos įstaigos priemokų fondą – jį sudaro visų priemokų fondų suma. 239.Sudarydamos priemokų fondus, įstaigos turėtų atsižvelgti į kintamosios ir fiksuotosios viso tam tikrų kategorijų nustatytųjų darbuotojų atlygio dalių santykį, visos įstaigos veiklos rezultatus ir rizikos kriterijus, kontrolės tikslus ir finansinę įstaigos padėtį, įskaitant kapitalo bazę ir likvidumą. Į veiklos rezultatų rodiklius, pagal kuriuos apskaičiuojamas priemokų fondas, reikėtų įtraukti ilgalaikių veiklos rezultatų rodiklius ir atsižvelgti į pasiektus finansinius rezultatus. Siekiant užtikrinti, kad finansinių rezultatų, kapitalo bazės ir likvidumo vertinimas būtų teisingas ir sąžiningas, reikėtų apdairiai taikyti apskaitos ir vertinimo metodus.

240. Priemokų fondai neturėtų būti nustatomi laikantis tam tikro lygio, kad būtų patenkinti atlygio poreikiai.

241. Nustatydamos bendrą priemokų fondą, įstaigos turėtų vykdyti reikiamus procesus ir taikyti reikiamas kontrolės priemones.

242. Jeigu įstaigos vadovaujasi principu „iš viršaus į apačią“, priemokų fondo sumą turėtų nustatyti įstaigos lygmeniu, tada, įvertinusi verslo padalinių ir kontrolės funkcijas vykdančių asmenų veiklos rezultatus, visą sumą ar jos dalį paskirstyti verslo padaliniams ir kontrolės funkcijas vykdantiems asmenims. Vėliau individualios priemokos turėtų būti nustatomos pagal kiekvieno asmens veiklos rezultatų įvertinimą.

243.Jeigu, nustatydamos priemokų fondą, įstaigos vadovaujasi principu „iš apačios į viršų“, turėtų pradėti nuo konkrečių darbuotojų lygmens. Remiantis veiklos rezultatų kriterijais, pagal kuriuos darbuotojai vertinami, priemokų fondas turėtų būti paskirstomas darbuotojams; verslo padalinio ir įstaigos priemokos fondas lygus galimų išmokų, skiriamų atitinkamais subordinuotais lygmenimis, sumai. Įstaiga turėtų užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgta į bendrus įstaigos veiklos rezultatus.

244. Priemokų fondą paskirstant verslo padaliniams arba konkretiems darbuotojams, reikėtų atitinkamai vadovautis iš anksto nustatytomis formulėmis ir nuomone pagrįsto vertinimo metodika. Įstaigos gali naudoti rezultatų suvestines arba kitus tinkamus metodus, kuriais derintų įvairią metodiką.

245. Pasirinkdamos metodiką, įstaigos turėtų atsižvelgti į šiuos aspektus: formulės skaidresnės, todėl jomis sukuriamos paskatos aiškesnės, nes darbuotojas žino visus jo kintamąjį atlygį lemiančius veiksnius. Tačiau formulėse gali būti atsižvelgta ne į visus tikslus, ypač kokybinius; į juos galima tiksliau atsižvelgti pagal nuomone pagrįsto vertinimo metodiką. Nuomone pagrįsto vertinimo metodika vadovams suteikia daugiau lankstumo, todėl gali susilpninti nuo rizikos priklausantį pagal veiklos rezultatus nustatomo kintamojo atlygio skatinamąjį poveikį. Todėl taikant šią metodiką kartu reikėtų taikyti reikiamas kontrolės priemones, jos taikymo procesas turėtų būti gerai dokumentuotas ir skaidrus.

246.Biudžeto suvaržymas, darbuotojų išsaugojimas ir samdymas, verslo padalinių tarpusavio subsidijavimas ir pan., neturėtų būti pagrindiniai priemokų fondo paskirstymą lemiantys veiksniai, nes dėl jų gali susilpnėti veiklos rezultatų, rizikos ir atlygio tarpusavio ryšys. 247. Įstaigos turėtų saugoti duomenis apie tai, kaip buvo nustatytas priemokų fondas ir darbuotojų atlygis, įskaitant tai, kaip buvo derinami skirtinga metodika pagrįsti skaičiavimai.

1. Apžvalga

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

3. Susiję standartai

• EBA - Published by the European Banking Authority at https://www.eba.europa.eu/