+14.2.2 Ex ante koregavimas pagal riziką per atlygio skyrimo procesą

14.2.2 Ex ante koregavimas pagal riziką per atlygio skyrimo procesą

248. Priemokų fondą ir kintamąjį atlygį, kuris bus skiriamas, įstaigos turėtų nustatyti, remdamosi veiklos rezultatų ir prisiimtos rizikos įvertinimu. Koregavimas pagal riziką prieš skiriant atlygį (toliau – ex ante koregavimas pagal riziką) turėtų būti atliekamas pagal rizikos rodiklius, juo turėtų būti užtikrinta, kad skiriamas kintamasis atlygis būtų visapusiškai suderintas su prisiimta rizika. Ex ante koregavimui pagal riziką taikomi kriterijai turėtų būti pakankamai detalūs, kad atspindėtų visą svarbią riziką.

249. Priklausomai nuo to, ar suformuluoti koregavimo pagal riziką kriterijai, įstaiga turėtų nustatyti, kokiu lygmeniu pagal juos taiko ex ante koregavimą pagal riziką priemokų fondui apskaičiuoti. Tai reikėtų daryti verslo padalinio arba organizacijos struktūrinių padalinių lygmeniu, pvz., prekybos padalinio arba konkretaus darbuotojo lygmeniu.

250. Derinimas pagal riziką turėtų būti atliekamas, remiantis pagal riziką pakoreguotais veiklos rezultatų kriterijais, įskaitant veiklos rezultatų kriterijus, kurie koreguojami pagal riziką, remiantis atskirais rizikos rodikliais. Reikėtų naudoti kiekybinius ir kokybinius kriterijus.

251. Įstaigų atliekamas ex ante koregavimas pagal riziką, remiantis kiekybiniais kriterijais, turėtų būti daugiausia grindžiamas esamais įstaigos parametrais, naudojamais kitais rizikos valdymo tikslais. Jeigu per rizikos valdymo procesus šie parametrai koreguojami, įstaigos turėtų atitinkamai pakoreguoti ir atlygio sistemą. Kiekybiniai kriterijai yra:

  • a. ekonominis kapitalas, ekonominis pelnas, pagal riziką įvertinto turto grąža, paskirstyto nuosavo kapitalo grąža;
  • b. kapitalo veiklos rizikai padengti sąnaudos ir kiekis, atsižvelgiant į tai, kad kapitalo sąnaudų pasiskirstymas atspindi įstaigos rizikos pobūdį; visas įstaigos nuosavas kapitalas turėtų būti visiškai paskirstytas ir įvertintas;
  • c. verslo veikloje prisiimtos likvidumo rizikos sąnaudos ir kiekis;
  • d. netiesioginės likvidumo sąnaudos (t. y. likvidumo neatitikimo rizikos sąnaudos, neapibrėžtosios likvidumo rizikos sąnaudos ir kitos likvidumo rizikos pozicijos, kurių įstaiga gali turėti).

252. Apskaičiuojant įstaigos ir jos verslo padalinių pelningumą, reikėtų remtis grynosiomis pajamomis, apskaičiuotomis atsižvelgiant į visas tiesiogines ir netiesiogines su veikla susijusias sąnaudas. Įstaigos neturėti atmesti administracines funkcijas vykdančių asmenų sąnaudų, pvz., IT sąnaudų, grupės pridėtinių išlaidų arba veiklos nutraukimo sąnaudų. 253.Nustatydamos priemokų fondą ir nustatytųjų darbuotojų atlygį, įstaigos turėtų atlikti kokybinį ex ante koregavimą pagal riziką; tam, pvz., panaudoti subalansuotas rezultatų suvestines, kuriose tiesiogiai atsižvelgiama į rizikos ir kontrolės aspektus, tokius kaip atitikties pažeidimai, rizikos ribų pažeidimai, vidaus kontrolės rodikliai (pvz., pagrįsti vidaus audito rezultatais), arba kitus panašius metodus.

1. Apžvalga

,
Pavadinimas Reguliavimas

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis Reikalavimas
  • EBA - Published by the European Banking Authority at https://www.eba.europa.eu/